J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.
„Žvelgiant iš saugumo perspektyvos, Švedija dabar yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš pateikdama paraišką“, – sakė jis ir pridūrė: „Reaguodamos NATO sąjungininkės... suteikė Švedijai saugumo garantijas“ .
Pasak J. Stoltenbergo, jei ši Skandinavijos valstybė būtų užpulta, „būtų neįsivaizduojama, kad NATO sąjungininkės nereaguotų“.
„Tai yra žinia, kurią NATO sąjungininkės labai aiškiai siunčia bet kokiam potencialiam priešininkui“, – sakė jis.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) premjerės vasaros rezidencijoje Harpsunde, J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba kartu su Stokholmu ir Ankara, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai nerimą keliančius klausimus.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių.
„Mes labai rimtai žiūrime į Turkijai nerimą keliančius klausimus, ypač į nerimą dėl saugumo, kai kalbama apie kovą su terorizmu“, – kalbėjo švedų premjerė M. Andersson.
Ji pažymėjo, kad Švedijoje nuo liepos 1 dienos turėtų įsigalioti griežtesni kovos su terorizmu teisės aktai, ir sakė, kad nepriklausoma Švedijos ginklų eksporto agentūra bus pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.
Anksčiau J. Stoltenbergas yra sakęs, kad Švedija ir Suomija bus sutiktos Aljanse „išskėstomis rankomis“, taip pat išreiškęs viltį, kad nesutarimus su Turkija pavyks išspręsti iki birželio 28 dieną numatyto NATO viršūnių susitikimo Madride.
Tačiau sekmadienį viešėdamas Suomijoje jis leido suprasti, kad ginčas gali užsitęsti.
„Madrido viršūnių susitikimas niekada nebuvo paskutinis terminas“, – sakė NATO vadovas.
