Virš uolėto Arafato kalno teka saulė. Jo šlaituose renkasi dešimtys tūkstančių musulmonų piligrimų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tikintieji, apsirengę baltai, panyra į maldą. Minima svarbiausia Hadžo diena – kasmetinė piligriminė kelionė į Meką.
„Mes šloviname Alachą už viską, ką jis mums davė, ir už tai, ko tikimės čia ir pomirtiniame gyvenime. Tad tai, ką jaučiame, – tikrai nuostabu“, – sakė piligrimė iš Senegalo Zainab Loo.

Maldos metu tikintiesiems rieda ašaros. Jiems Hadžas – ne tik tradicija, bet būdas apsivalyti nuo nuodėmių ir tarsi gimti iš naujo.
„Tai tarsi angelai būtų apgaubę tavo kūną, ir tu nieko nejauti. Jauti, kaip širdis dreba iš laimės, džiaugsmo, vilties ir įsitikinimo, kad Dievas mums atleis ir išpildys visus mūsų prašymus“, – pasakojo piligrimas iš Egipto Hassan Ali Salameh.
Piligriminė kelionė į Meką – vienas iš penkių islamo ramsčių, kartu su tikėjimu, malda, pasninku ir išmaldos davimu. Kiekvienas tikintysis, jei yra sveikas ir finansiškai pajėgus, bent kartą gyvenime turi apsilankyti Mekoj ir pereiti visus piligrimystės etapus.
Prieš maldą Arafate vyksta apeiginis ėjimas aplink pagrindinę šventovę – Kaabą – tarp Safos ir Marvos kalvų. Vėliau piligrimai meta akmenis į stulpus, simbolizuojančius velnią, ir paaukoja aviną.
Kasmet Hadžas sutraukia iki trijų milijonų piligrimų ir yra didžiausias religinis renginys pasaulyje. Dešimtmečius Saudo Arabijos valdžia plėtė Al-Haramo mečetę, kad išvengtų spūsčių ir tikinčiųjų žūčių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





















































































































































































































