Biofizikė Irina Ogneva paskelbė, kad „niekaip negali išsimušti iš Koordinacinės mokslo ir technologijų tarybos, kuri patvirtina tyrimus rusiškame TKS segmente, tokios paprastos procedūros, kaip kosmonautų spermogramos pridavimas“.
„Nuolat susiduriame su moralinėmis-psichologinėmis ir etinio pobūdžio problemomis. Sutinkančių (duoti spermos, – red. past.) tarp kosmonautų neatsiranda“, – pareiškė ji interviu „RIA Novosti“.
Pasak I. Ognevos, mokslo užduotis gauti biologinę medžiagą kosmoso sąlygomis „pas visus iššaukia šypseną ir atstūmimą“. Rusijos mokslininkai dėl to negali atlikti kosmonautų spermatogenezės tyrimo iki skrydžio, jo metu ir po skrydžio. O tai yra itin svarbu siekiant suvokti kaip konkrečiai nežemiška aplinka veikia žmogų, jo DNR, įskaitant ir lytines ląsteles, ir keliant galimo dauginimosi kosmose klausimą.
Spermatogenezė yra vyriškų lytinių ląstelių (spermatozoidų) vystymasis, reguliariai veikiant hormonams. Spermatogenezė žmogui prasideda brendimo laikotarpiu (apie 12 metų) ir tęsiasi iki gilios senatvės.
Sudėtingą spermatogenezės procesą kosmose gali paveikti įvairūs švitinimai ir nesvarumo būklė, todėl mokslininkams yra itin svarbu suvokti, kokie procesai vyksta žmogaus DNR skrydžio metu.
TKS buvo atliekami spermos tyrimai, tačiau tik su pelėmis
Mokslininkams iki šiol nėra žinoma, kaip veiks žmonių dauginimosi mechanizmai ne Žemėje, ar jie veiks apskritai.
Anksčiau TKS buvo atlikti tyrimai su salamandromis, žuvimis ir pelėmis, kurie parodė, kad „kosminėje“ spermoje atsiranda DNR pažeidimų. Japonai 2013-aisiais atliko tyrimą, kurio metu į kosmosą buvo išsiųstą užšaldyta pelių sperma. Kosmose šis krovinys praleido 288 dienas. Grąžinus ant Žemės, turinys buvo sulygintas su kosmose nebuvusiu mėginiu. Buvo aptiktos tam tikros DNR mutacijos, tačiau jos nebuvo kritinės siekiant susilaukti palikuonių. Vėliau „kosmine“ sperma buvo apvaisinto pelių patelės, kurios sėkmingai susilaukė palikuonių. Tai mokslininkams leido teigti, kad kosmosas yra tinkama erdvė žmonėms daugintis.
Tačiau kritikai teigia, kad šio eksperimento metu peliukai gimė Žemėje, o spermatozoidai TKS buvo saugomi ne taip ir ilgai – pakeitus šiuos faktorius, ar papildžius dar kitais, genų mutacijos galėjo būti daug reikšmingesnės.
Kodėl kosmonautai atsisako?
Tikslių priežasčių, kodėl rusų kosmonautai atsisako duoti spermos kosmose, Rusijos mokslų akademijos Medicinos ir biologijos problemų instituto atstovai nepateikė.
Galimai kosmonautai mano, kad jų biologine medžiaga gali būti pasinaudota „piktiems kėslams“. Sąmokslo teoriją 2017-ųjų pabaigoje paskatino ne kas kitas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tuomet jis viešai prabilo apie JAV spec. tarnybų renkamą biologinę rusų medžiagą ir kuriamą biologinį ginklą prieš Rusiją. Visoje Rusijoje valdininkai suskubo kontroliuoti viską, kas gali būti susiję su žmogaus biologine medžiaga. Pavyzdžiui, buvo sugalvoti įstatai, reglamentuojantys, kad valdžia turi reguliuoti visas diagnostikos laboratorijas, rašoma „Newsru“.
Ar buvo seksas kosmose?
Ne visi tuo tiki, tačiau sekso TKS niekada nebuvo, bent jau taip tvirtina oficialūs šalių atstovai. Prancūzų žurnalistas ir astronomas Pierre’as Kohleris 2007-aisais išleistoje knygoje tvirtino, kad seksualinius eksperimentus kosmose atliko ir Sovietų Sąjunga, ir amerikiečių NASA.
Knygos autorius tvirtina kad amerikiečiai tokio eksperimento ėmėsi 1996 metais, tariamai tai yra aprašyta slaptoje ataskaitoje. Slaptame projekte STS-XX buvo tiriama, kokiomis pozomis galima užsiimti seksu nesvarumo būklėje, rašoma knygoje. Kosmonautams buvo pasiūlyta išbandyti 10 pozų, o vaizdo įrašas iš kosmoso stoties buvo toks slaptas, kad net ir patiems NASA mokslininkams buvo pateiktas tik cenzūruotas jos variantas. Pasak knygos autoriaus, NASA pripažino, kad be pašalinių pagalbos kosmose mylėtis galima tik 4 pozomis iš 10 išbandytų.
Pasirodžius šiai knygai rusų mokslininkai suskubo neigti informaciją.
„Pas mus šalyje tokio pobūdžio eksperimentų nebuvo ir nebuvo atvejų, kurie liudytų, kad kažkurios ekspedicijos metu kosmonautai būtų užsiėmę seksu“, – tuomet pareiškė Medicinos ir biologijos problemų instituto pirmininko pavaduotojas Valerijus Bogomolovas.
