Apie tai Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė per dvišalį susitikimą Varšuvoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
„Kovo 26 dieną mes, kaip bendri lyderiai – Lenkija ir Vokietija – aktyvuosime šarvuočių koaliciją Ukrainai paremti. Tai bus viena iš svarbiausių koalicijų“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad Varšuva ir Berlynas yra šios koalicijos lyderiai, o prie šio projekto jau prisijungė ir kiti partneriai, tokie kaip Jungtinė Karalystė, Švedija bei Italija.
Savo ruožtu B. Pistoriusas pabrėžė, kad ši koalicija yra „ilgalaikė“. Pasak jo, svarbiausia yra didinti visų rūšių gynybos produktų gamybą Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimo rėmuose.
Lenkijos ir Vokietijos ministrai taip pat paskelbė apie greitojo reagavimo pajėgų Europoje formavimą. Pasak Lenkijos ministro, Lenkijos ir Vokietijos kariuomenių kovinės grupės, kurių kiekvieną sudarys 2 500 karių, bus pasirengusios veikti šių metų liepos mėnesį. W. Kosiniakas-Kamyszas pažymėjo, kad kitos šalys dar neprisijungė prie šių pajėgų kūrimo, nes ne visos turi tokį pat potencialą kaip Lenkija ir Vokietija.
B. Pistoriusas taip pat pažymėjo, kad Lenkija užima centrinę vietą NATO rytiniame flange ir atlieka svarbų vaidmenį remiant Ukrainą. Jis taip pat sakė, kad liepos mėnesį planuojamos Lenkijos ir Vokietijos tarpvyriausybinės konsultacijos.
Abu ministrai pranešė, kad gegužės mėnesį Vroclave vyks Veimaro trikampio šalių gynybos ministrų susitikimas.
Kaip pranešta, Lenkijos gynybos įmonės, kurios kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomų lėšų amunicijos gamybai, taip pat ir ginkluotųjų pajėgų poreikiams, iš Briuselio gavo tik 0,4 proc. viso finansavimo.
