„Mums reikia surasti būtų pasiekti (visuomenę) abiejose Atlanto pusėse – nepamiršti, kad yra konkretūs elektoratai, kurie mato savo problemas tam tikru būdu. Mes turime ten keliauti <...> į skirtingas valstijas, susitikimus. Pavyzdžiui (sakyti), kad įrangą parduodančios bendrovės iš tiesų sukuria darbo vietas JAV. Diduma pinigų, kurie buvo išleisti Ukrainai, iš tiesų buvo išleisti JAV“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigimu, tokios kelionės, kuriose Baltijos ir kitos su Ukraina glaudžiai susijusios šalys pasisakytų už nuolatinės paramos teikimą, „gali visai neblogai pasiteisinti, jei tai dėstys ne tik Amerikos politikai, bet ir tie, kurie yra priklausomi nuo šios paramos ir nuo šios užsienio politikos krypties“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras neatskleidė, kurios šalys vyks į JAV tartis dėl pagalbos Ukrainai tiekimo, tačiau „Politico“ kalbinta Estijos premjerė tvirtino, jog jos šalis jau dabar bando pasiekti „eilinį amerikietį“.
Vašingtone vis labiau nerimaujama, kad pagalba Ukrainai gali tapti gilių politinių nesutarimų JAV auka, pažymima internetiniame leidinyje.
Reaguodamas į tai, JAV prezidentas Joe Bidenas pakeitė savo požiūrį į karą, teigdamas, kad didžioji dalis Ukrainai skiriamų išlaidų iš tikrųjų lieka šalies viduje – kuriamos darbo vietos ir remiamas verslas.
„Žinote, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, taip ir šiandien patriotiški Amerikos darbininkai kuria demokratijos arsenalą ir tarnauja laisvės labui“, – sakė jis.
Kai kurių JAV politikų skepticizmas Ukrainos klausimu
Kitais metais artėjant prezidento ir Kongreso rinkimams, J. Bidenas prašo Kongreso pasirašyti vienkartinį 106 mlrd. dolerių vertės nacionalinio saugumo paketą, į kurį įtrauktas finansavimas Ukrainai ir Izraeliui.
Respublikonai dar svarsto savo atsaką, o Senate vyksta diskusijos dėl to, ar pagalba Ukrainai ir Izraeliui turėtų būti susieta.
Respublikonų daugumą turinčiuose Atstovų Rūmuose pasipriešinimas tolimesniam Ukrainos gynybos nuo Rusijos puolimo finansavimui dar didesnis.
Savo pirmojoje kalboje kaip Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike’as Johnsonas išdėstė savo prioritetus, įskaitant JAV sienos su Meksika stiprinimą ir paramą Izraeliui kare su „Hamas“, tačiau šiame sąraše aiškiai nenurodė pagalbos Ukrainai, nors ir neatmetė tokios galimybės.
Europiečiams svarbu padėti įrodyti, kad JAV nėra „vienintelė naštos nešėja“
Vašingtone senatoriai teigė, kad Europos lyderių pagalba galėtų padėti sustiprinti nuo karo pavargusių rinkėjų paramą Kijevui.
„Manau, kad parodžius, jog tai ne tik Ukrainos ir Rusijos reikalas, kad tai turi įtakos kitoms Europos šalims, kad tai turi įtakos mums visiems, būtų naudinga, jei tai sustiprintų kitų šalių lyderiai“, – „Politico“ cituojamas JAV Senato Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis demokratų senatorius Benas Kardinas.
Senatorius Lindsey Grahamas, taip pat sakė, kad amerikiečių pagalba gali būti „naudinga ir kitiems“.
Leidinio kalbinti JAV politikai taip pat pažymėjo, jog kai kurie respublikonai yra įsitikinę, jog JAV „viena neša naštą“, nors realiai dalis sąjungininkų Europoje daro gerokai daugiau, todėl toks europiečių politikų pasirodymas gali padėti išaiškinti amerikiečiams situaciją.
Šio mėnesio pradžioje JAV atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. apklaustųjų teigė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia pavojų JAV interesams, o beveik du trečdaliai mano, kad karinės paramos nutraukimą JAV sąjungininkai laikytų silpnumo ženklu.
Tačiau Baltiesiems rūmams gali būti naudinga bet kokia atvykstančių Europos politikų pagalba.
„Bideno administracija teisingai akcentuoja, kodėl tai atitinka amerikiečių interesus, turint omenyje pinigus, kurie lieka čia, namuose, – sakė Karen Donfried, buvusi JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams, dabar Harvardo Kenedžio mokyklos vyresnioji mokslinė bendradarbė. – Europiečiams svarbu parodyti, kad jie dalijasi šia našta su JAV, ir, manau, kad baltai yra puikus pavyzdys to, ką jie daro nacionaliniu ir ES lygmeniu“.
