Iš tiesų, nuo savo pontifikato pradžios popiežius Pranciškus, miręs balandžio 21 d., dėjo pastangas, kad Vatikano sąskaitos taptų skaidresnės. Jis ėmėsi priemonių, kurios pakeitė ir sutvarkė Vatikano aparatą ir turėjo įtakos visai Bažnyčiai, rašoma BBC.
Viena iš šių priemonių – 2021 m. paskelbta Šventojo Sosto turto administracijos (APSA) viešoji finansinė ataskaita už praėjusius metus. Ši praktika tęsiama iki šiol.
APSA buvo įkurta 1967 m. Šventojo Sosto turtui ir investicijoms valdyti. Iki 2021 m. tokios ataskaitos nebuvo skelbiamos.
Pagal paskutinę 2023 m. ataskaitą, paskelbtą praėjusiais metais, bendras Bažnyčios pelnas siekė daugiau nei 48 mln. eurų, o jos turto vertė padidėjo beveik 7,3 mln. eurų.
Grynoji šių turtų vertė neatskleidžiama, bet pagal paskutinę mums žinomą informaciją ji siekia beveik 920 mln. eurų. Į šią sumą įeina visas Vatikano banko valdomas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus ir kitą turtą.
Bažnyčia taip pat gauna pajamų iš daugiau nei 5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, iš kurių 20 proc. yra nuomojami. Pajamos iš nuomos sudaro 77 mln. eurų, grynasis pelnas – beveik 37 mln. eurų per metus.
Svarbu pažymėti, kad visi šie skaičiai susiję tik su Vatikano ekonomika. Bažnyčios finansai yra decentralizuoti, ir kiekviena pasaulio vyskupija savarankiškai tvarko savo biudžetą. Praktikoje tai reiškia, kad bendra suma yra dar didesnė ir, galbūt, apskritai jos neįmanoma apskaičiuoti.
„Įvertinti visos Katalikų Bažnyčios turtą praktiškai neįmanoma“, – teigia Fernando Altmeyeris jaunesnysis, San Paulo Popiežiškojo Katalikų universiteto (PUC-SP) socialinių mokslų fakulteto profesorius.
Bet kuriuo atveju, ekspertai jos turtą vertina milijardais. Pavyzdžiui, Bažnyčia laikoma viena didžiausių žemės savininkių pasaulyje.
Paryžiaus Religijų ir sekuliarizmo tyrimo instituto (IREL) vertinimu, jai priklauso nuo 71 iki 81 milijono hektarų teritorijos. Tai apima tokius objektus kaip bažnyčios, mokyklos, ligoninės, vienuolynai, taip pat kaimo ir miesto nekilnojamasis turtas.
Katalikų Bažnyčios turto kilmė
Bažnyčia pradėjo kaupti turtus nuo IV a., kai imperatorius Konstantinas (272–337 m. po Kr.) krikščionybę paskelbė oficialia Romos imperijos religija.
Anksčiau, kaip pažymi istorikai, krikščionys gyveno kukliai ir pamaldas laikė savo namuose, daugiausia gana skurdžiuose.
Tačiau, kaip rašė bažnyčios istorijos profesorius ir religijos bei politikos specialistas Ney de Souza, galiausiai „pasaulietinis ir dvasinis likimai susipynė“, o krikščioniškasis pasaulis pasuko link Reformacijos.
Persekiojama Bažnyčia tapo privilegijuota ir turtinga. Jos pasekėjų paprastumas, kuris iš pradžių juos skyrė nuo kitų religijų, užleido vietą statusui ir turtui.
Katalikams tokie žmonės kaip Šventasis Pranciškus Asyžietis ar pats popiežius Pranciškus laikomi šio pirminio paprastumo saugotojais.
Jų priešingybę sudaro tokios figūros kaip popiežius Benediktas IX (1012–1055), pardavęs popiežiaus sostą, ir kardinolas Giovanni Angelo Becciu, valstybės sekretoriato vadovo pavaduotojas per paskutinį pontifikatą, nušalintas iš pareigų, kai apie 184 mln. eurų, skirtų labdarai, panaudojo butui Londone įsigyti.
Neįsivaizduojamas Bažnyčios turtas
Konstantinas ir daugelis kitų Romos imperijos valdovų Bažnyčiai paaukojo rūmus, dvarus, nusidriekiančius iki horizonto bei neįsivaizduojamą kiekį aukso ir sidabro.
Tuomet buvo įtvirtintas mechanizmas, pagal kurį aukos buvo teikiamos mainais už kokią nors prekę ar sąlygą, įskaitant Bažnyčios įsitvirtinimą tam tikroje teritorijoje.
Tai tęsėsi iki XVIII a., kol atsirado Popiežiaus valdos – teritorija Apeninų pusiasalyje, kuri funkcionavo kaip politinis ir religinis darinys, pavaldus Romos popiežiui, o katalikų hierarchija virto civiline valdžia, tapusi visuotinai pripažinta turtingiausių Europos šeimų sąjungininke.
Nors Bažnyčia ne visada klestėjo, galima drąsiai teigti, kad savo turtu ji turi būti dėkinga tikinčiųjų ir žmonių, suinteresuotų jos politine ir socialine įtaka, aukoms.
Šiandien, XXI amžiuje, prie to prisideda jos kultūrinis paveldas, apimantis neįkainojamus meno kūrinius, muziejus, kuriuos kasmet už mokestį aplanko milijonai žmonių, ir investicijos į finansų rinką, sritį, tapusią daugybės didelių skandalų epicentru.
Vatikanas egzistuoja dėka finansinės paramos iš visų pasaulio vyskupijų, ypač amerikiečių ir vokiečių. Kitas pajamų šaltinis – turizmas.
Vatikanas kasmet parduoda savo turtą
Šiuo metu dalis nekilnojamojo turto, kartu su investicijų portfelio valdymu – apie 1,7 mlrd. eurų – duoda pajamų, kurios skiriamos Romos kurijų, Vatikano administracinio organo, išlaikymui.
Tai pagrindinė Vatikano finansų funkcija: išlaikyti Šventojo Sosto aparatą, nunciatūras, popiežiaus keliones ir labdaros akcijas.
2019 m., atsakydamas į klausimą apie finansus, popiežius Pranciškus sakė, kad investicijos reikalingos ne spekuliacijai, o kapitalo devalvacijai išvengti. „Kad jis išliktų arba duotų nedidelį pelną“, – sakė jis.
Tai svarbu, nes Šventasis Sostas, nepaisant Vatikano paramos, pats savaime nėra valstybė, Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė italų istorikas Andrea Riccardi.
Vatikane nėra mokesčių ir valstybės skolos. Jis egzistuoja iš savo turto pajamų ir, visų pirma, tikinčiųjų aukų. Ši tendencija susijusi su būtinybe bendradarbiauti su katalikų visuomene, teigė A. Riccardi.
„Dėl šios ir kitų priežasčių būtinas biudžeto skaidrumas ir tvarkinga vadyba“, – pridūrė jis.
Tačiau metinės Vatikano pajamos ir išlaidos pasirodė esą gerokai mažesnės nei buvo deklaruotos, o jo bendras turtas – dvigubai didesnis nei anksčiau deklaruotas.
Apie tai liudija ispanų jėzuitas kunigas Juanas Antonio Guerrero Alvesas, Ekonomikos sekretoriato, įsteigto popiežiaus Pranciškaus 2014 m. pradžioje, kai jis pradėjo ekonomines reformas, vadovas.
Siekiant kontroliuoti pernelyg dideles išlaidas, Vatikanas pradėjo kasmet parduoti savo turtą už 19–23 mln. eurų.
„Šias problemas būtina spręsti, ir neaišku, kaip bažnyčia, kuri mato tikinčiųjų skaičiaus mažėjimą šalyse su labiausiai išsivysčiusia ekonomika, gali generuoti savo egzistavimui reikalingus išteklius“, – sakė Vatikano ekspertas Johnas Allenas.
Tačiau net ir mažėjant dosnių parapijiečių skaičiui labiausiai išsivysčiusiose šalyse, ypač Europoje ir JAV, kur tikinčiųjų mažėjimas yra labiausiai pastebimas, yra šalių, kuriose Katalikų Bažnyčia yra nepaprastai turtinga.
Katalikų Bažnyčia Vokietijoje – vyskupo vonia siekia kone 16 tūkst. eurų
Labiausiai pastebima šio milijonierių sąrašo narė yra Vokietija. Ten klesti gerovė dėl „kirchensteuer“ – bažnyčios mokesčio, kuris renkamas tiesiogiai iš valstybės pripažintų religinių bendruomenių, tokių kaip Katalikų Bažnyčia, narių.
Savivaldybės mokestis sudaromas iš procentų nuo apmokestinamojo piliečio pajamų, kuris svyruoja nuo 8 proc. iki 9 proc., priklausomai nuo federalinės žemės.
2023 m. Bažnyčia iš šio mokesčio gavo apie 6,8 mlrd. eurų, tai yra 5 proc. mažiau nei praėjusiais metais, kai buvo surinkta 7 mlrd. eurų.
Nepaisant šių įspūdingų skaičių, pajamų sumažėjimas kelia nerimą katalikų hierarchams, nes jis yra tiesiogiai susijęs su tikinčiųjų skaičiaus mažėjimu.
Iš dalies tikinčiųjų skaičiaus mažėjimą Vokietijoje lėmė ne kartą kilusios krizės, kurios pakenkė Bažnyčios įvaizdžiui šalyje.
2013 m. paaiškėjo skandalas, į kurį buvo įtrauktas tuometinis Limburgo vyskupas Franzas-Peteris Tebartz-van Elstas. Jo vyskupo rūmų statybos kaina per penkerius metus išaugo nuo 5 mln. eurų iki mažiausiai 32 mln. eurų, o tai sukėlė krizę, kuri palietė visą Vokietijos Katalikų Bažnyčią.
Tokios išlaidos privertė daugelį vokiečių suabejoti Bažnyčios turtu. Spaudos spaudimu pusė iš 27 Vokietijos vyskupijų paskelbė savo turto sumą. Tada piliečiai sužinojo, kad jiems žinomi toli gražu ne visi skaičiai.
Iš tiesų, nors vyskupai privalo skelbti savo ataskaitas, Bažnyčios finansai lieka konfidencialūs. Be įprasto nekilnojamojo turto, ji turėjo dešimt bankų, keletą draudimo bendrovių, 70 viešbučių, dideles nekilnojamojo turto valdymo bendroves ir keletą žiniasklaidos priemonių.
Tik Kelno vyskupija, viena turtingiausių pasaulyje, 2023 m. savo grynąjį kapitalą įvertino beveik 4,6 mlrd. eurų.
Tais pačiais metais ji surinko 684 mln. eurų bažnyčios mokesčių, o tai sudarė 70 proc. jos bendrų metinių pajamų.
Ši skaidrumo užtikrinimo operacija leido gyventojams, nors ir ribotai, šiek tiek sužinoti apie Vokietijos katalikų dvasininkų privatų gyvenimą.
Pavyzdžiui, vyskupas F. Tebartzas van Elstas turėjo 15,6 tūkst. eurų vertės vonią, o Miuncheno arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marxas gyvena didinguose baroko stiliaus rūmuose, kurių restauracija kainavo apie 9 mlrd. eurų. R. Marxas, be kita ko, turi BMW 730 automobilį su asmeniniu vairuotoju.
Todėl daugeliui Vokietijos katalikų buvo sunku susitaikyti su tuo, kad jų pinigai skiriami tokiems prabangiems pirkiniams.
„Nė vienas Katalikų Bažnyčios turtas nėra registruotas fizinio asmens, t. y. kunigo, vyskupo, kardinolo ar bet kurio kito dvasininko vardu“, – teigia teologijos profesorius ir religijos tyrinėtojas Antonio Lustosa.
JAV taip pat prisideda prie Vatikano biudžeto
Bažnyčia Jungtinėse Valstijose, dar vienoje šalyje, kuri žymiai prisideda prie Vatikano biudžeto, neatsilieka. Ten katalikų hierarchija turi didžiulį turtą.
Nors privalomo bažnyčios mokesčio šalyje nėra, ji gauna dideles privačias aukas. Amerikos religiniai lyderiai kasmet surenka apie 10 mlrd. JAV dolerių (apie 8,8 mlrd. eurų) vertės aukų.
Verta paminėti, kad JAV bažnyčioje yra daugiausia konservatyvių katalikų tikinčiųjų, kurie tebėra glaudžiai susiję su radikaliais dešiniaisiais.
Bažnyčios įtaka Brazilijoje
Brazilijoje, šalyje, kurioje gyvena daugiausiai katalikų iš viso pasaulio, bažnyčia taip pat turi didelę įtaką ir gausų turtą.
Tikslių finansinių duomenų nėra, nes nėra bendros šalies finansinės ataskaitos, todėl sunku susidaryti išsamų vaizdą apie bažnyčios finansus. Tačiau žinoma, kad Brazilijos vyskupijos valdo platų parapijų, mokyklų, ligoninių ir universitetų tinklą.
Be to, jos gauna tikinčiųjų aukas ir naudojasi mokesčių lengvatomis.
Per popiežiaus Benedikto XVI vizitą Brazilijoje 2007 m., pagal tuo metu arkivyskupijos paskelbtą informaciją, bazilikos mėnesinės pajamos svyravo nuo 70 iki 90 mln. JAV dolerių (nuo 62 iki 80 mln. eurų), daugiausia dėl aukų rinkimo kampanijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
nes didesnė dalis turtų atitektų visų kunigų žmonoms ir vaikams!!!
