Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:44 | ES susitarė dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo
ES pavyko susitarti dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo, praneša UNIAN.
Naujasis paketas, kaip nurodyta, apims griežtesnius dvejopos paskirties prekių ir technologijų eksporto apribojimus bei tikslines ribojančias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims.
23:40 | Lenkijos premjeras: ES sankcijų paketas yra per švelnus ir per silpnas
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“.
Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.
„Kalbant apie dešimtąjį sankcijų paketą, esame juo nepatenkinti, nes jis yra per švelnus, per silpnas. Siūlome įtraukti papildomus asmenis“, – Kyjive sakė M. Morawieckis.
„Ilgą laiką siūlome įtraukti papildomus rusiškus produktus“, – pridūrė jis.
Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje skundėsi, kad dėl Lenkijos reikalavimų imtis griežtesnių veiksmų vėluojama įgyvendinti, anot vieno iš jų, vis dar „labai svarbų“ paketą.
Dešimtuoju sankcijų etapu bus įšaldytas ES turimas trijų Rusijos bankų turtas, įvesta 11 mlrd. eurų (11,6 mlrd. JAV dolerių) vertės prekių eksporto kontrolė per metus, taip pat nukentės Maskvai tiekiamų Irano dronų gamintojai.
Tačiau Lenkija taip pat nori, kad būtų uždraustas sintetinio kaučiuko, iš kurio gaminamos padangos, importas iš Rusijos, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
23:25 | Kanada padvigubins Ukrainai skirtų tankų „Leopard“ skaičių
Kanada perduos dar keturis tankus „Leopard 2“, skelbia „Ukrinform“.
23:04 | Žiniasklaida: Macronas ir Scholzas įtikinėjo Zelenskį pradėti dialogą su Rusija
Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.
„Per vakarienę Eliziejaus rūmuose Macronas pasakė kalbą, sakydamas Zelenskiui, kad net tokie mirtini priešai kaip Prancūzija ir Vokietija buvo priversti sudaryti taiką po Antrojo pasaulinio karo“, – žurnalistams sakė šaltiniai.
Be to, Prancūzijos vadovas bandė įtikinti V. Zelenskį, kad galiausiai jis turės atsisakyti karinio vado vaidmens ir pereiti prie politinių sprendimų.
Vėliau, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje, E. Macronas viešai išreiškė abejones, kad karo baigtis bus sprendžiama mūšio lauke.
„Dabar mums reikia, kad Ukraina pradėtų karinį puolimą, kuris atstumtų Rusijos frontą ir atvertų kelią sugrįžti į derybas“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
22:43 | Didžiosios Britanijos karalius išreiškė paramą Ukrainai
Didžiosios Britanijos karalius Karolis III išreiškė paramą Ukrainai kovoje už nepriklausomybę.
„Šio mėnesio pradžioje susitikau su prezidentu Zelenskiu, norėdamas išreikšti savo asmeninę paramą Ukrainos žmonėms. Todėl belieka tikėtis, kad solidarumo srautas iš viso pasaulio gali atnešti ne tik praktinę pagalbą, bet ir galią suvokti, kad kartu stovime vieningame fronte“, – pažymėjo monarchas.
22:26 | Landsbergis JAV: be pergalės nebus taikos ir teisingumo, Rusija pasitikėti negalima
Ukrainai minint Rusijos sukelto karo metines, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tik Kyjivo pergalė gali užtikrinti taiką ir teisingumą, o Rusija pasitikėti negalima.
„Be pergalės negali būti teisingos taikos, be pergalės negali būti teisingumo, nes negalime tikėti, kad Rusija laikysis taikos, jei nebus Ukrainos pergalės“, – Niujorke penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip G. Landsbergis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame didele balsų persvara nubalsuota už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“.
Rezoliucija taip pat paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.
Kinija balsavime susilaikė, o vėliau paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.
Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad į šiuos pasiūlymus reikia žvelgti atsargiai.
„Viena vertus, plane kalbama apie pagarbą suverenitetui, kita vertus, jame maskuojamai teigiama, kad šalis negali užsitikrinti savo saugumo, negali pasirinkti, į kokias sąjungas įstoti, ir negali pasirinkti, ar išlikti nepriklausoma“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
22:00 | ES užsienio politikos vadovas: Kinijos pasiūlymas dėl Ukrainos nėra taikos planas
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį sakė, kad Kinijos pasiūlymas išspręsti karą Ukrainoje yra įdomus, bet ne visavertis taikos planas.
„Tai ne taikos planas, o pozicijos dokumentas, į kurį Kinija sudėjo visas nuo pat pradžių išsakytas pozicijas“, – Jungtinėse Tautose sakė J. Borrellis.
„Jame yra įdomių svarstymų dėl branduolinių ginklų panaudojimo, apsikeitimo belaisviais, grūdų“, – sakė J. Borrellis žurnalistams prieš JT Saugumo Tarybos posėdį, skirtą pirmosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.
„Jis turi įdomią konfigūraciją, su kuria galima sutikti. Tačiau tam, kad tai būtų planas, jis turėtų būti įgyvendinamas“, – sakė J. Borrellis.
„Mano požiūriu, norėdama būti patikima, Kinija taip pat turėtų nuvykti į Kyjivą“, – pabrėžė jis.
Kinija penktadienį po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) posėdžio paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.
21:47 | Ukrainos pajėgos galingai smogė Rusijai: sudavė 14 smūgių į strategines zonas, sunaikino sraigtasparnį ir droną
Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.
UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.
Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Tuo tarpu per dieną Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje surengė 18 oro antskrydžių. Be to, okupantai įvykdė daugiau nei 30 atakų iš kelių raketų paleidimo sistemų, naudojo kitų rūšių ginklus gyvenviečių apšaudymui.
21:29 | Zelenskis sako, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu po to, kai Pekinas paragino surengti skubias taikos derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
„Planuoju susitikti su Xi Jinpingu, – sakė jis žurnalistams, tačiau nenurodė nei kada, nei kur. – Tai bus svarbu pasaulio saugumui.“
21:25 | Baltieji rūmai: JAV mano, kad Rusija gali Iranui suteikti naikintuvų
Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai. Manome, kad Rusija gali Iranui suteikti naikintuvų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
J. Kirby sakė, kad Iranas, kuris yra labai izoliuotas dėl Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama sustabdyti jo ginčijamą branduolinę programą, siekia sustiprinti savo kariuomenę su Rusijos pagalba mainais į ginkluotės, naudojamos metus trunkančiame puolime prieš Ukrainą, siuntimą.
„Iranas taip pat siekia iš Rusijos įsigyti papildomos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius, radarus ir kovinius mokomuosius lėktuvus. Iš viso Iranas siekia įsigyti karinės įrangos už milijardus dolerių“, – sakė J. Kirby.
„Buvome susirūpinę, kad tai vyks abiem kryptimis, ir šie nuogąstavimai tikrai pasitvirtino“, – sakė jis.
Pasak J. Kirby, Iranas jau nusiuntė Rusijai šimtus dronų, taip pat artilerijos ir tankų amunicijos. Jis taip pat teigia, kad „Irano parama Rusijos karui išsiplėtė“.
21:15 | Vokietija ir Prancūzija reikalauja G-20 pareiškime paminėti karą
Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo.
Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog Indija norėjo, kad žodis „karas“ nebūtų įtrauktas į jokį galutinį dvi dienas truksiančio ir šeštadienį Bengalūre pasibaigsiančio ekonomiškai stipriausių valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo pareiškimą.
Rusija yra G-20 narė, tačiau į susitikimą neatvyko jos ministrų lygmens atstovas. Visgi kitą savaitę Sergejus Lavrovas turėtų dalyvauti galingųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime Naujajame Delyje.
„Jau metus esame šio siaubingo karo Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, liudininkai. Ypač tokią dieną, kaip ši, ir tokia proga, kaip G-20 renginys, mums reikia visiško aiškumo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris, turėdamas omenyje vasario 24-ąją minimas pirmąsias Maskvos invazijos metines.
„Tai karas. Ir šis karas turi priežastį, t. y. turi vieną priežastį – Rusiją ir (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną. Tai turi būti aiškiai išreikšta šiame G-20 finansų ministrų susitikime“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lindneris.
Jis sakė, kad Vokietijai būtų nepriimtina, jei lapkričio mėnesį Indonezijoje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame V. Putinas nedalyvavo, vadovų deklaracijos formuluotė būtų susilpninta.
Toje Balyje paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą“.
„Neabejoju, kad pirmininkaujanti Indija taip pat laikysis Balio kalbos“, – sakė Ch. Lindneris.
„Kalbant apie Rusiją, negali būti jokių įprastų veiksmų. Ateityje su Rusija nebus jokių įprastų reikalų, kol bus tęsiamas šis žiaurus karas“, – pridūrė jis.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as antrino Ch. Lindneriui sakydamas, kad Paryžius „priešinsis bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo Balio lyderių pareiškimo šiuo karo Ukrainoje klausimu“.
„Visiškai pasitikime Indija, kad ji pasieks tvirtą komunikatą“, – per spaudos konferenciją sakė B. Le Maire’as.
Kol kas neaišku, ar susitikime Bengalūre apskritai bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas, nes anksčiau per panašius susitikimus jų nepavyko parengti.
20:58 | JAV sankcijos nukreiptos prieš Rusijai padedančius europiečius
Minint vienerių metų invazijos į Ukrainą metines, penktadienį paskelbtos naujausios Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai, taip pat imtasi priemonių prieš kelis Europos tarpininkus, kurie kaltinami padėję aprūpinti kariaujančią agresorę Rusiją.
„Dešimtys subjektų ir fizinių asmenų, kuriems šiandien taikomos sankcijos, veikia pramonės šakose, kurios galiausiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sakoma JAV iždo departamento pareiškime, kuriame išsamiai aprašomas vienas didžiausių Vašingtono sankcijų paketų nuo konflikto pradžios.
20:46 | Lengvųjų automobilių gamyba Rusijoje per metus sunyko 4,5 karto
Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusija lengvųjų automobilių gamybą per metus sumažino 4,5 karto.
Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje jų pagaminta vos 21,3 tūkst. - beveik 75 tūkst. mažiau nei pernai sausį.
Per mėnesį (gruodį, palyginti su sausiu) gamyba sunyko beveik perpus.
Dauguma Rusijoje veikusių tarptautinių automobilių gamintojų pernai pavasarį, neilgai trukus po karo Ukrainoje pradžios, sustabdė automobilių bei jų komponentų tiekimą į Rusiją, o gamyklas šioje valstybes turėję jas neribotam laikui uždarė arba pusvelčiui pardavė vietos įmonėms, nesuteikdami gamybos licencijų.
20:36 | JT atstovas spaudai: Kinijos planas dėl Ukrainos yra „svarbus indėlis“
Praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo.
„Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis. Manau, kad raginimas vengti branduolinių ginklų naudojimo yra ypač svarbus“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso (Antoniju Guterišo) atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas
„Mūsų visų kolektyvinė atsakomybė – padaryti viską, ką galime, kad būtų pasiekta teisinga taika“, – pridūrė jis.
20:23 | Zelenskis pasiuntė įspėjimą: jei partneriai atsisakys remti Ukrainą, kils Trečiasis pasaulinis karas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jei partneriai nustos aktyviai remti Ukrainą, kils Trečiasis pasaulinis karas, nes Rusija ryšis pulti NATO šalis.
Amerikiečių televizijos kanalo ABC žurnalistas spaudos konferencijoje paklausė V. Zelenskio, ką jis galėtų pasakyti amerikiečiams, kurie, remiantis apklausomis, vis labiau mano, kad JAV Ukrainai teikia per daug paramos.
V. Zelenskis pirmiausia išreiškė padėką visiems amerikiečiams už paramą Ukrainai ir kartu pabrėžė, kad ji neturėtų būti mažinama.
„Amerikiečiams, kurių, kaip sakėte, daugėja, galiu pasakyti tik vieną dalyką: jei jie nepasikeis, nesupras mūsų, nepalaikys Ukrainos, jie praras NATO, praras Jungtinių Amerikos Valstijų įtaką, praras lyderio pozicijas, kurios yra absoliučiai sąžiningos, kurios yra pasaulyje, ir praras paramą valstybės, kurioje yra 40 milijonų žmonių, kurioje yra milijonai vaikų. Ar mes tikrai tokie skirtingi? Esu tikras, kad ne", – pabrėžė V. Zelenskis.
„Negalima būti tokiems neatsargiems. Kas nori Trečiojo pasaulinio karo? Ar jie tikrai nori rizikuoti? Amerika niekada nepaliks NATO valstybių. Niekada. Rusija ateis į NATO valstybes. Taip atsitiks. Jie ateis į Pabaltijį. Jie ateis ir užgrobs Pabaltijį. Tai įvyks. O tada Jungtinės Amerikos Valstijos atsiųs savo sūnus ir dukras taip, kaip mes šiandien siunčiame savo. Ir jie kovos, nes tai yra NATO. Ir jie mirs. Neduok Dieve, nes tai yra baisus sielvartas. Linkiu Jungtinėms Amerikos Valstijoms tik taikos ir paramos Ukrainai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
20:11 | G-7 grasina sankcijų Rusijai pažeidėjams rimtomis išlaidomis
Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą.
„Raginame trečiąsias šalis ar kitus tarptautinius veikėjus, kurie siekia apeiti ar pakenkti mūsų priemonėms, nutraukti materialinę paramą Rusijos karui arba turėti rimtų išlaidų“, – sakoma bendrame septynių šalių grupės vadovų pareiškime po virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo, surengto per pirmąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.
20:02 | Būna ir taip: Kadyrovas įkūrė Čečėnijos didvyrio titulą ir pats save apdovanojo
Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas gavo apdovanojimą... nuo savęs.
UNIAN skelbia, kad R. Kadyrovas anksčiau įkūrė Čečėnijos Respublikos didvyrio titulą. O šiandien skelbiama, kad Kremliaus statytinis pats save šiuo titulu apdovanojo.
Pranešama, kad R. Kadyrovas tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą.
19:29 | Zelenskis sako, kad Ukraina turi bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą po to, kai Pekinas pateikė poziciją dėl konflikto Ukrainoje.
„Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai, – sakė V. Zelenskis. – Man atrodo, kad gerbiamas mūsų teritorinis vientisumas, saugumo klausimai.“
„Šiuo klausimu turime bendradarbiauti su Kinija... Mūsų užduotis – suvienyti visus, kad izoliuotume vieną“, – pridūrė jis.
19:20 | Zelenskis: Ukraina turėtų siekti bendradarbiauti su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia pradėti glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis, siekiant atremti Rusijos įtaką.
„Ukraina tikrai turi žengti žingsnius į priekį, kad galėtų susitikti su Afrikos žemyno šalimis... Daugelį metų nedirbome gerai, neskyrėme dėmesio, manau, kad tai didelė klaida“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad taip pat norėtų surengti „Lotynų Amerikos šalių ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą“.
19:13 | Keli tūkstančiai žmonių Vilniuje mini pirmąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines
Keli tūkstančiai žmonių penktadienį susirinko Vilniuje paminėti pirmųjų Rusijos invazijos Ukrainoje metinių.
Nuo pernai vasario 24 dienos Ukrainoje žuvo tūkstančiai šalies gyventojų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus, Rusijos atakos padarė šalies infrastruktūrą milijardinę žalą.
Penktadienio renginys Vilniuje prasidėjo tylos minute žuvusiesiems kare paminėti.
Į mitingą atvykę žmonės nešėsi Ukrainos vėliavas, nacionalinį simbolį saulėgrąžas, kitą atributiką, ryšėjo šalikus su užrašais „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“), mosavo plakatais, skelbiančiais: „Haga laukia Putino“, „Putino armija, išeik iš Ukrainos“ ar „Visi rusai yra kalti“.
Premjerė Ingrida Šimonytė sukaktį pavadino „itin klaikia ir labai skausminga“, bet pabrėžė, kad „karas Ukrainoje prasidėjo ne prieš metus“.
„Tūkstančiai ukrainiečių žuvo jau Donbase, daugybė žmonių neteko turto, namų, buvo priversti gyvento toli nuo gimtinės“, – mitinge sakė ministrė pirmininkė.
19:00 | Zelenskis: man nesvarbu, kas bus su Rusija po Ukrainos pergalės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas spaudos konferencijoje su žurnalistais, sakė, kad jam nėra svarbu, kas bus su Rusija po Ukrainos pergalės.
Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusija galvotų apie savo šalį, apie tai, kaip ją padaryti klestinčią, karo nebūtų.
„Jie turi savo valstybę ir privalo galvoti apie savo valstybę. Jei jie galvotų apie savo šalį, karo nebūtų. Jeigu jie tik galvotų apie savo žodžio laisvę, demokratiją, ekonomines reformas, kad nebūtų skurdžiai, kad nebūtų vergovės ir panašiai, jie būtų turtinga valstybė“, – mano V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sako, kad Rusijoje pokyčiai įvyks tada, jei Rusijos elitas jaus spaudimą ir sankcijų poveikį.
„Daugiau spaudimo, daugiau sankcijų, daugiau izoliacijos. Ir tada Rusijos elitas galvos, ką daryti valstybės viduje, kad su savo nauja politika kas nors norėtų sėsti prie derybų stalo.“
Kalbėdamas apie derybų galimybę V. Zelenskis sako, kad net ir tarpininkaujant Turkijos prezidentui Recepui Taiypui Erdoganui jis nesės prie derybų stalo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tačiau V. Zelenskis sako, kad šiame kare įmanoma prieiti diplomatinį tašką. Tam, kad prie jo būtų prieita, pasak V. Zelenskio, Rusijai reikia gerbti ukrainiečių teisę gyventi savo žemėje ir išvesti savo kariuomenę.
„Visų pirma gerbkite mūsų teisę gyventi savo žemėje! Išeikite iš mūsų teritorijos. Nustokite mus bombarduoti. Nustokite žudyti civilius. Nustokite naikinti visą mūsų infrastruktūrą, energetiką! Nustokite bombarduoti miestus, kaimus. Nustokite žudyti gyvūnus! Jūs visa tai nutraukite, o tada mes jums pasakysime, kokiu formatu diplomatiškai prieisime tašką!“
V. Zelenskis spaudos konferencijos metu taip pat kalbėjo ir apie Ukrainos galimybę sulaukti naikintuvų. Pasak jo, dėl šio klausimo jau imtasi žingsnių.
„Mes ėmėmės svarbių žingsnių šiuo tikslu. Susitikau su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Didžiojoje Britanijoje pradedame pilotų mokymus. Kalbėjausi su [Lenkijos premjeru Mateuszu] Morawieckiu. Pradedame mokymus F-16 pilotams. Vyksta pokalbiai, derybos su trimis Europos valstybėmis. Turėsime galimybę gauti šias pratybas ir lėktuvus! Norime paspartinti šiuos procesus. Jie yra sudėtingi. Bet tai yra sudėtinga dangaus apsauga“, – kalbėjo V. Zelenskis.
18:15 | Pirmieji 4 „Leopard 2“ tankai pasiekė Ukrainą
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pranešė, kad Ukrainą pasiekė pirmieji keturi „Leopard 2“ tankai.
„Prieš metus tankai įvažiavo į Ukrainą, kad atimtų iš ukrainiečių laisvę. Tankai šiandien taip pat atvyko į Ukrainą, bet siekdami apsaugoti laisvę“, – pažymėjo premjeras.
18:04 | JT Saugumo Taryba pagerbė Ukrainos karo metines tylos minute
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį tylos minute paminėjo pirmąsias karo Ukrainoje metines po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusiją vykdant genocidą jo šalyje.
Tačiau tylos minutė paskelbta tik po to, kai Rusijos JT pasiuntinys Vasilijus Nebenzia primygtinai pareikalavo, kad Taryba pagerbtų „visus tuos, kurie žuvo“ per konfliktą.
„Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – sakė jis.
17:52 | Zelenskis: Ukraina neišvengiamai laimės, jei partneriai laikysis savo pažadų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje atsakinėdamas į žurnalistų klausimus teigė, kad Ukraina neišvengiamai laimės.
Ukrainos vadovas išsakė lūkestį, kad pergalę pavyks pasiekti dar šiais metais.
„Jei mūsų partneriai laikysis visų savo žodžių ir pažadų, Ukraina neišvengiamai laimės. Labai noriu, kad tai įvyktų šiais metais. Tam suvienijome visas jėgas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad niekas nesitikėjo, kad Rusija norės sunaikinti Ukrainą.
„Niekas to nesitikėjo iš Rusijos – noro visiškai sunaikinti Ukrainą. Todėl mums reikia visiškos pasaulio paramos ir mes laimėsime“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie derybas, Ukrainos vadovas sako nematantis tam galimybės.
„Teoriškai nemanau, kaip gali vykti derybos. Mes imamės konkrečių žingsnių. G20 susitikime pristatėme savo „taikos formulę“. Nors, žinoma, norėčiau, kad pagaliau būtų G19“, - sakė V. Zelenskis.
17:32 | Švedija perduos Ukrainai tankus „Leopard“.
Švedija prisijungs prie tarptautinės „tankų koalicijos“ ir perduos „Leopard 2“ tankus Ukrainai.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas tai paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ , praneša „Ukrinform“.
„Švedija prisijungia prie vadinamosios „Leopardų šeimos“, remiančios Ukrainą, perleisdamos Švedijos tankus „Leopard 2“. Šiandieniniame kariniame pakete taip pat yra papildomų oro gynybos komponentų. Mes ir toliau padėsime Ukrainai laimėti karą“, – rašė U. Kristerssonas.
17:14 | Ukrainos žvalgyba įspėjo dėl karo eigos: artėja labai sunkus laikotarpis, tačiau mes pasiruošę
Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis sako, kad nors pavasario ir vasaros laikotarpis bus sunkus, tačiau Ukrainos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai karo raidai, skelbia „Ukrinform“.
„Situacija išlieka labai sunki, nes Rusijos Federacija neatsisakė savo pirminių planų... Pavasario-vasaros laikotarpis bus labai sunkus, tą suprantame, ruošiamės. Esame pasirengę bet kokiai situacijos raidai, stipriname savo pajėgumus, turime patirties ir stiprų partnerių palaikymą“, – sakė generolas majoras.
Jis išreiškė padėką partneriams, kurie stiprinti Ukrainos kariuomenės ir gynybos pajėgumus ruošiantis lemtingiems mūšiams.
V. Skibickis pažymėjo, kad nepaisant nedidelių rusų taktinių laimėjimų, ypač Bachmuto srityje, pagrindinis Kremliaus tikslas – visiška Donbaso okupacija – nebuvo pasiektas per visus metus. Jis taip pat teigė, kad nors Rusija pradėjo puolimą mažiausiai iš keturių krypčių, vis dėlto Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra pajėgios vykdyti tokių puolimo operacijų vienu metu, gali tai daryti daugiausia dviem kryptimis.
V. Skibickis teigė besididžiuojantis tuo, kad Ukrainos karinė žvalgyba iš anksto žinojo kiekvieną priešo žingsnį: žinojo, kad Rusija yra pasirengusi pradėti plataus masto agresiją, kurios požymiai buvo jau 2021 metų pavasarį, kai prasidėjo didelio masto pratybos, o vėliau prie sienų buvo dislokuota daugiau nei 150 tūkst. Rusijos karių grupė, beveik 1 800 tankų, 440 kovinių lėktuvų, 530 kovinių sraigtasparnių, trys oro desantininkų divizijos, ir t.t.
Generolas majoras priminė, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas 2021 metų spalio pabaigoje pasakė, kad karas prasidės vasario 15 d. Tą dieną jis neprasidėjo tik todėl, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepatvirtino gynybos ministerijos ir Generalinio štabo jam pasiūlyto plano, pažymėjo V. Skibickis.
„Tačiau Ukrainos žvalgyba žinojo visą dispoziciją, žinojo, kokiomis kryptimis žengs Rusijos kariai“, – sakė jis.
„Nieko nesuklydome, išskyrus sąlygas, kurioms Rusija planavo užkariauti visą Ukrainą“, – pažymėjo V. Skibickis.
Jis taip pat išreiškė didžiulę padėką visiems Ukrainos gyventojams.
„Pirmomis dienomis informacijos apie priešo judėjimą buvo tiek daug, kad nespėjome jos apdoroti, visi siuntė žinutes iš mobiliųjų telefonų. Buvo toks didelis pasipriešinimas, kad mūsų partneriams ir draugams žvalgybos bendruomenėje tai tiesiog nesuprantama“, – pažymėjo žvalgybos pareigūnas.
Rusijos Federacijoje vykstančius procesus jis pavadino negrįžtamais. Jis mano, kad ateis laikas, kai Rusija nebebus savo dabartinių sienų ribose. Pasak jo, yra to ženklų, ir pažymėjo, kad prireiks laiko, kol Rusijos gyventojai supras agresyvų šio karo pobūdį.
16:52 | Bidenas: Ukraina niekada nebus Rusijos pergalė
JAV prezidentas Joe Bidenas išplatintame pranešime teigia, kad Ukraina niekada nebus Ukrainos pergalė.
„Šiandien pakartosiu tai, ką sakiau prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Imperiją atstatyti siekiantis diktatorius niekada nesunaikins žmonių meilės laisvei. Žiaurumas niekada nesutraiškys laisvųjų valios. Ir Ukraina niekada nebus Rusijos pergalė. Niekada“, – sakoma JAV prezidento pranešime.
16:39 | JT siekia teisingumo Rusijos karo Ukrainoje aukoms
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė jau metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje žmogiškąją kainą ir paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas teisingumas jo aukoms.
V. Turko biuras patvirtino, kad iki vasario 15-osios mažiausiai 8 006 civiliai gyventojai žuvo, o 13 287 buvo sužeisti. Visgi tikrieji skaičiai yra daug didesni.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras teigė, kad turi būti aktyviau bandoma užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą už tarptautinės teisės pažeidimus.
„Minint vienerius metus nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, apgailestauju dėl baisių šio beprasmio konflikto žmogiškųjų aukų“, – sakė V. Turkas vaizdo pareiškime.
„Civilių aukų skaičiai yra nepakeliami. Beveik 18 milijonų žmonių labai reikia humanitarinės pagalbos. Apie 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus“, – pridūrė jis.
Pasak komisaro, dauguma karo paveiktose teritorijose likusių žmonių buvo vyresnio amžiaus, nenorėję arba negalėję išvykti, ir pridūrė, kad išpuoliai prieš mokyklas sustabdė vaikų mokymąsi.
„Turi būti dedamos vis didesnės ir daugiau apimančios pastangos siekiant užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą už tarptautinės teisės pažeidimus“, – sakė V. Turkas.
Anot jo, „lygiai taip pat gyvybiškai svarbu, kad aukos galėtų gauti žalos atlyginimą ir praktinę pagalbą, kurios joms labai reikia, nelaukdamos oficialių teisinių procedūrų rezultatų“.
V. Turkas sakė, kad dėl karo išaugusios maisto ir degalų kainos „pagilino vargus pasauliniu mastu“.
„Tai turi baigtis dabar“, – pareiškė jis.
16:21 | JAV paskelbė naujų sankcijų Rusijai
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sugriežtinti pastangas apriboti Maskvos galimybes apeiti jau galiojančias priemones.
Naujosios sankcijos, nukreiptos į bankų, kasybos ir gynybos pramonės sektorius, palies „daugiau kaip 200 asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos ir trečiųjų šalių subjektus Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurie remia Rusijos karo veiksmus“, teigė Baltieji rūmai.
Tarp asmenų, kuriems bus taikomos naujos sankcijos, papildysiančios daugybę ankstesnių priemonių, įvestų per pastaruosius 12 mėnesių, bus „tuzinas Rusijos finansų įstaigų, suderinus su sąjungininkais ir partneriais, taip pat Rusijos pareigūnai ir įgaliotosios institucijos, neteisėtai veikiančios Ukrainoje“.
Baltieji rūmai teigė, kad smogiama Rusijos gynybos ir aukštųjų technologijų sektoriams, be kita ko, užkertant kelią pastangoms apeiti galiojančias sankcijas.
JAV prekybos departamentas įves eksporto kontrolę beveik 90 Rusijos ir trečiųjų šalių bendrovių, įskaitant Kinijos įmones, „už dalyvavimą sankcijų apeidinėjimo veikloje, remiant Rusijos gynybos sektorių“, teigė Baltieji rūmai.
Bendrovėms, kurioms paskelbtos sankcijos, bus uždrausta „pirkti prekes, pavyzdžiui, puslaidininkius, pagamintus JAV arba su tam tikromis JAV technologijomis ar programine įranga užsienyje“.
Ekonominės sankcijos taip pat taikomos Rusijos metalų ir kasybos sektoriui.
15:50 | JAV ramina dėl branduolinio ginklo
JAV ramina nematančios Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimo panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. Tai penktadienį interviu „Dožd“ pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Amerikos karinė vadovybė atidžiai stebi viską, ką Rusija daro branduolinių ginklų srityje, pabrėžė jis.
„Negalime atmesti šių grasinimų. Tai būtų neatsakinga iš mūsų pusės. Kiek galime pasakyti šiuo metu, nematome jokių požymių, kad Putinas būtų apsisprendęs panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje ar kur kitur“, – sakė J. Kirby.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas šiuo metu analizuoja V. Putino pareiškimą dėl Rusijos pasitraukimo iš dalyvavimo Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje.
15:11 | Lenkai stato įtvirtinimus
Lenkai į galimą Rusijos grėsmę žiūri rimtai – Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas „Twitter“ dalijasi lenkų įtvirtinimais pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Pradėjome prevencinę saugumo priemonių plėtrą pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis. Pasienyje su Kaliningrado sritimi jau statomi pirmieji įtvirtinimai“, – skelbia ministras.
Rozpoczęliśmy prewencyjną rozbudowę zabezpieczeń na granicy z Rosją i Białorusią. To element naszej strategii obrony i odstraszania. Pierwsze umocnienia są już rozmieszczane na granicy z Obwodem Kaliningradzkim. pic.twitter.com/HODJlCgnvi
— Mariusz Błaszczak (@mblaszczak) February 23, 2023
14:42 | Vokietija abejoja Kinijos noru vaidinti konstruktyvų vaidmenį dėl karo Ukrainoje
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis.
„Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F. W. Steinmeieris.
Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.“
Kinija penktadienį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.
13:57 | JAV tankus Ukrainai perduos ne greičiau nei po metų, gali užtrukti ir dvejus
Kol JAV aprūpins Ukrainą žadėtaisiais tankais „M1 Abrams“, gali praeiti daugiau nei vieneri metai. Pasak JAV kariuomenės sekretorės Christine Wormuth, dabar kuriami planai, kaip aprūpinti Ukrainą tokia įranga.
Ch. Wormuth pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenės aprūpinimas JAV tankais per mažiausiai metus yra trumpiausias įmanomas terminas. Kartu ji pridūrė, kad įvykiai gali klostytis taip, jog tankų Ukraina sulauks ir tik po dvejų metų.
„Ieškome greičiausio būdo, kaip tankus nugabenti ukrainiečiams. Tai nebus savaičių klausimas, galiu jums tai pasakyti tikrai. Nė vienas iš mūsų svarstomų variantų nekalba apie savaites ar porą mėnesių. Tai ilgesni laiko tarpai.
Bet manau, kad yra variantų, kuriems prireiks ne daugiau nei dvejų metų, mažiau nei pusantrų metų. Tačiau vėlgi, turime pasverti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus“, – CNN pranešė Ch. Wormuth.
Svarstomi įvairūs variantai, kaip Ukrainai perduoti JAV tankus „M1 Abrams“. Vienas jų – Jungtinėms Valstijoms tankus pradėti gaminti nuo nulio, kitas – perduoti jau turimą karinę techniką, tačiau ją modernizuojant.
Galiausiai, įmanoma galimybė įsigyti šių tankų iš šalių, kurios jau anksčiau juos pirko iš JAV. Tačiau, pasak Ch. Wormuth, toks žingsnis „gali sugadinti santykius su svarbiais sąjungininkais“.
13:35 | JAV nusiųs Ukrainai naują 2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą
Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas.
„Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbą Ukrainai“, – Rusijos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse televizijai CNN sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Jis nepateikė detalių dėl to, kokios ginkluotės bus naujame pagalbos pakete.
13:09 | Žiniasklaida: Varšuva atsiuntė pirmuosius „Leopard 2“ tankus Ukrainai
Lenkija penktadienį, minint Rusijos invazijos metines, pristatė Ukrainai pirmuosius Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard 2“, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
„Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį Kyjive paskelbs, kad Lenkija jau pristatė Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankus“, – sakė agentūra, remdamasi vyriausybės šaltiniais.
12:37 | Japonų premjeras: G-7 paragins šalis nesiųsti karinės pagalbos Rusijai
Virtualiame Didžiojo septyneto (G-7) susitikime, kuris vyks penktadienį, šalys bus paragintos nesiųsti karinės pagalbos Rusijai, sakė Japonijos ministras pirmininkas.
„Atsižvelgdamas į trečiųjų šalių karinę paramą Rusijai, į kurią buvo atkreiptas dėmesys, G-7 ketina paraginti nutraukti tokią paramą“, – likus kelioms valandoms iki susitikimo, kuriam pirmininkaus Japonija, žurnalistams sakė Fumio Kishida.
12:24 | EK pirmininkė: Putinui Ukrainoje nepavyko pasiekti nė vieno tikslo
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, įsiveržęs į Ukrainą, nepasiekė nė vieno savo tikslo.
„Praėjus metams nuo žiauraus karo pradžios, V. Putinui nepavyko pasiekti nė vieno strateginio tikslo... Užuot ištrynęs Ukrainą iš žemėlapio, jis susidūrė su kaip niekad narsia tauta“, – Estijos sostinėje žurnalistams teigė EK pirmininkė.
12:05 | DB: Rusija turi naują tikslą kare Ukrainoje
Naujausioje savo ataskaitoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba praneša, kad nuo 2014 metų Rusijos strateginis tikslas Ukrainoje buvo nuoseklus: kontroliuoti savo kaimynę. Tačiau praėjus jau metams plataus masto karo, šis tikslas ne kartą keitėsi, pasikeitė ir dabar.
„2014–2021 m. Rusija šio tikslo siekė kurstydama karą Donbase ir aneksuodama Krymą. 2022 m. vasario 24 d. Rusija pasirinko naują strategiją ir pradėjo plataus masto invaziją, kuria bandė užgrobti visą šalį ir nuversti jos vyriausybę.
Iki 2022 m. balandžio Rusija suprato, kad jai nepavyko, ir sutelkė dėmesį į savo valdžios išplėtimą ir įteisinimą Donbase ir Ukrainos pietuose. Ji pasiekė lėtą ir labai brangiai kainavusią pažangą.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija tikriausiai vėl pakeitė savo tikslą. Jos kampanija dabar greičiausiai pirmiausia siekia sumenkinti Ukrainos kariuomenę, o ne sutelkti dėmesį į didelės naujos teritorijos užgrobimą.
Tikėtina, kad Rusijos vadovybė vykdys ilgalaikę operaciją, kurioje tikisi, kad Rusijos pranašumas gyventojų skaičiumi ir ištekliais galiausiai išsekins Ukrainą“, – konstatuoja britų žvalgai.
11:40 | Žiniasklaida: Rusija derasi su Kinijos dronų gamintoju dėl tiekimo
Rusija derasi su Kinijos dronų gamintoju dėl savaiminio sprogimo dronų, kurie galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, tiekimo, penktadienį pranešė Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.
Žurnalas teigė susipažinęs su informacija, kad Rusijos kariuomenė derasi su Kinijos dronų gamintoju „Xi'an Bingo Intelligent Aviation Technology“ dėl didelės apimties tokių dronų gamybos Maskvai.
Pranešime teigiama, kad gamintojas sutiko sukurti ir išbandyti 100 dronų „ZT-180“ prototipų prieš pristatant juos Rusijai iki 2023-iųjų balandžio.
Pranešama, kad kiekvienas iš dronų gali gabenti nuo 35 iki 50 kg sprogmenų.
11:13 | Minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, NATO reiškia paramą Ukrainai
NATO penktadienį pareiškė ryžtingai remianti Ukrainą ir teigė, kad „Rusijos pastangos palaužti drąsių Ukrainos žmonių ryžtą žlunga“.
Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbtame pareiškime NATO taip pat teigė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti savo karą, kuris daro poveikį pasauliniam maisto ir energijos tiekimui, ir pareikalavo, kad Maskva atsakytų už savo karo nusikaltimus.
10:47 | Kyjive lankosi Lenkijos ministras pirmininkas Morawieckis
Į Kyjivą penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, atvyko Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė lenkų ir ukrainiečių žiniasklaida.
Ukrainos sostinėje lenkų premjeras padėjo vainiką prie žuvusiųjų atminimo sienos. Taip pat planuojami M. Morawieckio susitikimai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu, nurodė Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, M. Morawieckio viešnagės metu lenkų ir ukrainiečių pareigūnai taip pat pasikeis informacija apie anksčiau šią savaitę vykusius JAV prezidento Joe Bideno vizitus Kyjive ir Varšuvoje.
10:11 | Scholzas: V. Putinas nepasieks savo imperialistinio tikslo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje.
„Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
09:27 | JK paskelbė Rusijai naujų sankcijų
Jungtinė Karalystė penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė Maskvai naują sankcijų paketą, įskaitant eksporto draudimus prekėms, kurias rusų pajėgos panaudojo mūšio lauke.
JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešime žiniasklaidai sakė: „Ukrainiečiai priešinasi Rusijai, tačiau jie negali to padaryti vieni. Todėl turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti.“
„Šiandien skelbiame sankcijas elitui, kuris valdo pagrindines [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pramonės šakas, ir įsipareigojame uždrausti eksportuoti į Rusiją visas prekes, kurias Rusija naudojo mūšio lauke“, – pridūrė jis.
Tarp šimtų sankcionuotų prekių yra orlaivių dalys, radijo įranga ir elektroniniai komponentai, kuriuos gali naudoti Rusijos karinis pramoninis kompleksas, taip pat ir bepiločių orlaivių gamybai.
Sankcijos taip pat paskelbtos Rusijos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ vyresniesiems pareigūnams, dviejų didžiausių Rusijos gynybos bendrovių, keturių bankų vadovams ir kitiems Rusijos elito atstovams.
09:11 | Zelenskis neketina atleisti nei rusams, nei Vladimirui Putinui
Interviu BBC žurnalisto paklaustas, ar kada nors galės atleisti Rusijai už pradėtą karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nukirto: „Niekada. Niekada“. Į patikslinantį klausimą, ar kalba apie Rusijos žmones, ar apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis atsakė: „Čia mes niekada neatleisime“.
„Tai tiesa. Šiandien tai jų klausimas. Rusijos visuomenės klausimai. Jų ateitis. Jie turi rasti atsakymus į šiuos klausimus. Ir jie turi paklausti: ką mes turėtume daryti, kad ukrainiečiai mums atleistų? Tai priklauso nuo jų“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad tai, kas nutiko Mariupolyje, taip pat ilga jo gynyba buvo didžiulės ukrainiečių drąsos pavyzdys.
„Ir klausimas ne tas, ar reikėjo ten likti, ar pasitraukti. Kalba ne apie tai. Tai buvo pavyzdys. Pirmas signalas, kad jie niekada, niekada mūsų nenugalės. Ir tai labai svarbus momentas. Istorinis. Nes Mariupolį gynė daug įvairių žmonių. Kariškiai, civiliai, žurnalistai, fotografai. Daugelis jų žuvo. Sužeisti ar gyvi, bet kartu jie davė ženklą: niekada mūsų nenugalėsite“, – sakė jis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ukrainiečiai niekada neatleis rusams už Mariupolį.
„Žinoma, mes niekada neatleisime. O tuos išgyvenusius, kuriuos paėmėme iš nelaisvės – labai juos palaikome. Tai daug vaikinų, vyrų ir moterų. Ir dar daug žmonių liko okupuotose teritorijose arba Rusijoje. Tačiau mes, žinoma, juos sugrąžinsime į Ukrainą. Jie niekada nepamirš ir mes niekada nepamiršime“, – pridūrė V. Zelenskis.
08:34 | Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ skelbia užėmusi kaimą netoli Bachmuto
Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį sakė, kad jo kovotojai užėmė vieną kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto.
Tame rajone ištisus mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.
„Visiškai kontroliuojame“ Berchivką, sakoma J. Prigožino pareiškime, kurį paskelbė jo spaudos tarnyba.
Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti šiame pareiškime, pasirodžiusiame per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pateiktos informacijos.
08:08 | Kinija ragina Rusiją ir Ukrainą atnaujinti derybas be įspėja nenaudoti branduolinių ginklų
Kinija penktadienį paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau surengti taikos derybas, kartu primygtinai reikalaudama, kad Maskvos kare nebūtų naudojami branduoliniai ginklai.
Kinijos užsienio reikalų ministerija šias pastabas pateikė 12 punktų dokumente dėl „politinio [krizės] sureguliavimo“, parengtame per Rusijos invazijos į Ukrainą pirmąsias metines.
Dokumentas pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją – pats Pekinas šį teiginį atmetė kaip „melagingą informaciją“.
„Visos šalys turėtų remti Rusiją ir Ukrainą joms dirbant ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujinant tiesioginį dialogą“, – sakoma penktadienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pagrasinęs šiame kare panaudoti branduolinius ginklus.
Kinija aiškiai pasisakė ne tik prieš branduolinių ginklų naudojimą, bet ir prieš grasinimą juos dislokuoti.
„Branduoliniai ginklai neturi būti naudojami, branduoliniai karai neturi būti kariaujami. Reikia priešintis grasinimui branduoliniais ginklais ar jų naudojimui“, – sakoma pareiškime.
07:43 | Vokietija siekia užkaišyti sankcijų Rusijai spragas
Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną.
Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
Ministerijos teigimu, eksporto duomenys rodo, kad, nepaisant sankcijų, į Rusiją per trečiąsias šalis vis dar įvežama prekių, kurioms taikomas embargas.
Pagal jos pasiūlymą įmonės turėtų pateikti deklaracijų formas, kuriose būtų tiksliai nurodyta galutinė į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių, kurios yra svarbios Rusijos karo mašinai palaikyti, paskirtis.
„Kartu su partneriais siekiame užtikrinti, kad ateityje visoje Europoje tyčiniai prievolės pateikti teisingas galutinio naudojimo deklaracijas pažeidimai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu“, – teigiama pasiūlyme, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP.
07:00 | Landsbergis JT rezoliuciją dėl Ukrainos vadina dar vienu Rusijos pralaimėjimu
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, raginanti Rusiją nedelsiant baigti karą Ukrainoje ir išvesti pajėgas, yra dar vienas Maskvos pralaimėjimas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Rusija patyrė dar vieną pralaimėjimą – kol kas tik Jungtinių Tautų būstinėje. Rusija pralaimės ir karo lauke. Turime sutelkti visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį, Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse, didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos ir paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį paragino Tarptautinį valiutos fondą iki kovo pabaigos pateikti naują pagalbos Ukrainai paketą.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, savo karo Ukrainoje metinių išvakarėse, paskelbė, kad šiemet bus dislokuota naujųjų tarpžemyninių balistinių raketų „Sarmat“, galinčių nešti ne vieną branduolinę galvutę.
► Ukraina nugalės įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Maskvos invazijos į jo šalį metinių išvakarėse.
► Rusai galimai rengia provokacijas prie sienos su Černihivo sritimi, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenės šiaurinė operatyvinė vadavietė.
► Rusijos Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos sudužo rusų šturmo lėktuvas Su-25, patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
► JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange.
