Sprogimai Kyjivo srityje
Antradienio naktį Kyjivo srityje griaudėja sprogimai, skelbia „Kanal 24“.
Vietos karinė administracija skelbia, kad regioną atakuoja dronai, gyventojai raginami likti slėptuvėse.
Trumpas: tarp Putino ir Zelenskio yra daug neapykantos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad manė, jog karą Ukrainoje pabaigti bus lengviau nei pasirodė. Apie tai jis kalbėjo interviu „77 WABC“, skelbia UNIAN.
D. Trumpas vėl gyrėsi, kad jam neva pavyko užbaigti septynis karus.
Jis teigė, kad manė, jog karą Ukrainoje išspręsti bus lengviausia, nes jis esą puikiai sutarė su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
Anot D. Trumpo, taika jau yra labai arti, tačiau V. Putinas vis tiek atakuoja Ukrainą.
„Tiesą sakant, esu labai nustebęs. Aš sakiau, kad šis atvejis bus išspręstas pakankamai greitai. Bet tai sudėtinga, tarp Putino ir Zelenskio yra daug neapykantos, kaip žinote, daug priešiškumo ir buvo pralieta daug kraujo“, – sako D. Trumpas.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderis dėl besitęsiančių Rusijos išpuolių kaltina Ukrainą
Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.
Tino Chrupalla, kuris prieš imigrantus nusistačiusiai ir Rusijai palankiai AfD vadovauja kartu su Alice Weidel, atkreipė dėmesį į Ukrainos neseniai įvykdytus išpuolius prieš Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta keliauja ir į Vengriją bei Slovakiją.
„Štai, ką jūs gaunate“, – Berlyne kalbėdamas su žurnalistais sakė T. Chrupalla, leisdamas suprasti, kad dalis atsakomybės už tolesnį karo eskalavimą tenka ir Ukrainai.
T. Chrupalla taip pat apkaltino Europos Sąjungą, kad ji toliau kursto karo veiksmus, aprūpindama Kijevą ginklais.
Kraštutinių dešiniųjų lyderio buvo paklausta, ar jis nusivylęs, kad nuo rugpjūčio viduryje įvykusio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo nepadaryta jokios pažangos siekiant užbaigti karą.
T. Chrupalla atsakė, kad kol kas neaišku, ar jokios pažangos tikrai nebuvo pasiekta, pabrėždamas, kad pradėti dialogą buvo svarbus ir teisingas žingsnis.
Tiesą sakant, mažai kas pasikeitė po to, kai D. Trumpas JAV teritorijoje nutiesė Rusijos vadovui raudonąjį kilimą.
D. Trumpo pasiūlytas trišalis jo, V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas kol kas neįvyko, nors V. Putinas yra aiškiai pareiškęs, kad nėra pasirengęs susitikti niekur kitur, tik Maskvoje.
Po susitikimo Aliaskoje Rusija ėmė gerokai intensyviau pulti Ukrainą iš oro, o antradienį per naujausią jos ataką rytų Ukrainoje žuvo 20 civilių gyventojų.
Didžiausia Vokietijos opozicinė partija AfD ne kartą peikė Vakarų paramą Ukrainai, prie kurios Vokietija smarkiai prisidėjo nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Vokietija pradeda „giliojo smūgio iniciatyvą“: Ukraina gaus kelis tūkstančius tolimojo nuotolio dronų
Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
„Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.
Sirijos vadovas kitą mėnesį lankysis Maskvoje, teigia Rusijos premjero pavaduotojas
Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa kitą mėnesį apsilankys Maskvoje, antradienį Damaske paskelbė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, sveikindamas naują dvišalių santykių etapą, prasidėjusį po to, kai buvo nuverstas ilgametis sąjungininkas Basharas al Assadas.
„Mes teikiame didelę reikšmę spalio mėnesį įvyksiančiam Sirijos prezidento vizitui į Maskvą dalyvauti Rusijos ir arabų šalių aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė A. Novakas, pridurdamas, kad ši kelionė „sustiprins dvišalį bendradarbiavimą“.
„Esame čia su didele delegacija... kad atverstume naują mūsų santykių puslapį“, – pridūrė jis per susitikimą su užsienio reikalų ministru Asaadu al Shaibani ir pavadino Siriją „perspektyvia regionine partnere“.
Valstybinė naujienų agentūra SANA teigė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „ekonomikai, saugumui, gynybai ir politikai“.
A. al Shaibani sakė, kad Sirija ir Rusija atverčia naują puslapį, „pagrįstą pagarba“, palankiai atsiliepdamas apie ekonominį bendradarbiavimą su Maskva ir paragindamas visus šalyje esančius užsienio partnerius „padėti sirams kurti savo ateitį“.
A. Novakas taip pat iškėlė mintį, kad Rusija galėtų būti tarpininkė santykiuose su Izraeliu, kuris nuo B. al Assado nuvertimo sudavė šimtus smūgių Sirijai, pastarąjį kartą – pirmadienį, pranešė Sirijos valstybinė žiniasklaida.
„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į unikalią derybų galimybę, kurią Rusija turi, išsaugojusi ryšius su Izraelio ir visų Sirijos etninių grupių lyderiais“, – sakė jis.
„Siūlome pasinaudoti šiuo veiksniu ir daryti stabilizuojančią įtaką padėčiai Sirijoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad Maskva ir partneriai, įskaitant Katarą, taip pat aptaria humanitarinę pagalbą Sirijai ir jos energetikos sektoriaus atstatymą.
Nežinomybė temdo Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Tartuse ir jos oro pajėgų bazės Hmeimime likimą po B. al Assado nuvertimo.
Nei A. Novakas, nei A. al Shaibani, liepos mėnesį tapęs pirmuoju islamistų vadovaujamos pereinamojo laikotarpio vyriausybės aukšto rango pareigūnu, apsilankiusiu Rusijoje, apie šias bazes neužsiminė.
Sausio mėnesį užsienio reikalų viceministras Michailas Bogdanovas su delegacija surengė pirmąją Rusijos pareigūnų kelionę į Siriją po B. al Assado nuvertimo ir jo pabėgimo į Rusiją.
Putinui – perspėjimas iš JAV: grasina imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, tačiau visapusiškas Europos bendradarbiavimas yra labai svarbus, pirmadienį po derybų su vienu Europos Sąjungos (ES) pareigūnu pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Tokie S. Bessento komentarai pasirodė po to, kai JAV pareigūnai ir jų kolegos iš ES pirmadienį ir antradienį susitiko aptarti, kaip stiprinti Maskvai taikomų sankcijų koordinavimą.
ES pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O'Sullivanas, stovintis už bloko pasaulinių informavimo veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią Maskvai išvengti sankcijų, vadovauja Vašingtone viešinčiai bloko delegacijai.
Po pirmadienio susitikimo S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše rašė, kad „visos galimybės lieka svarstytinos“, kaip prezidento Donaldo Trumpo strategijos, kuria siekiama paremti taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo, dalis.
„Įprastas darbas nepasiteisino, – pridūrė S. Bessentas. – Esame pasirengę imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, tačiau mūsų Europos partneriai turi visapusiškai prie mūsų prisijungti, kad jos būtų sėkmingos.“
Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir ES sutaria dėl karo Ukrainoje užbaigimo svarbos.
Šaltinis, susipažinęs su JAV sostinėje vykusiomis diskusijomis, naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienio susitikimas truko mažiau nei dvi valandas ir jame buvo aptartos galimos ekonominės sankcijos bei su muitais susiję veiksmai.
Šaltinis, kalbęjęs su anonimiškumo sąlyga, pridūrė, kad susitikime dalyvavo JAV pareigūnai iš Iždo departamento, Baltųjų rūmų, Valstybės departamento ir JAV prekybos atstovo biuro.
Prie S. Bessento prisijungė iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimais Johnas Hurley.
D. Trumpas sekmadienį pagrasino įvesti daugiau sankcijų Rusijai, Kremliui surengus savo didžiausią ataką prieš Ukrainą.
JAV vadovas grasino nubausti šalis, perkančias rusišką naftą, siekdamas atkirsti pagrindinį Rusijos lyderio Vladimiro Putino karo mašinos pajamų šaltinį. Tačiau iki šiol jis tik Indijai nustatė vadinamąsias antrines sankcijas.
Tuo tarpu ES rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris bus jau 19-asis nuo Maskvos invazijos 2022 metais. ES teigė, kad jis turėtų apimti daugiau antrinių sankcijų, nukreiptų prieš šalis, kurios padeda Maskvai išvengti sankcijų.
Vokietija ir Prancūzija siekia, kad naujas ES sankcijų paketas būtų nukreiptas ir prieš Rusijos naftos milžinę „Lukoil“, pirmadienį pranešė diplomatai.
Suomijos ministrė atmeta taiką su Rusija „Ukrainos sąskaita“
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen antradienį, kalbėdama Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje susirinkusiems ambasadoriams, atmetė galimybę pagal taikos susitarimą atiduoti dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.
„Teisės į teritorinį vientisumą atsisakymas reikštų, kad 2025 metais savo tikrovę sugrąžiname į Antrojo pasaulinio karo laikus“, – sakė E. Valtonen ambasadorių konferencijoje.
„Tai turėtų kolosalių, šiurpių pasekmių visam pasauliui: tautų sambūvį reguliuotų ne bendrai sutartos taisyklės, o stipriausiųjų negailestingumas, – pridūrė ministrė. – Trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje tai būtų kas tik nori, bet ne taika.“
Ministrė teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori sutikti su paliaubomis ar net derėtis.
„Jei derybose būtų paaukotos Ukrainos teritorijos dalys arba suverenitetas, neišspręstume pagrindinės problemos, – pridūrė E. Valtonen. – Putino problema negali būti išspręsta Ukrainos sąskaita.“
Ji paragino laisvąjį pasaulį strategiškai pažaboti Rusijos ambicijas, pažymėdama, kad išlaidos turėtų būti prisiimamos ES lygmeniu.
Rusijos manevravimo laisvę reikia toliau riboti sankcijomis, sakė E. Valtonen, raginusi įvesti muitus bet kokiam Rusijos eksportui į ES vidaus rinką.
Maskva turi atsakyti už karą ir nesuskaičiuojamus karo nusikaltimus Ukrainoje, teigė ji.
„Sankcijų spaudimas neturi būti panaikintas tol, kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimo sumokėti kompensaciją“, – sakė Suomijos diplomatijos vadovė.
Kasmet daugiau kaip 220 Vokietijos diplomatinių atstovybių visame pasaulyje vadovai susirenka į Užsienio reikalų ministeriją Berlyne – čia rengiamoje keturių dienų konferencijoje jie aptaria Vokietijos užsienio ir saugumo politikos prioritetus ir šalies vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje.
Lenkijos prezidentas perspėja ruoštis: Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis
Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis.
„Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.
Suomija ir Lenkija turi bendrą sieną su Rusija, o 2022 metų vasario mėnesį Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą šias šalis paskatino susirūpinti savo saugumu.
Karas Ukrainoje taip pat paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos ir 2023-iaisiais įstoti į NATO.
„Be abejo, laukdami ilgalaikės taikos, nuolatinės taikos, kuri būtina mūsų regionams, manome, kad Vladimiras Putinas pasirengęs įsiveržti ir į kitas šalis“, – sakė K. Nawrockis.
„Būtent todėl plėtojame savo ginkluotąsias pajėgas, plėtojame partnerystę ir santykius su sąjungininkais“, – tęsė jis, tačiau išsamesnės informacijos apie jokias konkrečias priemones nenurodė.
Lenkijos vadovas pridūrė, kad pasikeitė viso regiono „saugumo architektūra“ ir kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „vienintelis laisvojo pasaulio lyderis“, galintis atvesti V. Putiną prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę K. Nawrockiui lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pasiūlė į Lenkiją nusiųsti daugiau karių.
Tuo tarpu Suomijos prezidentas pastaraisiais mėnesiais reguliariai kalbasi su D. Trumpu, JAV ir Europos galybėms siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Bandome paaiškinti, kad Putinu negalima pasitikėti, kad Putinas žaidžia savo įprastą vilkinimo taktiką“, – antradienį pareiškė A. Stubbas.
Antradienio perspėjimas atkartoja panašius Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) išsakytus nuogąstavimus, kad Kremliaus šeimininko „imperialistinis planas nesibaigs Ukrainos užkariavimu“, o bus tik pradžia.
Prezidentė: Rusija siekia „užvaldyti“ Moldovą per lemiamus rinkimus
Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį Europos įstatymų leidėjams pareiškė, kad Rusija vykdo „neribotą“ kišimąsi, mėgindama per svarbius šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus susigrąžinti įtaką jos šalyje.
„2025 m. rugsėjo 28 d. Moldovoje vyks patys reikšmingiausi per jos istoriją rinkimai“, – sakė M. Sandu Europos Parlamente Strasbūre.
„Šiandien susiduriame su tokio masto hibridiniu karu, kokio nesame regėję iki įsiveržimo į Ukrainą. Kremliaus tikslas aiškus: užgrobti Moldovą per balsadėžes, panaudoti ją prieš Ukrainą ir paversti hibridinių išpuolių prieš Europos Sąjungą tramplinu“, – sakė ji.
M. Sandu ir jos sąjungininkės Europoje kaltina Maskvą mėginimais destabilizuoti 2,6 mln. gyventojų turinčią buvusią sovietinę respubliką, esančią tarp karo niokojamos Ukrainos ir ES bei NATO narės Rumunijos.
Rusiją kritikuojanti M. Sandu, ypač po jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais, atvedė Moldovą į derybas dėl narystės ES, prasidėjusias 2024 m. birželį.
„Mūsų kelias į Europą yra ne tik vertybių, bet ir išlikimo klausimas, ir būtent todėl, kad šiame kelyje padarėme didelę pažangą, Rusija prieš mus pasitelkia savo hibridinių išpuolių arsenalą“, – sakė M.Sandu.
„Mūšio laukas yra mūsų rinkimai“, – sakė Moldovos lyderė.
Ji išsamiai apibūdino daugybę įtariamų Rusijos taktikų – nuo neteisėto finansavimo kriptovaliutomis iki dezinformacijos kampanijų socialinėje žiniasklaidoje ir tiesioginio balsų pirkimo.
„Moldova nėra vienintelė, ginanti savo demokratiją. Europos Sąjunga mus palaiko finansiškai, techniškai ir politiškai, už tai esame labai dėkingi“, – sakė M. Sandu.
Prieš rinkimus ES palaikė Moldovą, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vadovams praėjusį mėnesį surengus itin simbolišką bendrą vizitą.
Analitikai: masiniai rusų oro smūgiai Ukrainoje – Putino atsakas į Trumpo pastangas
Vladimiras Putinas sąmoningai vykdo masinius oro smūgius Ukrainoje kiekvieną kartą, kai jos sąjungininkai aktyvina pastangas ieškoti būdų užbaigti konfliktą – karinėmis priemonėmis arba sudarant taikos susitarimą.
Analitikai mano, kad taip V. Putinas duoda suprasti, kad Vakarams nieko nepavyks, ir bando nukreipti dėmesį nuo savo armijos nesėkmių fronte.
Po penkių iš šešių telefono pokalbių tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino nuo vasario iki liepos mėn. Rusijos armija surengė daug galingesnius nei įprastai oro smūgius, naudodama dronus ir raketas, rašo „The New York Times“ (NYT), atlikę analizę.
Pavyzdžiui, iškart kitą dieną po jų pokalbio liepos 3 d. Rusija paleido 550 puolamųjų priemonių, o vidutinis rodiklis per pirmąjį šių metų pusmetį buvo 118.
Atakų intensyvėjimas ir smūgiai, kuriuos galima laikyti simboliniais, vyko ne tik po pokalbių telefonu su D. Trumpu.
Rugpjūčio mėnesį, po prezidentų susitikimo Aliaskoje, D. Trumpas surengė intensyvias derybas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurių metu papasakojo apie pokalbį su V. Putinu.
Po to Europos atstovai pradėjo aktyviai dirbti rengdami pokario saugumo garantijas Ukrainai ir įtikinėdami D. Trumpą užtikrinti jiems karinę paramą. Putinas atsakė į šias pastangas smūgiu į amerikiečių gamyklą Užkarpatėje, ES diplomatinės atstovybės ir Britų tarybos pastatus Kyjive.
JAV Karų tyrimo institutas (ISW) taip pat susiejo didelius Rusijos oro antskrydžius su svarbiais geopolitiniais įvykiais, tokiais kaip D. Trumpo ir V. Putino telefoniniai pokalbiai bei Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule, pažymėdamas, kad Rusijos strategai tokius smūgius laiko diplomatiniais signalais.
Tokie reidai, kartu su agresyvia retorika, vykdomi kritiniais momentais, kai Vakarai svarsto galimybę suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą arba kai diskutuojama apie ugnies nutraukimą ar taikos sutarties sudarymą, nurodo ISW analitikai.
Tokie veiksmai turi ir kitą tikslą, priduria jie, – nukreipti dėmesį nuo prastų Rusijos kariuomenės rezultatų mūšio lauke:
„Galbūt Putinas mano, kad masiniai smūgiai Ukrainos miestams ir agresyvi Rusijos retorika NATO ir Rytų Europos šalių atžvilgiu nukreips dėmesį nuo lėto ir skausmingo Rusijos žengimo į priekį rytinėje Ukrainoje“, – pažymi ISW analitikai.
Anot jų, V. Putinas vis dar siekia nukreipti dėmesį nuo realios situacijos mūšio lauke, nes Vakarų karinės pagalbos Ukrainai nutraukimas yra vienintelė reali Rusijos viltis laimėti šį karą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas: Rusija kelia grėsmę ne tik Europai
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina antradienį reporteriams teigė, jog Rusija kelia grėsmę ne tik Europai ar JAV.
Spaudos konferencijoje Latvijos premjerė padėkojo A. Costai už vizitą Latvijoje bei kitose šalyse bei pabrėžė, jog jam vadovaujant šalys sugebėjo strategiškai pasiruošti imtis sprendimų reikalaujančių problemų.
E. Silina džiaugėsi, jog į EVT darbotvarkę buvo įtrauktos išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų, tad ir Latvijos sienų, problemos. Premjerė pabrėžė, jog šaliai taip pat svarbios ateinančios diskusijos dėl ES daugiamečio finansinio plano, įskaitant paramą regionams.
„Investicijos į gynybą ir saugumą reikalauja atitinkamo finansavimo. Bendrų sprendimų stiprinti Europos karo pramonę dėka, įmonės vystosi Latvijoje, kuria naujas technologijas ir stiprina tarptautinį konkurencingumą“, – teigė vyriausybės vadovė.
Pasienio regionų atsparumas taip pat tapo vienu svarbesnių susitikimo darbotvarkės klausimų.
„Latvija šiemet išleidžia daugiau nei 4 proc. BVP saugumui, o kitų metų tikslas yra priartėti prie 5 procentų“, – tvirtino premjerė ir pabrėžė, jog nuo 2022-ųjų daugiau nei 900 mln. eurų buvo skirti sustiprinti rytinį flangą.
Pats A. Costa pabrėžė, jog Baltijos šalių bei Lenkijos sienos yra Europos sienos, tad šių šalių saugumas yra visos Europos saugumas ir darbas turi tęstis siekiant užtikrinti šį bendrą saugumą.
Komentuodamas pranešimus, jog JAV žada apkarpyti paramą šalims, turinčioms sieną su Rusija, A. Costa teigė, jog per pastaruosius pusketvirtų metų nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje Europa jau daug nuveikė siekdama sustiprinti savo pačios saugumą. Anot jo, nebėra klausimo dėl gynybos nuo Rusijos rengimo, tačiau reikia kalbėti apie gynybos išlaidų sulyginimą.
Anot EVT pirmininko, visi supranta, jog Rusija kelia grėsmę ne tik Europai – ji turi žemių ir Azijoje.
„Tie, kurie jaudinasi dėl saugumo Ramiajame vandenyne, taip pat turėtų jaudintis dėl Rusijos. JAV neturėtų to užmiršti“, – teigė A. Costa.
E. Silina pridūrė, jog Latvija nesulaukė jokio oficialaus pranešimo, kad JAV žada mažinti karinę paramą. Ji pabrėžė, kad tai dabar aptarinėjama diplomatų ir užsienio reikalų ministrų lygmeniu. Tuo pat metu E. Silina patikino, jog JAV parama yra „pinigai sėkloms“ ir pati Europa stipriai investuoja į gynybos tvirtinimą.
Premjerė sakė, kad tai parodo Europos tvirtą stuburą ir gebėjimą priimti sprendimus, kuriuos prieš trejus metus visi laikė neįmanomais.
„Nebegalėjau eiti, šliaužiau keturiomis“: neįtikėtinas Ukrainos kario išsigelbėjimas
Po to, kai dronų atakos metu rytinėje Ukrainos fronto linijoje buvo sužeistas į koją, 40-metis ukrainiečių karys, šaukiniu Surovijus suprato, kad jo atsitraukimas į saugią vietą bus kupinas pavojų.
Galiausiai tai reiškė penkias dienas ropojimo per krūmynus, slėpimosi grioviuose ir slėpimosi po šakomis ir žemėmis, kad išvengtų Rusijos žvalgybos ir puolimo dronų, skraidančių ore ir ieškančių taikinių, rašo „Reuters“.
Daugiau skaitykite čia.
„Rheinmetall“ tieks Ukrainai naujas gynybos nuo dronų sistemas
Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ planuoja tiekti Ukrainai naujas oro gynybos sistemas „Skyranger“, skirtas kovai su dronais, pranešė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Sutartis bus pasirašyta trečiadienį DSEI gynybos parodoje Londone, pirmųjų pristatymų tikimasi vėliau šiais metais, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė A. Pappergeris.
Pasak transliuotojo, sandorio vertė siekia šimtus milijonų eurų.
„Skyranger“ yra mobili oro gynybos sistema, kurią galima sumontuoti ant transporto priemonių. „Kiekviena iš šių sistemų gali visiškai išvalyti nuo dronų plotą, kurio kiekviena kraštinė siekia keturis kilometrus“, – sakė A. Pappergeris.
Šiuo metu Rusija rengia Ukrainoje didžiausius nuo invazijos pradžios oro antskrydžius – šimtai dronų puola vienu metu ir dažnai užgožia jos oro gynybą.
Ukraina gaus „Skyranger“ anksčiau nei Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras), vis dar laukiančios pirmųjų pristatymų pagal Vokietijos 595 mln. eurų vertės užsakymą Diuseldorfe įsikūrusiai gamintojai.
Iš pradžių buvo numatyta, kad įranga Bundesverui bus pristatyta 2024 m. pabaigoje, tačiau A. Pappergeris sakė, kad kariuomenė įrangos dar negavo.
Ukraina neutralizavo 60 iš 84 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 60 iš 84 Rusijos dronų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių oro pajėgų vadovybė.
Nuo pirmadienio Rusijos pajėgos paleido 84 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų kovinius dronus iš Briansko, Kursko, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko. Daugiau nei 50 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8.30 val. oro gynybos sistemos numušė arba elektroninės karybos priemonėmis numalšino 60 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronų šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose.
23 kovinių dronų smūgiai patvirtinti 10 vietų.
Zelenskis: per rusų ataką Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 20 žmonių
Per Rusijos smūgį rytinėje Ukrainos Donecko srityje antradienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Žiaurus Rusijos aviacijos smūgis panaudojant aviacinę bombą prieš Jarovos kaimišką gyvenvietę Donecko srityje. Tiesiai į žmones. Paprastus civilius. Kaip tik tuo metu, kai buvo mokamos pensijos. Preliminariais duomenimis, žuvo daugiau nei 20 žmonių“, – rašė V. Zelenskis.
Kallas: ES karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė rekordines aukštumas
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad 27 bloko valstybės narės Ukrainai teikia rekordiškai daug karinės pagalbos.
„Europos Sąjunga ir mūsų šalys narės nuo plataus masto karo pradžios 2022 m. suteikė beveik 169 mlrd. eurų finansinės paramos“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) Prancūzijos Strasbūro mieste sakė K. Kallas.
„Tai apima daugiau nei 63 mlrd. eurų vertės karinę paramą Ukrainai“, – pridūrė ji ir kartu pažymėjo, kad „šalys narės vien tik šiais metais suteiks daugiau nei bet kada anksčiau, iki šiol – 25 mlrd. eurų“.
ES šalys taip pat aprūpino Ukrainą amunicija ir įvykdė 80 proc. ES tikslo Kyjivui pristatyti 2 mln. šovinių. „Iki spalio siekiame 100 proc.“, – dėstė K. Kallas. Pasak jos, „visa tai yra tam, kad Ukraina galėtų gintis, apginti savo civilius gyventojus ir atremti agresiją“.
Sprogimai Pemzoje sutrikdė Rusijos naftotiekių sistemą, valdžia prisidengia „mokymais“
Rusijos Penzos mieste serija sprogimų sugadino vieningą magistralinių naftotiekių sistemą.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi šaltiniais.
Ukrainos žvalgybos šaltinių duomenimis, rugsėjo 8 d. apie 4 val. ryto Pemzos miesto Železnodorožnyj rajone nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai.
Dėl to buvo sustabdytas dviejų magistralinių naftotiekių, kurių pralaidumas yra 2 mln. barelių per parą, darbas.
Be to, pagal šaltinio informaciją, toje pačioje vietoje buvo sugadinti dar du regioninės reikšmės naftotiekiai.
Šaltiniai patikslino, kad sugadinti naftotiekiai aprūpindavo karinius objektus, kurie dalyvauja kare Ukrainoje.
Praėjus kelios valandoms po sprogimų vietos žiniasklaida paskelbė pranešimą apie tariamai „planuojamus mokymus“ naftos ir dujų objektuose, kuriuose dalyvavo avarinės ir specialiosios tarnybos.
Tokiu būdu Rusijos valdžia bandė nuslėpti tikrąsias incidento priežastis ir paragino gyventojus išlaikyti ramybę ir nereaguoti į pranešimus apie sprogimus socialiniuose tinkluose.
JAV Šiaurės Karolinos valstijoje nudurta ukrainietė pabėgėlė
JAV Šiaurės Karolinos valstijoje, Šarlotės mieste, rugpjūčio 22 d. buvo nudurta 23 m. amžiaus ukrainietė pabėgėlė. Kaip informuoja „The Kyiv Independent“, apie tai pranešė laikraštis „The Charlotte Observer“.
Teigiama, kad incidentas įvyko 21.55 val. vietos laiku, kai auka Iryna Zarucka sėdėjo traukinyje „South End“ geležinkelio stotyje. I. Zarucka 2022 m. pabėgo iš Kyjivo, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos visapusiškos invazijos. Pasak jos šeimos narių, ji tikėjosi naujos pradžios.
Policija įvykio vietoje sulaikė 34 m. Decarlosą Browną ir apkaltino jį pirmojo laipsnio žmogžudyste. Anot duomenų, D. Brownas praeityje buvo ne kartą sulaikytas ir teisiamas, maža to, jis viename Šiaurės Karolinos kalėjime atliko šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, dėl apiplėšimo panaudojant pavojingą ginklą. Teismo įrašai rodo, kad D. Brownas anksčiau šiais metais turėjo psichikos ligos požymių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino šį išpuolį „siaubingu“, kai rugsėjo 7 d. sulaukė atitinkamo žurnalistų klausimo. Jis pridūrė, kad „viską apie tai žinos rytoj ryte“. Kitą dieną paskelbtame pareiškime D. Trumpas pavadino I. Zarucką „gražia, jauna ukrainiete pabėgėle, kuri atvyko į Ameriką, kad pabėgtų nuo žiauraus karo Ukrainoje“, tačiau ją užpuolė „psichiškai nesveikas beprotis“.
D. Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše pasinaudojo šiuo išpuoliu, kad pasmerktų „pagrindines žiniasklaidos priemones“ ir savo politinius priešininkus Demokratų partijoje, ir nurodė, jog tik respublikonai gali palaikyti „tvarką“ Šiaurės Karolinoje ir „kiekvienoje valstijoje“.
Šis incidentas įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai rugpjūčio 11 d. Vokietijos Frydlando mieste žuvo 16-metė ukrainietė pabėgėlė, kuri buvo pastumta po krovininiu traukiniu.
Vokietija ir Prancūzija siekia sankcijų Rusijos naftos bendrovei „Lukoil“
Vokietija ir Prancūzija siekia, kad Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ būtų pritaikytos naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė diplomatai.
Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai 27 valstybių blokas bando koordinuoti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis dėl didinamo spaudimo Maskvai, nepaisančiai Donaldo Trumpo taikos pastangų.
ES vykdomoji institucija – Europos Komisija (EK) – šiuo metu konsultuojasi su ES valstybėmis narėmis, rengdama 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai nuo 2022 metų invazijos.
Praėjusią savaitę išplatintame bendrame pasiūlyme ekonomikos galiūnės Vokietija ir Prancūzija pasiūlė įtraukti į juodąjį sąrašą privačią naftos bendrovę „Lukoil“ ir jos prekybos antrinę įmonę „Litasco“, teigė diplomatai, kalbėję anonimiškai.
Šalys taip pat spaudžia imtis priemonių prieš trečiųjų šalių naftos perdirbimo gamyklas, dalyvaujančias eksportuojant rusišką naftą į ES, ir įmones, prekiaujančias rusiška nafta, sakė diplomatai.
Taip pat buvo raginama sugriežtinti sankcijas ne Rusijoje esančioms įmonėms, padedančioms Maskvai apeiti sankcijas, įskaitant apribojimus daugiau bankų ir kriptovaliutų schemoms Vidurinėje Azijoje.
ES pareigūnai teigia, kad diskusija dėl sankcijų dar tik pradedama ir dar neaišku, kurie pasiūlymai bus įtraukti į galutinį EK paketą.
Sankcijoms turėtų pritarti visos 27 ES šalys, o Maskvai draugiška Vengrija greičiausiai smarkiai priešinsis, kad būtų smogta „Lukoil“.
Už sankcijas atsakingas ES pareigūnas pirmadienį surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kol Vašingtono sąjungininkės Europoje tikisi įtikinti D. Trumpą įvykdyti grasinimus dėl sankcijų Rusijai.
Sekmadienį D. Trumpas pagrasino įvesti daugiau sankcijų Rusijai, kai Kremlius surengė didžiausią per visą plataus masto karą antskrydį Ukrainoje.
D. Trumpas grasino nubausti šalis, kurios perka rusišką naftą, siekdamas atimti pagrindinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo finansavimo šaltinį, tačiau kol kas vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis smogė tik Indijai.
Vėliausiu sankcijų paketu ES nusitaikė į Kinijos bankus, kurie kaltinami padėję teikti paramą Maskvai ir vienai naftos perdirbimo gamyklai Indijoje.
Tačiau didesnis spaudimas Indijai būtų politiškai problemiškas ES, kuri siekia gerinti prekybos ryšius su daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi ir baiminasi jos suartėjimo su Maskva ir Pekinu.
Dėl Pentagono sprendimų Ukrainos oro gynybai gresia krizė
Vakarų ir Ukrainos pareigūnų teigimu, Ukrainai gresia oro gynybos ginklų trūkumas, nes JAV gynybos departamentas peržiūrėjo karinę pagalbą ir sulėtino jos teikimą, tuo tarpu Maskva intensyvina oro atakas, rašo „Financial Times“ (FT).
Amunicijos stygiaus grėsmė tapo dar didesnę po to, kai nuo birželio mėn. Pentagono direktyvos įsigaliojimo kelis mėnesius tiekimas buvo nereguliarus ir mažesnis nei tikėtasi.
Pareigūnai ir analitikai įspėjo, kad jei Maskva toliau intensyvins arba tiesiog išlaikys didesnį raketų ir dronų atakų tempą, Ukrainos oro gynybos vienetai susidurs su trūkumu.
„Tai tik laiko klausimas, kada baigsis šaudmenys“, – FT sakė asmuo, susipažinęs su JAV oro gynybos medžiagų tiekimu Ukrainai.
JAV ginklų tiekimo Ukrainai sulėtėjimas prasidėjo po to, kai birželio pradžioje Pentagono aukščiausiasis politikos pareigūnas Elbridge‘as Colby parašė memorandumą gynybos sekretoriui Pete‘ui Hegsethui.
E. Colby, kuris yra pareiškęs norintis, kad JAV kariuomenė sutelktų dėmesį į augančią Kinijos keliamą grėsmę, memorandume teigė, kad Ukrainos prašymai tiekti amerikietiškus ginklus gali dar labiau išsekinti Pentagono atsargas.
Baltųjų rūmų pareigūnas sakė: „Pranešimai, kad mes „atimame iš Kyjivo gyvybiškai svarbius oro gynybos šaudmenis“, yra akivaizdžiai neteisingi, ir Karo departamentas labai sąmoningai dirba, kad patenkintų Ukrainos poreikius, įskaitant oro gynybos srityje.“
Pareigūnas pridūrė, kad prezidentas Donaldas Trumpas nori „sustabdyti žudynes“ ir nurodė JAV „parduoti ginklus NATO sąjungininkėms, kurios gali kompensuoti tai, ką Europos šalys siunčia Ukrainai“.
„Tačiau Europos šalys taip pat turi imtis veiksmų, įskaitant Rusijos naftos pirkimo nutraukimą ir ekonominio spaudimo darymą šalims, kurios finansuoja karą.“
Sulėtėjimas ypač kelia nerimą, nes kitos raketos, įsigytos tiesiogiai iš gamintojų pagal atskirą programą „Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyva“, gaminamos partijomis, todėl tarp pristatymų susidaro pertraukos.
ES šalys taip pat neseniai susitarė siųsti oro gynybos sistemas ir šaudmenis iš savo atsargų bei pirkti iš JAV, kad galėtų aprūpinti Ukrainą, tačiau šie pristatymai labai lėtai pasiekia Ukrainą.
Po 10 svarbių sistemų parengties patikrinimo Pentagonas pirmiausia sustabdė, o vėliau sulėtino „Pac-3“ priešraketinių ginklų, skirtų „Patriot“ oro gynybos sistemoms, tiekimą Ukrainai; dešimtčių „Stinger“ nešiojamųjų oro gynybos sistemų tiekimą; tiksliai nukreipiamų artilerijos sviedinių tiekimą; daugiau nei 100 „Hellfire“ raketų ir „Aim“ raketų, skirtų Ukrainos „Nasams“ oro gynybos sistemų ir F-16 naikintuvų tiekimą, teigė aukšti JAV ir Ukrainos pareigūnai, rašo FT.
Rusijos dronų atakos šiemet smarkiai suintensyvėjo, šią vasarą vidutiniškai per mėnesį Okupantai į Ukrainos teritoriją paleidžiant daugiau nei 5200 dronų – Ukrainos pareigūnai ir analitikai įspėja, kad ši tendencija greičiausiai tęsis.
Naktį Ukraina dronais atakavo Sočį, mieste galėjo būti ir Putinas
Antradienio naktį Ukraina dronais atakavo Sočį, pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Tikėtina, kad tuo metu mieste buvo Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, rodo „Agentstvo“ analizė.
Pareigūnas: per Rusijos išpuolį prieš vyriausybės pastatą Kyjive panaudota balistinė raketa
Rusija savaitgalį panaudojo balistinę raketą „Iskander“ per ataką, per kurią buvo apgadintas Ukrainos vyriausybės pastatas Kyjive, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas.
Andrijus Jermakas sakė, kad sekmadienio ataką – pirmąjį tokio pobūdžio išpuolį per daugiau nei trejus karo metus – aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
„Pirmą kartą priešas atakavo Ukrainos vyriausybės pastatą – smūgis balistine raketa „Iskander“, – rašė A. Jermakas socialiniame tinkle „X“.
Galingąsias „Iskander“ Rusija plačiai naudojo prieš kitus taikinius Ukrainoje.
Sekmadienį Rusija paleido didžiausią dronų ir raketų bangą į Ukrainą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.
Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova, lankydamasi pastate, atkreipė dėmesį į „žiojėjančią skylę“, kurią paliko smūgių ir raketų liekanos.
„Tik todėl, kad raketa nespėjo visiškai sprogti, visas pastatas nebuvo paverstas griuvėsiais“, – sakė ji.
Nukentėjo 800–900 kv. m plotas, pirmadienį pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Andrijus Danykas.
Dėl išpuolio kilo gaisras, kuris išplito „labai greitai“, – teigė jis grupei žurnalistų, apsilankiusių įvykio vietoje.
Po rekordinio sekmadienio išpuolio, per kurį žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės, Kyjivas paragino savo sąjungininkus įvesti naujas ekonomines sankcijas Maskvai.
A. Jermakas sakė, kad su M. Rubio aptarė „sankcijų Rusijai griežtinimą“, taip pat saugumo garantijas, kurių Kyjivas reikalauja paliaubų atveju.
Donecko srityje per praėjusią parą žuvo šeši civiliai, dar dešimt buvo sužeista
Rugsėjo 8-ąją Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė šešis civilius, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, du žmonės žuvo Novodonecke, o po vieną žuvo Kostiantynivkoje, Novovychorivkoje, Bilyckėje ir Rodynskėje. Pažymima, kad tądien visame regione buvo sužeista dar dešimt civilių.
V. Filaškinas pabrėžė, kad į bendrą Donecko srityje nukentėjusių civilių skaičių (3 599 žuvusieji ir 8 045 sužeistieji) neįtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 950 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 090 010 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 169 tankų (+1), 23 261 šarvuotosios kovos mašinos (+3), 32 577 artilerijos sistemų (+32), 1 482 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 341 sraigtasparnio, 57 504 bepiločių orlaivių (+226), 3 691 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 61 207 automobilių (+72) ir 3 963 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos bepiločiai orlaiviai atakavo Zaporižią: kilo gaisras, sužeista pagyvenusi moteris
Rusijos bepiločiai orlaiviai atakavo Ukrainos Zaporižios miestą, smogdami į privatų namą ir sukeldami gaisrą. Per ataką buvo sužeista pagyvenusi moteris, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Ivano Fedorovo „Telegram“ kanalu.
„Rusai puolė miestą bepiločiais orlaiviais. Pranešama, kad dėl priešo smūgio dega privatus namas“, – sakoma paskelbtame įraše.
Pasak karinės administracijos, priešas Zaporižiai smogė mažiausiai du kartus. Nors pirminiuose pranešimuose apie nukentėjusius žmones nekalbėta, I. Fedorovas vėliau pateikė atnaujintus duomenis. „Per priešo smūgį buvo sužeista 66 m. moteris“, – „Telegram“ parašė jis.
„Nebegali turėti iliuzijų“: Trumpas stipriai suklydo dėl Putino
JAV prezidento Donaldo Trumpo tikėjimas, kad jis savo asmenybės savybėmis sugebės įtikinti Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taikos sutartį, buvo, geriausiu atveju, pernelyg optimistiškas tiek jam pačiam, tiek pačiam rusų diktatoriui, rašo CNN.
Šį įsitikinimą stiprino skubota strateginė išvada, kad Maskva gali tapti potencialiu JAV sąjungininku prieš Kiniją, o ne vis labiau tapti Pekino energetikos vasale, pažymi analitikas Nickas Peytonas Walshas.
Pranešama, kad ši klaidinga interpretacija brangiai kainavo Ukrainai – tiek dėl nestabilios viešosios JAV paramos, tiek dėl to, kad Rusijai buvo suteikta galimybė ramiai judėti į priekį fronte. Tačiau vėliau Vašingtonas vis dėlto „išmoko akivaizdžias ir vertingas pamokas“.
Daugiau skaitykite čia.
JAV nutraukia įsipareigojimą kartu su Europa kovoti prieš Rusijos dezinformaciją
Jungtinės Valstijos nutraukia susitarimus su Europos šalimis dėl kovos su Rusijos, Kinijos ir Irano skleidžiama dezinformacija.
Apie tai informuoja „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais, cituoja „Ukrinform“.
FT duomenimis, JAV pranešė Europos valstybėms, kad atsisako bendrų pastangų kovojant su dezinformacija ir propaganda.
Sugrįžęs iš Pekino, Putinas pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą
Sugrįžęs iš Pekino, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą. Tai patvirtina išpuolis prieš Ministrų kabinetą, rašo britų leidinys „The Times“.
Anot leidinio, V. Putino pasitikėjimas galėjo smarkiai išaugti po susitikimo su Xi Jinpingu Pekine, kur jie aptarė bendradarbiavimo perspektyvas.
Pabrėžiama, kad tai patvirtina oro ataka prieš Kyjive, kuri pateko į didžiausių nuo karo pradžios sąrašą.
Vienos iš paskutiniųjų atakų metu buvo smogta vyriausybės pastatui Kyjive. Tai – pirmasis kartas per daugiau nei trejus metus trunkantį visapusišką Maskvos pradėtą karą karą.
Griežtesnės politikos Rusijoje šalininkai jau seniai ragino pulti sprendimų priėmimo centrus Ukrainoje.
Pekino vaidmuo
„The Times“ taip pat atkreipia dėmesį, kad Pekinas tapo svarbia arena V. Putino diplomatiniams manevrams. Jis pareiškė apie „beprecedentį aukštą lygį“ santykių su Kinija.
Be to, karinio parado Pekine, skito 80-osioms pergalės prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare metinėms, metu V. Putinas sėdėjo Xi Jinpingo dešinėje. Jie paradą stebėjo kartu su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Tai buvo pirmas kartas nuo Šaltojo karo laikų, kai šių trijų šalių lyderiai susirinko kartu.
Leidinys pažymi, kad, skirtingai nuo Šiaurės Korėjos, Kinija nesiuntė savo kariuomenės į karą Ukrainoje. Tačiau Pekinas diplomatiniu būdu parėmė Maskvą ir vengia Vakarų sankcijų. O praėjusią savaitę Kremlius paskelbė apie preliminarų susitarimą su Kinija dėl dujotiekio „Sibiro galia-2“ statybos.
Kaip pranešta anksčiau, rugsėjo 1 d. Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas su Ukraina prasidėjo ne dėl Rusijos puolimo. O tęsis tol, kol bus „pašalintos „pagrindinės priežastys“.
Pasak žmones žudančio diktatoriaus, „viena iš krizės priežasčių yra nuolatiniai Vakarų bandymai įtraukti Ukrainą į NATO, o tai kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Rusai smogė į pensijų pasiimti atėjusius žmones, Zelenskis griežtas: baisu, kad pasaulio lyderiai nesiima rimtų veiksmų
Antradienį Rusija surengė siaubingą smūgį Donecko regione, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rusai smogė Jarovos kaimui valdoma bomba.
„Rusai puikiai žinojo, į ką taiko, ir aiškiai matė, kad taiko į civilius. Tai buvo paprasti žmonės, kurie atėjo pensijų. Šiuo metu patvirtinta, kad žuvo 24 žmonės. Reiškiu užuojautą. Dar 19 žmonių buvo sužeista. Visiems jiems teikiama reikalinga pagalba“, – sako V. Zelenskis.
„Ir tai tik vienas iš daugelio smūgių, kuriuos rusai kasdien vykdo prieš ukrainiečius – prieš mūsų žmones, prieš mūsų valstybę. Rusai toliau žudo – ir baisu, kad pasaulio veikėjai vis dar nesiima pakankamai ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Būtent tai Putinas laiko leidimu tęsti karą – jei nėra stipraus spaudimo, jei nėra ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Rusijos ekonomika ir Rusijos valstybė turi jausti skausmą kiekvieną kartą, kai jie žudo, kiekvieną kartą, kai jie smogia tokiu būdu“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Jis paragino pasaulio lyderius imtis naujų sankcijų prieš Rusiją ir spausti Kremlių baigti karą.
„Be naujų sankcijų nebus jokios pažangos diplomatijoje ir visose pastangose užbaigti šį karą. O laikas yra svarbus. Per ilgai nebuvo stiprinamas spaudimas Rusijai, kuris tiesiogiai, apčiuopiamai ir nedelsiant smogtų Rusijos karo mašinai – būtent tiems sektoriams ir pramonės šakoms, kurie kursto agresiją. Vėluojantys ekonominiai padariniai neveikia – rusai tai įrodo kiekvieną kartą naujais smūgiais“, – sako V. Zelenskis.
Žuvusiųjų per Rusijos aviacinės bombos smūgį į Donecko srities Jarovos kaimą skaičius išaugo iki 23, pranešė Lymano miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Žuravliovas.