Svarbiausi įvykiai:
23:32 | „Foreign Affairs“: JAV nepasirengusi ateities karams
JAV yra nepasirengusi ateities karams, kurie jau prasidėjo, skelbia „Foreign Affairs“.
UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Ukrainos mūšio laukuose karo ateitis virsta dabartimi, o tūkstančiai dronų skraido danguje.
Teigiama, kad tokie dronai, įskaitant ir juos valdančius asmenis, pasitelkia dirbtinio intelekto sistemas tam, kad būtų išvengta kliūčių ir pavyktų atpažinti taikinius.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad būtent dirbtinio intelekto pagrindu pagrįstos sistemos taip pat leidžia nuspėti, kur tiksliai reikia suduoti smūgį.
Priduriama, kad tiek Rusija, tiek Ukraina stengiasi naudoti pažangesnes technologijas, dėl kurių būtų galima atlaikyti priešo atakas ir galiausiai įveikti gynybos linijas.
Pasak autorių, stebėtis technologine pažanga nevertėtų, mat karas visuomet skatina griebtis inovatyvių sprendimų. O šiandieną, kaip teigiama publikacijoje, pokyčiai yra „itin greiti ir jie turės daug didesnį efektą“.
„Ateities karai nebus apie tai, kas turės daugiau žmonių ar geriausius lėktuvus, laivus ir tankus. Vietoje to vis labiau dominuos autonominės ginklų sistemos ir galingi algoritmai“, – sakoma leidinyje.
Tačiau, kaip teigiama publikacijoje, JAV šiuo metu nėra pasirengusi galimiems karams ateityje – esą tam nėra pasirengęs ne tik karinis šalies personalas, bet naudojama karinė technika, pavyzdžiui, tankai, taip pat nėra pritaikyti apsisaugojimui nuo bepiločių lėktuvų smūgių.
„Foreign Affairs“ rašo, kad jei JAV nori išlikti primaujančia valstybe, ji turi keisti dabartinį kursą ir reformuoti ginkluotųjų pajėgų struktūrą, taktiką, taip pat turėtų keistis ir vadovybės ugdymo ypatybės.
Pasak leidinio, JAV turi įsigyti naujo tipo įrangos, geriau apmokyti karius valdyti dronus ir naudoti dirbtinį intelektą.
23:10 | Naktiniai rusų okupantų smūgiai Ukrainai
Pirmadienio naktį Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai, rašo UNIAN.
Teigiama, kad iš Kursko srities buvo paleistos rusų kariuomenės „Iskander“ raketos.
22:28 | Sprogimas Rusijos gamykloje
Rusijoje, Sterlitamako mieste, nugriaudėjo galingas sprogimas „Avangard“ gamykloje, skelbia UNIAN.
Primenama, kad gamykla priklauso Rusijos gynybos pramonės valstybinei įmonei „Rostec“.
Taip pat teigiama, kad minėtoje gamykloje yra gaminami komponentai raketų paleidimo sistemoms.
22:00 | Tiriant sukčiavimą sulaikyti du su Rusijos gynybos ministerija susiję pareigūnai
Rusija pirmadienį pranešė, kad atlikdami tyrimą dėl sukčiavimo sulaikė du su Gynybos ministerija susijusius pareigūnus.
Tai naujausias iš daugelio tyrimų, pradėtų po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę pakeitė gynybos ministrą.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad sulaikė Gynybos ministerijos inovacijų departamento vadovo pavaduotoją ir karinio parko, kuriame įrengtos pramogų ir mokymo įstaigos, direktorių.
21:33 | Rusijoje uždrausta ir Konrado Adenauerio fondo veikla
Rusijos generalinė prokuratūra įtraukė į vadinamųjų nepageidaujamų organizacijų registrą Vokietijos Konrado Adenauerio fondą. Jo veikla Rusijoje bus uždrausta, o bendradarbiavimas su juo gali užtraukti baudžiamąjį persekiojimą. Taip pat uždraustos dar trys Europos organizacijos, praneša „Laisvės radijas“.
K. Adenauerio fondas yra Vokietijos nevyriausybinė organizacija, įkurta 1955 metais. Ji artima vienai didžiausių šalies politinių partijų – Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Fondo skelbiami tikslai – politinis švietimas, tarptautinio bendradarbiavimo politinėje, pilietinėje ir kultūrinėje srityse plėtojimas, demokratijos, teisinės valstybės ir socialinės rinkos ekonomikos rėmimas. Fondas taip pat globoja projektus Vokietijos krikščioniškajai istorijai tirti, skiria stipendijas studentams, mokslininkams ir žurnalistams.
K. Adenauerio fondas turi atstovybes daugiau kaip 120-yje pasaulio šalių. Fondo atstovybė Rusijoje veikė nuo 1990 metų.
Rusijos generalinės prokuratūros nutarime teigiama, kad fondas „platina medžiagą, diskredituojančią Rusijos Federacijos vadovybę, jos vidaus ir užsienio politiką, teisėsaugos institucijų darbą, teismų sistemą“.
Be K. Adenauerio fondo, į „nepageidaujamųjų“ registrą įtrauktos dar trys Europos organizacijos. Tai Prancūzijos „Kaukazo tautų asamblėja“, Lenkijos fondas OSTMOST, stojantis prieš karą Ukrainoje, ir Šveicarijos užsienio kalbų mokykla „Education First“.
Vadinamųjų nepageidaujamų organizacijų sąrašas Rusijoje egzistuoja nuo 2015 metų. Jame – daugiau kaip 160 ne pelno organizacijų, asociacijų ir žiniasklaidos priemonių. Už dalyvavimą nepageidaujamų organizacijų veikloje Rusijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė – baudos arba laisvės atėmimas.
21:03 | Ukrainos žvalgybos tarnyba atskleidė ir suardė Rusijos šnipų tinklą
Ukrainos žvalgybos tarnyba atskleidė ir išardė Rusijos šnipų tinklą ir suėmė devynis operacijose dalyvavusius vyrus, pirmadienį pranešė agentūra.
SBU žvalgybos tarnyba Kyjive atskleidė, kad Rusijos žvalgybos agentūra verbavo potencialius darbuotojus šešiuose Ukrainos regionuose per „Telegram“ pokalbių svetainę. Šie operatyvininkai turėjo perduoti informaciją apie svarbiausią infrastruktūrą ir karinius taikinius. Prieš imdamasi veiksmų SBU kurį laiką stebėjo šnipus.
Tarp suimtųjų buvo du savivaldybių pareigūnai iš Odesos srities Dnipro ir Južnės. Jie buvo užverbuoti, nes buvo aktyvūs „komentatoriai“ Kremlių palaikančiuose pokalbiuose. Be to, buvo nustatytas ir jų prižiūrėtojas iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST).
20:21 | Prancūzų generolas: biurokratija neleidžia atgrasyti Putino nuo karo eskalacijos
Prancūzų generolas sako, kad Europos gebėjimui atgrasyti Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną nuo karo eskalacijos trukdo egzistuojanti biurokratija.
Pasak generolo Bertrand'o Toujouse'o, Europos Sąjunga (ES) privalo pagerinti situaciją karinio mobilumo srityje, tačiau tai esą nėra lengva užduotis, rašo POLITICO.
Generolas užsimena, kad jei Europa siekia atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos, turi būti atliekamas papildomas darbas, siekiant pagerinti tankų, kariuomenių judėjimo bei amunicijos tiekimo kelius skirtingose žemyno srityse.
Šaltojo karo metais, pasak B. Toujouse'o, kuris vadovauja Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų vadavietei Europoje, valstybės buvo įpratusios gabenti karinę techniką skirtingose ES srityse, o tokia užduotis tuo metu buvo itin paprasta. Tačiau galiausiai situacija pasikeitė ir tai padaryti tapo sudėtinga.
„Neabejotinai svarbu sugąžinti karinio mobilumo idėją į Europos sąmonę, o tam mums reikia praktinių įgūdžių“, – pridūrė jis.
POLITICO rašo, kad jei Rusija užpultų viena iš NATO valstybių, Europos ir Amerikos kariai turėtų, kaip įmanoma greičiau pasiekti rytinį Aljanso flangą.
Tačiau efektyviam judėjimui šiuo metu trukdo ilgai trunkantys administraciniai procesai, susiję su karinės technikos gabenimu tarp skirtingų valstybių.
Be to, užsimenama ir apie tokius trūkumus kaip: netinkama infrastruktūra, įskaitant tiltus ir tunelius, šarvuotosioms transporto priemonėms gabenti, taip pat transporto priemonių, pavyzdžiui, geležinkelio vagonų, trūkumas.
Tiesa, dar gegužės mėnesį ES užsienio reikalų ministrai ragino skirtingų šalių sostines paragino įgyvendinti bloko karinio mobilumo įsipareigojimą, kuriame numatyta skirti lėšas infrastruktūros gerinimui.
Tuo metu Prancūzija birželio mėnesį paskelbė, kad prisijungs prie Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų jau pasirašyto susitarimo sukurti karinio tranzito koridorių. O liepos mėnesį Graikija, Bulgarija ir Rumunija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinio karinio mobilumo srityje.
Teigiama, kad Prancūzijos kariuomenė gavo skaudžią pamoką, suvokdama, kaip sudėtinga kirsti Europos valstybės sieną, kai 2022 m. šios šalies kariuomenė dislokavo batalioną Rumunijoje, reaguojant į Rusijos pradėtą invaziją Ukrainos teritorijoje.
"Įsitikinome, su kokio masto administracine biurokratija susiduriama“, – teigė prancūzų generolas.
Pasak jo, tąkart muitinės pareigūnai aiškino, kad nėra galimybės įleisti tankus į Vokietijos teritoriją. Negana to, pasak jo, susidurta ne tik su administracine našta, bet ir kareivių įgūdžių trūkumais.
Pasak jo, prancūzų kariuomenė, kuri daugelį metų vykdė karines operacijas Afganistane Vakarų Afrikos Sahelio regione, nekrovė karinės technikos ant vagonų apie 20 metų. Be to, nacionalinė Prancūzijos geležinkelio bendrovė taip pat neturėjo reikiamų žinių, kaip vykdomas toks procesas.
„Nors ir žinojome, tačiau galiausiai atsidūrėme situacijoje, kai nieko nepamename“, – kalbėjo prancūzų generolas.
Tiesa, B. Toujouse pripažįsta, kad pagerinti karinį mobilumą bus nelengva, nes transporto ir muitų taisyklės iš esmės yra nacionalinė prerogatyva.
Tačiau generolas viliasi, kad mokesčiai, taikomai už karinės technikos gabenimą traukiniais, bus sumažinti.
Primenama, kad įatsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas (buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas) taip pat POLITICO yra užsiminęs, kad 2014 m. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija buvo aiški žinia dėl būtinybės gerinti karinį mobilumą.
20:00 | Rusija parodė filmuotą medžiagą, kaip buvo areštuoti per kalinių mainus iškeisti amerikiečiai
Pirmadienį Rusija pirmą kartą paviešino filmuotą medžiagą, rodančią, kaip saugumo pajėgos suėmė „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichių ir buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną, abu jie praėjusią savaitę per apsikeitimą kaliniais atgavo laisvę ir grįžo į JAV.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip saugumo pareigūnai šiurkščiai sugriebia E. Gershkovichių už kaklo, regis, bare ar restorane. 32 metų JAV pilietis buvo sulaikytas 2023 m. kovą Uralo mieste Jekaterinburge ir vėliau nuteistas kalėti 16 metų kolonijoje už šnipinėjimą. Jis savo kaltės nepripažino, Baltieji rūmai ir jo darbdavys pasmerkė bylą kaip išgalvotą. Ketvirtadienį po didžiausio nuo šaltojo karo laikų apsikeitimo kaliniais E. Gershkovichius, P. Whelanas ir kiti politiniai kaliniai atgavo laisvę.
Vaizdo ir garso medžiagą apie E. Gershkovichiaus sulaikymą socialiniuose tinkluose paskelbė Kremliaus finansuojamas RT kanalas. AFP negalėjo patikrinti filmuotos medžiagos autentiškumo. RT „Telegram“ kanale parašė, kad filmuota medžiaga „specialiai skirta Vakarų skeptikams“ ir kad ji neva rodo, jog „slaptos informacijos apie Rusijos karinę gamybą perdavimas buvo atvirai aptariamas“.
E. Gershkovichius parodytas susitinkantis su kontaktiniu asmeniu restorane, ant stalo pasidėjęs užrašų knygelę, rašiklius ir telefoną. Tai nufilmuota iš įvairių kampų.
Garso įraše, kuris, atrodo, buvo suredaguotas, girdėti neva E. Gershkovichiaus balsas, jis rusiškai klausia: „Kaip geriausia mums tai padaryti?“ ir išdėsto, kaip planuoja gauti informaciją straipsniui. Kitas vyras sako: „Būkite labai atsargus, nes tai slapta informacija“.
Vaizdo įraše matyti, kaip grupė vyrų įsiveržia į rūsyje esantį barą. Saugumo pareigūnai čiumpa E. Gershkovichių, vienas šiurkščiai griebia jam už galvos ir antrankiais surakina už nugaros rankas. Nematyti, kad žurnalistas būtų priešinęsis, tačiau yra paguldomas veidu žemyn ant grindų ir vienas vyras keliu primygia jam nugarą.
Prokremliškas kanalas REN TV taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip P. Whelanas tualete plaunasi rankas, teigiama, kad „Metropole“ viešbutyje Maskvos centre. Prieina žmogus ir duoda jam kažką mažą ir jis įsideda į kišenę. REN TV teigimu, tai neva buvo atminties kortelė su „slapta informacija apie FST“ (Federalinės saugumo tarnybos) darbuotojų sudėtį. P. Whelanas, turintis JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Airijos pilietybes, buvo sulaikytas 2018 m., o 2020 m. nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą.
19:35 | Chersono srityje per rusų apšaudymą sužeista garbaus amžiaus moteris
Vienas žmogus buvo sužeistas pirmadienį rusams apšaudant Chersono srities Sadovės gyvenvietę.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė gyvenvietei apie antrą valandą nakties. 85 metų moteris pati pasiekė ligoninę. Ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir buvo sužeista į ranką. Sužeistosios būklė lengva“, - sakoma pranešime.
Nukentėjusiajai buvo suteikta reikiama medicinos pagalba. Ji bus gydoma ambulatoriškai.
Anksčiau buvo pranešta, kad praėjusią parą, rugpjūčio 4-ąją, Rusijos kariuomenė apšaudė 12 Chersono srities gyvenviečių, keturi žmonės buvo sužeisti.
19:00 | Ukrainai smogta su Šiaurės Korėjoje pagaminta raketa
Po ilgos pertraukos Rusijos Federacija smogė Ukrainai su Šiaurės Korėjoje pagaminta raketa.
Kaip rašo UNIAN, Rusija tokias raketas paskutinįkart prieš Ukrainą panaudojo 2024 m. pradžioje.
Tačiau liepos 31 d. rusų kariuomenė per surengtą didelę ataką į Ukrainos teritoriją paleido balistinę raketą, kuri, kaip manoma, buvo pagaminta Šiaurės Korėjoje.
Raketos kritimo vietoje rasta nuolaužų su žymėmis, kurios atitinka anksčiau aptiktų KN-23 tipo balistinių raketų liekanas.
Tiesa, teigiama, kad raketa rimtos žalos nepridarė, todėl, kaip įtariama, sprogusi ore, galiausiai nukrito Kyjivo srityje.
Dar balandžio mėnesį JAV gynybos departamento atstovai tikino, kad Šiaurės Korėjos režimas toliau neteisėtai aprūpina Rusiją ginklais, kuriuos ši naudoja kare Ukrainoje, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
„Mūsų nuomone, ši partnerystė toliau klesti, o Šiaurės Korėja tikrai toliau teikia (karinę) pagalbą Rusijai“, – kalbėjo ji.
Paprašyta konkretizuoti, kokius būtent ginklus Šiaurės Korėjos režimas tiekia Rusijai, S. Singh atkreipė dėmesį, kad Pentagonas kai kurią informaciją yra išslaptinęs ir leidęs ją publikuoti. Jos teigimu, kalbama apie įvairios ginkluotės tiekimą.
Balandžio 1 d. JAV valstybės departamentas apkaltino Rusiją tuo, kad veto teise JT Saugumo taryboje sankcijų Šiaurės Korėjai komiteto veiklai užblokuoti pasinaudojo pagal su Pchenjano režimu sudarytą susitarimą. Jungtinių Valstijų teigimu, Maskva taip pasielgė mainais į ginklus iš Šiaurės Korėjos, kuriuos ji naudoja Ukrainoje vykstančiame kare.
18:46 | Trijuose Krymo miestuose užfiksuotas choleros protrūkis, okupantai bando nuslėpti epidemiją
Trijuose laikinai okupuoto Krymo miestuose – Simferopolyje, Džankojuje ir Feodosijoje – užfiksuotas choleros protrūkis, kurį okupacinė administracija bando nuslėpti.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidento atstovybė Kryme, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Kryme – Simferopolyje, Džankojuje ir Feodosijoje – užfiksuotas choleros protrūkis, kurį okupacinė administracija mėgina nuslėpti“, – rašoma pranešime.
Pažymima, jog anksčiau pasirodė pranešimų apie Feodosijos paplūdimių uždarymą dėl kolektoriaus pažeidimo ir nuotekų patekimo į jūrą. Tai galėjo sukelti ligos protrūkį.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad nuo šių metų birželio vidurio Kryme tęsiasi choleros epidemija, kurią okupacinė valdžia slepia.
Anksčiau Krymo totorių tautos Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas pareiškė, kad epidemiologinė padėtis laikinai okupuotame Kryme yra labai pavojinga ir bet kada gali smarkiai pablogėti.
18:22 | Kyjivas sureagavo į Malio pareiškimą dėl diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo
Ukraina atmeta Malio pereinamosios vyriausybės kaltinimus, kad esą „Ukraina remia tarptautinį terorizmą“, ir pasilieka teisę imtis visų reikiamų politinio ir diplomatinio reagavimo į nedraugiškus veiksmus priemonių.
Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, praneša „Ukrinform“.
„Malio Respublikos pereinamosios vyriausybės sprendimas nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina yra neįžvalgus ir skubotas... Ukraina besąlygiškai laikosi tarptautinės teisės normų, gerbia kitų šalių suverenitetą ir teritorijos vientisumą ir ryžtingai atmeta Malio pereinamosios vyriausybės kaltinimus, kad esą „Ukraina remia tarptautinį terorizmą“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Žinyba pabrėžė, kad pati Ukraina XX amžiuje kaip viena iš Jungtinių Tautų steigėjų aktyviai rėmė Afrikos tautų, taip pat ir Malio respublikos, teisę į nepriklausomybę ir dekolonizaciją. O Rusijos Federacija, tęsdama neišprovokuotą plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, griauna tarptautinio saugumo architektūrą, pažeisdama JT Chartijos tikslus ir principus, kurie, be kita ko, garantuoja Afrikos šalių teisę į laisvą ateitį, pažymi URM.
„Apgailestaujame, kad Malio Respublikos pereinamoji vyriausybė nusprendė nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, neatlikusi nuodugnaus incidento Malio šiaurėje faktų ir aplinkybių tyrimo, taip pat nepateikusi jokių Ukrainos dalyvavimo šiuose įvykiuose įrodymų. Tuo pat metu ignoruojama tai, kad Kremliaus kontroliuojamos karinės struktūros, ypač – „Wagner“, naudoja teroristinius metodus ir yra tiesiogiai susijusios su daugybe karo nusikaltimų, civilių gyventojų žudymu ir žiauriu elgesiu su karo belaisviais tiek Ukrainoje, tiek Afrikos šalyse“, – sakoma Ukrainos URM pareiškime.
Kaip jau buvo pranešta, Malio vyriausybė paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su Ukraina dėl tariamos jos paramos sukilėliams tuaregams, kurie šiomis dienomis sutriuškino Malio kariškių ir Rusijos samdinių koloną.
17:59 | Europos Parlamente – kirtis Vengrijai: siūloma riboti Šengeno erdvę
Europos Parlamente siūloma stabdyti Vengrijos narystę Šengeno zonoje po to, kai Budapeštas nusprendė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos piliečius į savo teritoriją. Laišką su reikalavimu pasirašė 70 europarlamentarų grupė, rašoma „Politico“.
„Mes siūlome Europos Komisijai priimti skubius sprendimus dėl sankcijų Vengrijai, nes ji gali įgalinti spragą ir potencialiai sukurti grėsmę bendrai veikiančiai Šengeno zonai ir jos vaidmeniui, kaip saugiai erdvei piliečiams“, – rašoma dokumente.
Jeigu Vengrijos valdžia atsisakys pakeisti savo vystomą vizų politiką, tai Europos Komisija ir ES šalys „turėtų suabejoti dėl vengrų dalyvavimo Šengeno zonoje, įvesdami naujas priemones ginti Europos piliečius, įvedant iš naujo kontrolę Vengrijos pasienyje“, aiškinama laiške.
17:48 | Per apsikeitimą kaliniais išlaisvintas rusų disidentas O. Orlovas žada nemesti aktyvizmo
Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Olegas Orlovas, išlaisvintas per praėjusios savaitės apsikeitimą kaliniais, pirmadienį pareiškė, kad nemes savo veiklos ir sieks kitų politinių kalinių išlaisvinimo.
Šis veteranas žmogaus teisių aktyvistas yra svarbus nevyriausybinės organizacijos „Memorial“, įvertintos Nobelio taikos premija, veikėjas.
Dabar Vokietijoje esantis O. Orlovas kreipėsi į savo šalininkus, o vaizdo įrašu pasidalijo „Memorial“.
„Man laisvė visų pirma reikš darbą „Memorial“, – pabrėžė disidentas. Jis teigė, kad daugiausia dėmesio skirs pastangoms išlaisvinti kitus politinius kalinius.
71-erių O. Orlovas vasarį buvo nuteistas pustrečių metų kalėjimo bausme už kritiką Rusijos plataus masto karui Ukrainoje.
Savo aktyvisto karjeroje jis yra pasisakęs prieš sovietų invaziją į Afganistaną.
Kitaip nei daugelis kitų valdžios kritikų, O. Orlovas pasirinko likti Rusijoje, nors ir rizikavo atsidurti už grotų.
„Memorial“ aiškinasi žmogaus teisių pažeidimus, padeda politiniams kaliniams ir stengiasi išsaugoti sovietų represijų aukų atminimą.
2021 metais Rusijos teismas nurodė išformuoti šią organizaciją, Maskvai tęsiant susidorojimą su kitaminčiais.
Kaip ir kiti rusų politiniai kaliniai, išlaisvinti praėjusią savaitę, O. Orlovas nepriklausomam portalui „Meduza“ šį savaitgalį sakė, kad džiaugiasi laisve, tačiau gailisi, kad nebegali tęsti kovos tėvynėje.
Pasak „Memorial“, Rusijoje yra 765 politiniai kaliniai.
Dar tūkstančiai žmonių šioje šalyje sulaukė grasinimų ar realių bausmių dėl kritikos invazijai į Ukrainą ar Rusijos valdžiai.
17:24 | Rusų opozicionierių pasisakymai sukėlė pasipiktinimą
Ukraina piktai reagavo į išlaisvintų Rusijos politinių kalinių siūlymus sušvelninti sankcijas paprastiems rusams ir abiem šalims susėsti prie derybų stalo.
Reakcija į pirmuosius viešus komentarus, kuriuos išsakė kai kurie praėjusią savaitę per istorinius kalinių mainus išlaisvinti asmenys, įskaitant tuos, kurie manė, kad greičiausiai mirs kalėjime už tai, kad priešinosi Maskvos invazijai, akivaizdžiai rodo, kokia praraja žioji tarp Kyjivo ir Rusijos antikarinės opozicijos.
„Aš nebetikiu jokiais gerais rusais“, – sakė Ukrainos įstatymų leidėja Iryna Geraščenko, kuri priklausė komandai, vedusiai derybas su Rusija po to, kai 2014 metais Maskvos remiami separatistai ėmėsi ginklo rytuose.
„Mano nuojauta buvo teisinga“, – pridūrė ji „Telegram“ žinutėje, kritikuodama Rusijos opozicijos politikų Vladimiro Kara-Murzos ir Iljos Jašino pastabas.
V. Kara-Murza, kuris buvo nuteistas 25-iems metams kalėjimo už „išdavystę“ ir kitus kaltinimus, pasiūlė Vakarams apsvarstyti, ar jų sankcijų politika Maskvai nėra „nesąžininga ir neproduktyvi“, kadangi smogė ne tik prezidentui Vladimirui Putinui ir jo elitui, bet ir paprastiems Rusijos piliečiams.
Prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas buvo vienas iš tų, kurie jam atsakė.
„Bendras visų rusų tikslas turėtų būti išlaisvinti Rusiją nuo išprotėjusio diktatoriaus Putino ir jo režimo, o ne kovoti su sankcijomis, – sakė jis. – Sankcijos turėtų būti tiktai griežtinamos iki tol, kol Rusija tęs savo ginkluotą agresiją... Sankcijos yra tai, kas sulaiko režimo karinę mašiną.“
Ukrainos analitikai sakė besibaiminantys, kad žinomi Rusijos disidentai gali daryti įtaką Vakarų politikai, sukurdami prieštaras Kyjivo pozicijai.
„Bus sunku reikalauti griežtesnių sankcijų, kai Rusijos liberalizmo simboliai atvirai reikalauja sušvelninti jas „paprastiems rusams“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos mokslo darbuotoja Marija Zolkina.
V. Kara-Murza ir kiti Rusijos opozicijos atstovai sako, kad visuotinės sankcijos kursto Kremliaus vidaus propagandą.
„Kovokite už mus“
Ilja Jašinas, atleistas nuo 8,5 metų įkalinimo bausmės, kurią gavo pasmerkęs Rusijos pajėgų žudynes Ukrainos Bučos mieste, taip pat sukėlė šurmulį, paraginęs Ukrainą pradėti taikos derybas.
„Būtina sėsti prie derybų stalo, – sakė I. Jašinas Rusijos nepriklausomai televizijai „Dožd“. – Suprantu ukrainiečių susierzinimą, kai klausimas keliamas tokiu būdu, bet... padėtis pateko į aklavietę, kruviną aklavietę, nes žmonės žūsta abiejose pusėse.“
Kyjivas šiuo metu nepritaria tiesioginėms deryboms su Maskva ir teigia, kad bet kokiomis paliaubomis ar kovų pertraukomis Maskva pasinaudos, kad vėl apsiginkluotų naujam puolimui.
Ukrainoje kilus piktai reakcijai, kitą dieną I. Jašinas dviejų valandų trukmės „YouTube“ vaizdo įraše pakartojo savo nepritarimą „nusikalstamai, barbariškai“ Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Aš paaukojau dvejus savo gyvenimo metus už tai, kad pasakiau tiesą apie karą Ukrainoje, – sakė jis ukrainiečiams: – Aš nesu jūsų priešas.“
Šis ginčas atskleidžia, kaip stipriai Ukrainoje pasikeitė nuomonė apie Rusijos opozicinį judėjimą per daugiau nei dvejus karo metus.
2022 metų vasarį V. Zelenskis dar turėjo vilčių, kad Rusijos vidaus antikarinė penktoji kolona gali nuversti V. Putiną arba bent jau priversti jį persigalvoti dėl invazijos.
Kitą dieną po Maskvos įsiveržimo jis kreipėsi į tūkstančius rusų, išėjusių į gatves protestuoti prieš karą.
„Mes jus matome. Tai reiškia, kad jūs mus girdite... Kovokite už mus, kovokite prieš šį karą“, – sakė jis rusiškai.
„Man reikia daugiau informacijos“
Po daugiau nei dvejus metus trukusio karo Ukrainoje jau mažai kas simpatizuoja Rusijos opozicijai, ypač jos teiginiams, kad pasislėpusios antikarinių nuotaikų bangos tik ir laukia, kada bus išlaisvintos.
Nors niekas neabejoja tokių žmonių kaip V. Kara-Murza ir I. Jašinas antikariniu nusiteikimu, „jie turi suprasti Ukrainos pykčio nuoširdumą“, – sakė Londono Karališkojo koledžo Rusijos politikos profesorius Samas Greene‘as.
„Rusijos opozicijos argumentų niuansai dėl sankcijų ir Rusijos viešosios nuomonės neatneš saugumo Ukrainai, o ukrainiečiai pagrįstai nerimauja, kad dėmesys svajonėms apie Rusijos demokratiją atitrauks dėmesį nuo pagalbos Ukrainai laimėti karą“, – teigė jis platformoje „X“.
Reaguodamas į kritiką, V. Kara-Murza BBC sakė: „Man reikia daugiau informacijos“ ir sutiko, kad Rusijos visuomenė iš dalies „atsakinga už tai, ką daro Putino režimas“.
„Negalima leisti Putinui laimėti šio karo. Ukraina turi laimėti, ir kad tai įvyktų, turėtų būti daugiau paramos iš Vakarų šalių“, – sakė jis.
17:04 | Už sukčiavimą sulaikyti du pareigūnai, susiję su Rusijos gynybos ministerija
Pirmadienį Rusijos tyrėjai pranešė dėl sukčiavimo sulaikę du su Gynybos ministerija susijusius pareigūnus – tai naujausias tyrimas iš daugybės, pradėtų nuo tada, kai gegužę buvo pakeistas gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė sulaikęs Gynybos ministerijos inovacijų departamento vadovo pavaduotoją ir karinio parko, kuriame įrengtos pramogų ir edukacinės patalpos, direktorių.
Tyrėjai pranešė, kad vienas iš dviejų sulaikytųjų už įtariamą valstybės pinigų, skirtų kariuomenės tematikos pramogų parkui netoli Maskvos, grobstymą yra generolas. Per pastaruosius keturis mėnesius Rusija areštavo virtinę karinių pareigūnų, analitikai tai vadina kariuomenės vadovybės, laikomos neveiksminga ir korumpuota, „valymu“.
Rusijos teminio parko „Patriotas“ direktorius Viačeslavas Achmedovas ir Gynybos ministerijos inovacijų departamento vadovo pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Šesterovas sulaikyti dėl kaltinimų turto grobstymu, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. Kartu su bendrininkais jie kaltinami grobstę „biudžeto lėšas, skirtas parko „Patriotas“ ir gretimo konferencijų centro eksploatacijai ir funkcionavimui“, sakoma pranešime. Pagrobta daugiau nei 40 mln. rublių (470 tūkst. JAV dolerių), pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu teisėsaugoje.
Suėmimai purto Rusijos kariuomenę nuo balandžio pabaigos. Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atstatydino savo ilgametį sąjungininką S. Šoigu iš gynybos ministro pareigų, jį pakeitė ekonomistas Andrejus Belousovas. Manoma, kad siekiama padaryti kariuomenę ekonomiškai veiksmingesnę.
Tarp kitų suimtų Gynybos ministerijos pareigūnų yra kyšininkavimu kaltinami buvęs gynybos viceministras Timuras Ivanovas ir ministerijos kadrų skyriaus vadovas Jurijus Kuznecovas.
16:59 | Rusija nori uždaryti laivybai dalį jūros prie Krymo
Prie laikinai okupuoto Krymo rusai uždarys laivybai dalį jūros.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos transporto ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo Krymo energetinio tilto zonoje nustatomi rajonai, kuriuose laivyba draudžiama“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad draudimas bus taikomas visų tipų laivams (mažiesiems, buriniams, sportiniams, vandens motociklams, keleiviniams, pramoginiams, krovininiams, pagalbinio laivyno laivams, vilkikams). Išimtis bus taikoma Rusijos vidaus reikalų ministerijos, karinio jūrų laivyno ir pasienio tarnybos kateriams ir laivams.
Iš Krymo pusės draudžiama zona prasidės kiek žemiau Borzivkos kyšulio ir drieksis maždaug vieną kilometrą į pietus palei kranto liniją ir į rytus vandeniu iki jūrinės sienos su Rusijos Krasnodaro kraštu.
16:33 | Prokuratūra tikrina informaciją dėl galimo lietuvio dalyvavimo kare Ukrainoje rusų pusėje
Lietuviui socialiniuose tinkluose dalinantis vaizdo įrašais, kuriuose jis neva kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą, teisėsauga sako tikrinanti šią informaciją.
Tai daroma tęsiant 2022 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Maskvos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Ukrainoje.
„(...) ši informacija tikrinama ir vertinama tyrime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje“, – pirmadienį komentare BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.
Sekmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „Youtube“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame teigė, jog lietuvis Kęstutis Kvietkus kovoja Rusijos pusėje. Anot jo, K. Kvietkus yra „ne kartą teistas nusikaltėlis iš Jurbarko“.
„Dabar jis išvyko kovoti ir žudyti ukrainiečių, kovoti okupantų gretose“, – vaizdo įraše kalbėjo tinklaraštininkas.
K. Kvietkus savo paskyroje yra pasidalinęs vaizdo įrašais, kuriuose šaudo iš granatsvaidžio, filmuoja save apkasuose. Vis tik jų autentiškumo BNS neturėjo galimybės nepriklausomai patikrinti.
Prieš daugiau nei dvejus metus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją prieš Ukrainą, Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos ir draudžiamų karo atakų.
Pernai balandį Vilniuje viešintis Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, jog Ukrainos teisėsauga tiria 77 tūkst. Rusijos karo nusikaltimo atvejų šalyje.
16:24 | ES įtraukė į juodąjį sąrašą 28 Baltarusijos pareigūnus ir propagandistus
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) įtraukė į sankcijų sąrašą 28 Baltarusijos pareigūnus ir propagandistus dėl represijų prieš šalį valdančio Aliaksandro Lukašenkos oponentus.
Nuo 2020 m., kai Baltarusijos valdžia pradėjo susidorojimą su protestavusiaisiais prieš A. Lukašenkos valdymą, 27 valstybių blokas ne kartą taikė sankcijas Baltarusijai. ES taip pat įvedė sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens per Rusijos invaziją į kaimynę Ukrainą, ji buvo pradėta ir iš Baltarusijos teritorijos.
Pritaikius pastarąsias priemones, asmenų, kuriems dėl suvaržymų buvusioje sovietinėje šalyje taikomos sankcijos, skaičius padidėjo iki 261. Šiame sąraše jau nuo anksčiau yra A. Lukašenka ir jo šeimos nariai.
Tarp asmenų, kurių turtas ketvirtadienį buvo įšaldytas ir jiems uždrausta atvykti į ES, buvo valstybinės naujienų agentūros „BelTA“ vadovė Irina Akulovič ir garsus televizijos laidų vedėjas Nikita Račilovskis. „Šie režimo propagandistai noriai teikia Baltarusijos visuomenei melagingą informaciją apie valdžios vykdomas represijas“, – sakoma ES pranešime.
Į juodąjį sąrašą įtraukti du Vidaus reikalų ministerijos padalinio, „vienos iš pagrindinių institucijų, atsakingų už politinį persekiojimą“, vadai. Sankcijos skirtos ir teisėjams, prokurorams bei kalėjimų pareigūnams, dalyvaujantiems represijose prieš opoziciją.
Artimiausias Rusijos sąjungininkas A. Lukašenka ėmėsi žiauraus susidorojimo 2020 m. rugpjūtį, kai jam pareiškus, kad laimėjo rinkimus, šalyje kilo protestai. Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau nei 1 400 politinių kalinių, dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies. A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo Baltarusiją jau tris dešimtmečius.
16:05 | Trumpas ramina Zelenskį, skelbiama „Politico“: žada pasiekti teisingą taiką ir nedraugauti su Putinu
„Politico“ skelbiama, kad Ukrainai nėra didelio skirtumo, kas laimės prezidento rinkimus JAV, nes abi pusės – tiek respublikonai, tiek demokratai ir jų deleguojami kandidatai – palaikys Ukrainą dar stipriau už dabartinę J. Bideno administraciją.
„Jeigu atmestume aplink Trumpą tvyrantį triukšmą ir pažiūrėtume į realius veiksmus, pamatytume gerokai draugiškesnį požiūrį į Ukrainą“, – aiškino „Politico“ tarptautinių santykių ekspertas Matthew Kaminski.
Anot jo, reiktų nepamiršti, kad būtent D. Trumpo administracija pradėjo tiekti Ukrainai 2017-aisiais prieštankinius raketsvaidžius „Javelin“, kurie gerokai padėjo atsilaikyti nuo Rusijos puolimo 2022-aisiais karo pradžioje ir nuvykti rusų šarvuotas kolonas (B. Obama tuo metu atsisakė apginkluoti Ukrainą po V. Putino įvykdytos Krymo aneksijos ir separatizmo skatinimo Ukrainos rytuose).
Antra, pirmuoju užsienio lyderiu, kuriam paskambino D. Trumpas paskelbęs J. D. Vance’ą potencialiu viceprezidentu, tapo V. Zelenskis, atkreipia dėmesį M. Kaminski.
Anot „Politico“ šaltinių, D. Trumpas pokalbio metu užtikrino V. Zelenskį, kad „Putinas joks jo draugas“, o Ukrainai pažadėjo „teisingą taiką“.
15:05 | ES Taryba patvirtino naujas sankcijas Baltarusijai
Europos Sąjungos Taryba patvirtino naujas sankcijas dar 28 asmenims dėl jų vaidmens vykdant represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, pirmadienį skelbia Briuselis.
Sankcijos pritaikytos dviem Vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos (GUBOPiK) vadovo pavaduotojams.
14:45 | Galingas Ukrainos smūgis: sunaikino rusų naikintuvą-bombonešį, dar du apgadino, nušlavė aviacijos sandėlį
Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad per šeštadienį įvykdytą smūgį Rusijos Rostovo srityje, kariniame aerodrome „Morozovsk“ buvo sunaikintas naikintuvas-bombonešis Su-34.
Pastebima, kad dar du tokio paties tipo Rusijos lėktuvai greičiausiai buvo apgadinti nuolaužų – šalia bortų užfiksuoti sprogimų krateriai.
Karinė žvalgyba taip pat pranešė, kad rusų aviacijos ginklų sandėlis buvo visiškai sunaikintas – aerodromo teritorijoje ir aplink jį nuo antrinio rusiškos amunicijos detonacijos matomi dideli išdegintos žemės plotai.
„Keturi techniniai pastatai ir du angarai „Morozovsk“ oro bazėje, esančioje už 265 kilometrų nuo fronto linijos, taip pat patyrė žalą, kuri buvo aiškiai matoma iš kosmoso“, – pranešė Ukrainos žvalgyba.
14:06 | Bedarbiams Rusijoje siūloma eiti dirbti „pėstininkais“: kitaip grasina nemokėti pašalpų
Rusijoje vienas bedarbis Novosibirsko gyventojas kreipėsi į vietos užimtumo tarnybą, tikėdamasis gauti nemokamus psichologo kursus ir įgyti naują profesiją. Vietoje to jį nukreipė į karo prievolės tarnybą ir pasiūlė „įgyti“ pėstininko specialybę.
13:11 | Rusų šnipai labai susidomėjo – akylai seka, kaip britai ruošia 34 tūkst. Ukrainos karių
Britų kariai buvo įspėti, kad Rusijos šnipai gali naudoti bepiločius orlaivius virš britų karinių bazių, kad gautų informacijos apie Ukrainos karius. Rusijos specialiosios tarnybos parodė didelį susidomėjimą operacija „Interflex“ – taip vadinamas 34 000 Ukrainos naujokų apmokymas Didžiojoje Britanijoje, rašo „The Times“, remdamasis britų kariams išplatintomis instrukcijomis.
12:35 | Ukraina iš JAV gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą
Ukraina iš Jungtinių Valstijų per Pasaulio banką gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.
„Ukraina iš Jungtinių Valstijų per Pasaulio banką gavo 3,9 mlrd. JAV dolerių paskolą. Šios lėšos padės finansuoti prioritetines biudžeto išlaidas, pavyzdžiui, mokėti atlyginimus mokytojams, gydytojams ir gelbėtojams, taip pat teikti socialines išmokas“, – rašė jis.
D. Šmyhalas atkreipė dėmesį, jog tai yra pirma tiesioginės paramos biudžetui, kurią Jungtinės Valstijos suteiks 2024 m., dalis. Jis priminė, kad Ukraina iš Jungtinių Valstijų šiemet turėtų gauti 7,8 mlrd. JAV dolerių biudžetui skirtų lėšų.
11:59 | Kariuomenės vadas O. Syrskis: F-16 padės sunaikinti daugiau Rusijos raketų ir lėktuvų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dabar, kai Ukrainą pasiekė naikintuvai F-16, bus numušta daugiau Rusijos raketų ir lėktuvų. Tai teigiama O. Syrskio pranešime, kurį jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.
„F-16 yra Ukrainoje. Tai reiškia, kad bus daugiau sunaikinta okupantų. Bus daugiau numuštų raketų ir lėktuvų, kuriais Rusijos nusikaltėliai atakuoja Ukrainos miestus“, – teigė jis.
O. Syrskis padėkojo sąjungininkams už šį sprendimą. Juk, anot jo, veiksmingas modernių lėktuvų naudojimas pirmiausia reiškia, kad bus išsaugotos Ukrainos karių gyvybės.
„Dėkoju prezidentui, gynybos ministrui ir visiems, kurie dirbo 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kad F-16 galėtų atsirasti mūsų danguje. Tai dar vienas svarbus žingsnis mūsų pergalės link“, – sakė A. Syrskis.
11:28 | Rusijos Rostovo srityje tikriausiai po dronų atakos liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
Azovo mieste Rusijos Rostovo srityje kilo didelis gaisras. Naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Astra“, pranešė, kad tikriausiai po dronų atakos liepsnoja naftos perdirbimo gamykla.
Vietos nepaprastųjų situacijų tarnyba tuo tarpu pareiškė, kad užsidegė lauke buvusios šiukšlės ir padangos ir liepsnos esą persimėtė į vieną saugyklų. Pasak gubernatoriaus Vasilijaus Golubevo , gaisro priežastis dar tiriama.
Liepsnos apėmė 5 000 kvadratinių metrų plotą. Anot „Telegram“ kanalo „161.ru/Nowosti Rostova“, vaizdo įrašuose buvo matyti didelis dūmų debesis virš naftos perdirbimo gamyklos pastato. Dviem ugniagesių komandoms esą pavyko gaisrą užgesinti.
10:59 | Vien naikintuvų F-16 neužteks: ekspertai Ukrainai iškėlė svarbią užduotį Rusijoje
Norėdamos panaudoti naikintuvus F-16, Ukrainos gynybos pajėgos turi, pasitelkdamos Vakarų tolimojo nuotolio ginkluotę, įveikti priešo oro gynybą Rusijos užnugaryje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
10:22 | Rusų nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso bemaž 584 090 rusų okupantų, iš jų 1 180 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 417 priešų tankus (+6 per pastarąją parą), 16 286 šarvuotąsias kovos mašinas (+31), 16 286 artilerijos sistemas (+31), 1 645 raketų paleidimo sistemas (+69), 910 oro gynybos sistemų, 365 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 13 122 nepilotuojamus orlaivius (+24), 2 414 sparnuotųjų raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 22 094 transporto priemones (+68), 2 737 specialiosios įrangos vienetus (+3).
09:57 | Prie Latvijos krantų – du rusų naikintuvai: vokiečiai ir švedai skubiai pakėlė savo naikintuvus
Vokietija ir Švedija pakėlė naikintuvus, kad perimtų du Rusijos daugiafunkcinius naikintuvus Su-30, skridusius virš Baltijos jūros, rašo UNIAN. Kaip socialiniame tinkle X praneša Vokietijos karinės oro pajėgos, Rusijos lėktuvai danguje buvo užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 3 d.
09:22 | Ukrainos pajėgos numušė 24 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 24 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad atakos dronai sunaikinti Kyjivo, Vinycios, Kirovohrado, Charkivo, Sumų, Poltavos ir Dnipropetrovsko srityse.
09:10 | Ypatingas Zelenskio prašymas – nori, kad NATO šalys numušinėtų raketas virš Ukrainos
Sekmadienį per Karinių oro pajėgų dienos iškilmes Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad Ukraina norėtų susitarti su NATO dėl koalicijos šalių, kurios galėtų numušinėti raketas virš Ukrainos, sukūrimo.
Pasak valstybės vadovo, būtina parengti daugiau techninių galimybių, kad dangų virš Ukrainos saugotų sąjungininkų aviacija.
„Man atrodo, kad šis sprendimas partneriams tikriausiai yra sunkus. Jie visada bijo nereikalingos eskalacijos. Mes su tuo kovojame, dirbsime“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „šios koalicijos šiandien tikrai trūksta, ir vienai šaliai prisiimti atsakomybę ir padėti ginkluotosioms pajėgoms numušti Rusijos raketas bus didelė atsakomybė“.
„Taip, [Rusijos kariai] smūgiuoja į Ukrainą, bet jie smūgiuoja ir mūsų kaimynų kryptimi. Žinoma, pirmiausia Aljanso šalių“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis jau pavedė šalies diplomatams bendradarbiauti su NATO rengiant tinkamą susitikimą, kuriame šalys aptars Ukrainos dangaus apsaugą. Jis mano, kad geras variantas būtų sušaukti „Ukrainos-NATO“ tarybos posėdį.
08:42 | Juodojoje jūroje dislokuotas vienas sparnuotosiomis raketomis ginkluotas rusų laivas
Juodojoje jūroje yra dislokuotas vienas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų laivas. Apie tai feisbuke paskelbtoje operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
„Juodojoje jūroje yra dislokuotas vienas priešų laivas, ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintis paleisti iki 4 raketų salvę“, – nurodoma pranešime.
Azovo jūroje priešų laivų nėra, tuo tarpu Viduržemio jūroje budi du rusų laivai, vienas iš jų – ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, vienu metu galintis paleisti iki 16 raketų salvę, toliau rašoma pranešime.
08:09 | Vyresnysis diplomatas: reaguodama į Vakarų veiksmus, Rusija gali dislokuoti branduolinių raketų
Duodamas interviu televizijos kanalui „Rosija 1“, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pasakė, kad gali ateiti koks momentas, kai Rusijai reaguojant į Vakarų veiksmus teks dislokuoti branduolinių raketų, praneša naujienų agentūra TASS.
„Galiu patvirtinti – jeigu vyriausiasis (Rusijos karinių pajėgų) vadas (Vladimiras Putinas), jeigu mūsų kariškiai pasakys, kad mums reikia specialių paleidimo sistemų su specialiais šaudmenimis, taip ir bus padaryta. Bet tokį sprendimą jie turi priimti remdamiesi keletu veiksnių. Neatmetu galimybės, kad ateis ta akimirką, kai to prireiks“, – pasakė jis.
07:30 | Malis paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Ukraina
Malis sekmadienį paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindamas aukšto rango Ukrainos pareigūną, pripažinus Kyjivo vaidmenį liepos įvykiuose, kai Malio kariai patyrė didelį pralaimėjimą.
Per liepos pabaigoje šalies šiaurėje įvykusį pralaimėjimą, dėl kurio Malio kariuomenė kaltina „separatistus ir džihadistus“, nukentėjo ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“ nariai.
Vyriausybės atstovas pulkininkas Abdoulaye Maiga pareiškė, kad Malis „nedelsiant nutrauks santykius“.
