Svarbiausi įvykiai:
21:05 | Kanada pristatė Ukrainai žadėtus aštuonis tankus
Aštuoni tankai „Leopard 2“, kuriuos Kanada pažadėjo perduoti Ukrainai, siekdama padėti karo draskomai šaliai atremti Rusijos invaziją, jau pristatyti į kaimyninę Lenkiją, penktadienį pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.
Otava vasarį paskelbė, jog Kyjivui perduos dukart daugiau tankų negu žadėjo ankstesnį mėnesį.
„Visi aštuoni tankai „Leopard 2“, kuriuos Kanada pažadėjo Ukrainai, jau atvyko į Lenkiją“, – parašė A. Anand socialiniame tinkle „Twitter“.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą ir teiksime ukrainiečiams priemones, kurių jiems reikia, kad jie galėtų kovoti ir laimėti šį karą“, – pridūrė ji.
Praėjusį mėnesį Vokietija ir Didžioji Britanija kontrpuolimą rengiančiai Ukrainai perdavė atitinkamai 18 pažangių tankų „Leopard“ ir 14 tankų „Challenger 2“.
Atsiųsti šešis tankus „Leopard“ taip pat pažadėjo Ispanija. Jungtinės Valstijos savo ruožtu pažadėjo perduoti 31 tanką „Abrams“, bet pareiškė, kad jų nebus įmanoma pristatyti iki rudens.
20:51 | Zelenskis sako kalbėjęs su Macronu apie jo vizitą į Kiniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė kalbėjęs su Emmanueliu Macronu apie jo vizitą į Kiniją po to, kai Prancūzijos prezidento komentarai, kuriuos jis išsakė po šio apsilankymo, sulaukė kritikos Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
„Turėjau beveik pusantros valandos pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu... Buvo aptarti neseniai įvykusio prezidento Macrono vizito į Kiniją rezultatai“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Ukrainos valstybės vadovas taip pat pranešė papasakojęs E. Macronui apie padėtį fronte ir apie tolesnius ketinimus išlaisvinti visas ukrainiečių teritorijas.
„Taip pat aptarėme pasirengimą Vilniuje šių metų liepą įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui ir tikėtinus jo rezultatus, be kita ko, būtinybę Ukrainai gauti veiksmingas saugumo garantijas dar prieš mūsų šalies įstojimą į Aljansą. Dėmesio buvo skirta ir Ukrainos taikos formulės įgyvendinimui“, – parašė V. Zelenskis.
Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.
Praėjusį savaitgalį duotame interviu E. Macronas sakė, kad Europa neturėtų būti nei Vašingtono, nei Pekino sekėja, taip pat jai nederėtų įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.
Šią savaitę, lankydamasis Amsterdame, Prancūzijos prezidentas neatsisakė savo prieštaringų komentarų, pareiškęs, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti vasalu.
20:30 | Suomijoje pademonstruota pirmoji tvoros palei Rusijos sieną atkarpa
Suomijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pademonstravo pirmąją 200 km ilgio sienos su Rusija tvoros, statomos po to, kai Maskva praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, atkarpą.
Suomija vos prieš savaitę įstojo į NATO, o jos 1 300 km siena dvigubai pailgino sieną tarp JAV vadovaujamo karinio aljanso ir Rusijos. Pastatyti trijų metrų aukščio tvorą, apjuostą spygliuota viela, kainuos apie 380 mln. eurų. Tvora turi būti baigta iki 2026 metų.
Pareigūnai parodė pirmojo trijų kilometrų ilgio ruožo atkarpą netoli Imatros sienos perėjimo punkto Pietryčių Suomijoje. „Darbus šioje vietoje pradėjome maždaug prieš mėnesį. Nutiesėme kelią ir įrengėme pamatus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jaakko Makela iš statybos bendrovės GRK, kuriai pavesta statyti pirmąjį etapą.
Apie 70 proc. tvoros bus pastatyta pietrytinėje Suomijos dalyje, kelios mažesnės atkarpos planuojamos centrinėje Suomijos dalyje ir beveik negyvenamos Arkties pasienyje Laplandijoje.
„Tipinės taikinių zonos bus sienos kirtimo punktai ir jų apylinkės, keliai, vedantys per sieną. Vietovės, pro kurias lengva patekti žmonėms“, – žurnalistams sakė brigados generolas Jari Tolppanenas.
„Būtinybė iškilo pasikeitus saugumo situacijai Europoje, – AFP sakė J. Tolppanenas. – Reikia mažinti priklausomybę nuo Rusijos sienų kontrolės veiksmingumo.“
Jis teigė, kad tvora yra „vienintelis veiksmingas ir saugus būdas kontroliuoti didelio masto žmonių patekimą“. Už maždaug šešių kilometrų nuo statybų aikštelės esančio Imatros pasienio miestelio gyventojai jaučiasi nevienareikšmiškai.
„Manau, kad tai labai gerai. Būtų buvę geriau, jei tai būtų buvę padaryta seniai“, – AFP sakė Sinikka Rautsiala. Tačiau Pirjo Pankalainenas teigė, kad tai nebuvo „labai reikalinga“, ir pridūrė, kad „situacija sukėlė daug baimės, daugelis žmonių mano, kad svarbu ją pastatyti“.
19:55 | Šeštadienio įvykio Ukrainoje – TV3 žinių vaizdo reportaže
18:40 | Rusų apšaudymo Ukrainos Slovjansko mieste aukų skaičius padidėjo iki 11-os
Žuvusiųjų per Rusijos raketų smūgį į daugiabutį Rytų Ukrainos Slovjansko mieste skaičius šeštadienį padidėjo iki 11-os.
Slovjanskas yra Ukrainos kontroliuojamoje rytinės Donecko srities dalyje ir yra netoli Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
Pasak Kyjivo, į miestą penktadienį buvo paleistos septynios raketos, kurios apgadino penkis daugiabučius, penkis privačius gyvenamuosius namus, mokyklą ir administracinį pastatą.
„Slovjansko apšaudymo aukų skaičius padidėjo iki 11 žmonių“, – per televiziją pranešė valstybinės skubios pagalbos tarnybos atstovė srityje Veronika Bachal.
Anksčiau buvo skelbta, kad žuvo devyni žmonės, įskaitant dvimetį berniuką, kuris buvo ištrauktas iš griuvėsių, bet mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę. Dar 21 žmogus buvo sužeistas.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pareiškė užuojautą berniuko šeimai dėl šio „neapsakomo sielvarto“.
O prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusiją dėl „brutalaus gyvenamųjų namų apšaudymo“ ir „žmonių žudymo vidury baltos dienos“.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai gyvenamojo namo viršutiniame aukšte ieškojo išgyvenusiųjų, o iš kitoje gatvės pusėje degančių namų veržėsi juodi dūmai.
Apačioje esanti gatvė, įskaitant žaidimų aikštelę, buvo padengta betono dulkių ir nuolaužų sluoksniu, aplinkui mėtėsi išplėšti mokyklinių vadovėlių puslapiai ir vaikų piešiniai.
Tuo tarpu Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per rusų pajėgų surengtą apšaudymą šiame Pietų Ukrainos mieste šeštadienį žuvo 48 metų moteris ir jos 28 metų dukra.
17:12 | Rusija skelbia apie pažangą Ukrainos Bachmuto šiaurėje ir pietuose
Rusija šeštadienį paskelbė apie pasiektą pažangą įnirtingų kovų epicentru tapusio Rytų Ukrainos Bachmuto miesto šiaurėje ir pietuose. Užimti Bachmutą Maskva stengiasi nuo pernai vasaros ir mūšis dėl šio miesto yra ilgiausias ir kruviniausias nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, o Bachmutas įgijo didžiulę simbolinę reikšmę, nors analitikai teigia, kad jis neturi didelės strateginės vertės.
Kyjivas sako, kad mūšis už šį pramoninį miestą yra labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas palei visą rytinį frontą. „Wagner“ šturmo būriai sėkmingai pasistūmėjo į priekį ir užėmė du rajonus miesto šiauriniame bei pietiniame pakraščiuose“, – per spaudos konferenciją šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuriai vadovauja su Kremliumi siejamas verslininkas Jevgenijus Prigožinas, teigia vadovaujanti Rusijos puolimui prieš Bachmutą. Pasak ministerijos, Ukrainos pajėgos, „traukdamosi, sąmoningai naikina miesto infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus, siekdamos sulėtinti“ Maskvos pajėgų pažangą.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti, kokia yra padėtis vietoje. Manoma, kad ir Rusija, ir Ukraina kovose dėl Bachmuto patyrė didžiulių nuostolių. Penktadienį Rusija sakė siekianti užimti vakarinius miesto, kuriame kadaise gyveno 70 tūkst. žmonių, rajonus.
O ketvirtadienį Maskva skelbė, kad jos kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto, tačiau Kyjivas tai paneigė ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius iš miesto.
16:00 | Rusijoje – nauji sprogimai
Šeštadienį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai apie kilusį gaisrą Rusijoje, Kazanėje, pietiniame priemiestyje.
„Ukrainska Pravda“, remdamasi portalo „InKazan“ ir socialiniame tinkle „Telegram“ paviešinta vietos gyventojų informacija, rašo, kad didelis sprogimas nugriaudėjo tankų poligono teritorijoje.
Kai kurie asmenys tikino prieš sprogimą girdėję garsius užesius miesto teritorijoje. Pastebima, kad įprastai tokį garsą skleidžia bepiločiai orlaiviai.
Tuo metu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai tikino, kad neva jokių pranešimų apie gaisrą ar sprogimus minėtoje teritorijoje nebuvo sulaukta.
Tačiau išplitę vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose liudija, kad minėtoje miesto dalyje iš tiesų kilo gaisras, mat vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti į dangų kylantys dūmai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu Rusijos teritorijoje vis dažniau kyla gaisrai kariniuose objektuose ar tam tikrose gamyklose.
15:37 | Okupantai Chersono srityje pražudė du žmones
Rusijos kariuomenės šeštadienį surengtas apšaudymas Chersono srityje pražudė dvi moteris, rašo „The Guardian“.
Pastebima, kad šią žinią pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
15:09 | V. Orbanas išreiškė palaikymą E. Macronui dėl komentarų apie Kiniją
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale.
Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.
Prancūzijos prezidentas, kuris ką tik grįžo iš Kinijos, trečiadienį laikėsi savo komentarų, teigdamas, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti vasalu.
„Prancūzijos prezidentas ieško potencialių partnerių, o ne priešų, o tai panašu į Vengrijos poziciją: turime pradėti nuo savo interesų, o ne kitų“, – sakė V. Orbanas savo savaitiniame kreipimesi per radiją.
„Būtina apgalvoti, ar amerikiečių užsienio politikos interesai sutampa su Europos interesais“, – pridūrė V. Orbanas.
Praėjusį mėnesį šie du politikai susitiko Paryžiuje, kur Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje reikalinga Europos vienybė.
„Prezidentas E. Macronas yra garbingas, bet jis neįsivaizduoja Europos ateities taip, kaip Vengrija“, – teigė V. Orbanas, pabrėždamas savo tikėjimą „krikščioniškuoju renesansu“.
Šią savaitę Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos kontroliuojamam bankui Budapešte ir trims jo pareigūnams – dviem rusams ir vienam vengrui.
Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Rusijos kontroliuojamo Tarptautinio investicijų banko (IIB).
Penktadienį V. Orbanas pareiškė, kad dėl sankcijų banko veikla tapo neįmanoma, todėl „tolesnis Vengrijos dalyvavimas... yra beprasmis“.
Jis taip pat pavadino JAV vyriausybę „didžiausia karo Ukrainoje rėmėja“ ir pakartojo, kad Vengrija remia taiką ir taikos derybas.
„Vengrų ir amerikiečių draugystė turi ištverti šį nuomonių skirtumą... Mes palaikome gerus santykius su amerikiečiais, JAV yra mūsų draugės ir svarbios sąjungininkės“, – sakė V. Orbanas, atvirai palaikantis buvusį amerikiečių prezidentą Donaldą Trumpą.
JAV ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas trečiadienį išreiškė „susirūpinimą dėl nuolatinio Vengrijos lyderių noro plėsti ir gilinti ryšius“ su Rusija, nepaisant karo.
V. Orbanas, kuris prieš karą palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sulaukė aršios ES ir NATO sąjungininkių kritikos dėl savo neutralios pozicijos invazijos atžvilgiu.
14:14 | G-7 skirs 5 mlrd. JAV dolerių Ukrainai
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis teigia, kad didžiosios G-7 valstybės Ukrainai skirs 5 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbą.
„The Guardian“, remdamasi ministro pastebėjimai, teigė, kad Ispanija, Airija, Japonija, Lietuva, Latvija, Islandija ir Olandija taip pat suteiks papildomą paramą Ukrainai.
13:26 | Ukrainos atstovė: Rusija ruošiasi suduoti naują smūgį
UNIAN skelbia, kad Rusija gali paleisti naują raketų virtinę Velykų metu, todėl gyventojams patariama neignoruoti oro pavojaus perspėjimų.
Šią žinią patvirtino Ukrainos karinės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk.
Pasak jos, rusų okupantai šalies gynėjams bando daryti psichologinį spaudimą, taip pat suintensyvino apšaudymą, o situacija gali paaštrėti būtent tuo metu, kai stačiatikiai švęs Velykas.
„Situacija [Juodojoje jūroje] gali pasikeisti labai greitai. Gali prireikti vos kelių valandų tam, kad [rusų okupantai] padidintų laivų, galinčių nešti raketas, skaičių. Todėl būtina stebėti situaciją nuolat“, – sakė ji.
N. Humeniuk taip pat atkreipė dėmesį, kad dislokuojamų laivų skaičius Juodojoje jūroje padidėjo, palyginti su ankstesne diena.
Teigiama, kad dabar iš viso jūroje yra 10 karinių laivų, įskaitant du, kurie gali nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Atkreipiamas dėmesys, kad bendra salvė siekia iki 8 raketų.
12:56 | Į Ukrainos karių mokymo operaciją išvyko nauja Lietuvos instruktorių grupė
Šeštadienį iš Zoknių aerodromo dalyvauti Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“ išvyko antroji, iš aštuonių šiais metais planuojamų rotacijų.
12-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė sudaryta iš Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos ir Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro karių, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariuomenės instruktoriai operacijoje dalyvauja nuo 2022 metų rudens, kursas vyksta Jungtinės Karalystės (JK) ginkluotųjų pajėgų mokymo infrastruktūroje.
Kariai prieš misiją penkias savaites ruošėsi Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės daliniuose Ukrainos kariai rengiami Šiaurės šalių – Lietuvos sprogmenų neutralizavimo mokymuose ir Lietuvos kariuomenės mokykloje vykstančiame Skyriaus vado kurse.
12:25 | Brazilijos prezidentas: JAV turėtų nustoti skatinti karą Ukrainoje
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų liautis „skatinusios karą“ Ukrainoje ir „pradėti kalbėti apie taiką“.
„Jungtinės Valstijos turi nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką, Europos Sąjunga turi pradėti kalbėti apie taiką“, – sakė L. I. Lula da Silva žurnalistams Pekine baigiantis vizitui, kurio metu jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu.
Taip tarptautinė bendruomenė galės įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad „taika yra viso pasaulio interesas“, sakė jis prieš išvykdamas į Jungtinius Arabų Emyratus.
L. I. Lulos da Silvos vizito į Kiniją, pagrindinę Brazilijos prekybos partnerę, metu daugiausia dėmesio skirta ryšiams stiprinti ir žinutei, kad „Brazilija grįžo“ kaip pagrindinė pasaulinės arenos veikėja, skleisti.
Jis stengiasi subtiliai balansuoti, nes taip pat siekia užmegzti glaudesnius ryšius ir su Vašingtonu. Jo vizitas, kurio metu Šanchajuje buvo aptarta ekonominė darbotvarkė, o Pekine – labiau politinė, vyksta po vasarį įvykusio susitikimo su JAV Prezidentu Joe Bidenu.
Priešingai nei Vakarų valstybės, nei Kinija, nei Brazilija neįvedė sankcijų Rusijai po Maskvos invazijos į Ukrainą ir abi norėtų tapti tarpininkėmis, siekiant taikos.
Prieš kelionę L. I. Lula da Silva pasiūlė sukurti šalių grupę, kuri tarpininkautų sprendžiant karą, ir sakė, kad tai aptars Pekine.
Paklaustas apie šios iniciatyvos pažangą po pokalbio su Xi Jinpingu, L. I. Lula da Silva nepateikė išsamios informacijos.
„Svarbu turėti kantrybės“ kalbėtis su V. Putinu ir V. Zelenskiu, sakė jis.
„Tačiau visų pirma būtina įtikinti šalis, kurios tiekia ginklus ir skatina karą, jį nutraukti“, – pridūrė Brazilijos prezidentas.
11:39 | Mariupolyje nugriaudėjo galingi sprogimai
Rusijos okupuotame Ukrainos mieste Mariupolyje, esančiame Donecko regione, šeštadienio rytą nugriaudėjo galingi sprogimai.
„Ką tik [nugriaudėjo] du galingi sprogimai Mariupolyje“, – socialiniame tinkle pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Kol kas daugiau detalių nepateikiama.
10:32 | „Wagner“ vadovas: didelė tikimybė, kad Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas
Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas mano, kad Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, todėl jis jau dabar rengiasi pasinaudoti tokia situacija, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Analitikai pažymi, kad dieną prieš J. Prigožinas paviešino įrašą, kuriame perspėjo, kad yra didelė tikimybė, jog Ukrainos kariuomenė įvykdys sėkmingą kontrpuolimą.
Be to, jis taip pat svarsto, kad Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą netgi būtų naudingas, nes tai esą padėtų atgimti Rusijos patriotizmui. Nepaisant nesėkmių karo fronte, J. Prigožinas paragino tęsti pradėtą karą, nes jam būtų priimtinas ir laimėjimas ir pralaimėjimas.
„Prigožinas kuria tokias aplinkybes, kurias Rusijos karinės nesėkmės atveju panaudotų [savo naudai], jei planuojamas Ukrainos kontrpuolimas pasisektų“, – teigė ISW analitikai.
09:15 | ISW: Ukraina ruošiasi kontrpuolimui
Ukrainos kariuomenė suduoda smūgius Rusijos kariniams taikiniams, ruošiasi kontrpuolimui, skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai.
„Rusijos šaltiniai teigia, kad Ukrainos pajėgos Luhansko srityje tęsia atakas užnugaryje.
<...> Rusų šaltiniai sakė, kad balandžio 14 dieną Ukrainos pajėgos tęsė žvalgybinę veiklą Kupjansko–Svatovo fronto linijoje“, – sakoma paviešintoje ataskaitoje.
08:48 | Rusai pražudė mažametį vaiką
Rusijos raketoms penktadienį pataikius į gyvenamąjį namą Rytų Ukrainos Slovjansko mieste, žuvo aštuoni žmonės, įskaitant mažametį, kuris buvo ištrauktas iš griuvėsių, bet mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę, pranešė policija.
„21 žmogus buvo sužeistas, o aštuoni žmonės žuvo“, – Ukrainos televizijai sakė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
Slovjanskas yra Kyjivo kontroliuojamoje Donecko srities dalyje ir yra netoli Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
The number of deaths as a result of the attack of the invaders on residential buildings in Slovyansk increased to nine, 21 people were injured.
— NEXTA (@nexta_tv) April 15, 2023
Five more people remain under the rubble of the multi-storey building. pic.twitter.com/6a7ecaVoof
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai gyvenamojo namo viršutiniame aukšte ieškojo išgyvenusiųjų, o iš kitoje gatvės pusėje degančių namų veržėsi juodi dūmai.
Anksčiau pareigūnai teigė, kad žuvo šeši žmonės, tačiau po pastato griuvėsiais, tipiškame sovietinių laikų gyvenamajame kvartale, galėjo būti ir vaikas.
„Vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje, kai buvo ištrauktas iš griuvėsių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos policija.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska sakė, kad vaikas buvo dvejų metų berniukas, ir pareiškė užuojautą šeimai dėl šio „neapsakomo sielvarto“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pasmerkė Rusiją dėl „brutalaus gyvenamųjų namų apšaudymo“ ir „žmonių žudymo vidury baltos dienos“.
Apačioje esanti gatvė, įskaitant žaidimų aikštelę, buvo padengta betono dulkių ir nuolaužų sluoksniu, aplinkui mėtėsi išplėšti mokyklinių vadovėlių puslapiai ir vaikų piešiniai.
„Gyvenu kitoje gatvės pusėje ir buvau prisnūdusi, kai išgirdau didžiulį trenksmą ir išbėgau iš savo buto“, – AFP pasakojo 59-erių gyventoja Larisa.
„Buvau labai išsigandusi ir ištikta šoko, – sakė ji, pridurdama, kad nuo apšaudymo išbyrėjo langai ir po namus pasklido stiklo šukės. – Išgirdau moterį, kuri šaukė: „Čia yra vaikas, čia yra vaikas“. Ji taip rėkė“.
Kitoje smūgio vietoje gyvenamųjų namų kvartale pagyvenusi moteris su violetiniu megztiniu, vis dar apsvaigusi nuo sprogimų, rinko nuo žemės prie parduotuvės susprogdintas metalo nuolaužas.
Netoliese gyvenanti moteris, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę, AFP žurnalistams pasakojo, kad smūgiai išdaužė jos langus ir išmušė priekines duris iš rėmų.
„Paprastai, kai taip nutinka, iškart slepiamės vonios kambaryje“, – sakė ji.
„Niekas iš mūsų pastato pusės nebuvo sužeistas, bet gal kas nors čia buvo sužeistas“, – pridūrė ji, rodydama į kraujo balą prie kito savo pastato įėjimo.
Slovjanskas yra už 45 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bachmuto – dabartinio kovų epicentro.
08:09 | V. Putinas pasirašė įstatymo projektą: pabėgti nuo kariuomenės bus beveik neįmanoma
V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, kuriuo sukuriama skaitmeninė šaukimų į kariuomenę sistema, gerokai palengvinanti rusų mobilizaciją į kariuomenę po daugiau nei metus trukusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.
Įstatymu sukuriama skaitmeninė šaukimų į kariuomenę pranešimų sistema, kuri gali uždrausti vyrams išvykti iš šalies ir padaryti šaukimo į kariuomenę vengimą beveik neįmanomą.
Tai sukėlė naujų baimių Rusijoje, nes Maskvos kampanija Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. Šią savaitę Rusija vos per dvi dienas skubiai priėmė šį įstatymą.
Kremlius tvirtino, kad neplanuoja dar vienos mobilizacijos akcijos ir kad įstatymo projekte nėra nieko neįprasto.
Pagal šį teisės aktą karo prievolininkui būtų draudžiama keliauti į užsienį, o gavęs elektroninius šaukimo dokumentus jis privalėtų atvykti į karo prievolės tarnybą.
Iki šiol šaukimo į kariuomenę dokumentus šauktinis turėdavo gauti asmeniškai, o daugelis tų, kurie nenorėjo kariauti Ukrainoje, paprasčiausiai ignoruodavo šaukimą arba bėgdavo iš šalies.
Praėjusį rudenį, V. Putinui paskelbus mobilizaciją pajėgoms Ukrainoje paremti, iš Rusijos pabėgo dešimtys tūkstančių vyrų.
Pagal naująją sistemą pranešimo projektas bus laikomas gautu, kai tik bus išsiųstas.
Tie, kurie per 20 dienų nuo elektroninio pranešimo apie šaukimą į kariuomenę gavimo dienos neatvyks į šaukimo skyrių, negalės imti paskolų, registruoti nekilnojamojo turto ir dirbti kaip individualūs verslininkai.
07:28 | Rusams apšaudžius Ukrainos Slovjansko miestą, žuvo 5 žmonės, dar 15 sužeisti – pareigūnas
Rusijos raketoms penktadienį pataikius į gyvenamąjį namą Rytų Ukrainos Slovjansko mieste, žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Donecko srities administracijos vadovas ir įspėjo, kad gali būti įstrigusiųjų po griuvėsiais.
Slovjanskas yra Kyjivo kontroliuojamoje Donecko srities dalyje ir yra netoli Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
„18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku duomenimis, yra penki žuvusieji ir 15 sužeistųjų“, – platformoje „Telegram“ pranešė Pavlo Kyrylenka.
„Gali būti, kad po griuvėsiais yra septyni žmonės, įskaitant vieną vaiką.“
Viršutinis gyvenamojo namo – tipiško sovietinių laikų daugiabučio – aukštas per apšaudymą buvo visiškai sunaikintas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas gatvėje prie daugiabučio tarp nuolaužų matė besimėtančius mokyklinių vadovėlių puslapius ir vaikų piešinius.
Pasak P. Kyrylenkos, įvykio vietoje dirba ugniagesiai ir gelbėtojai, taip pat medikai ir policija.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Buvęs KGB ir Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas Sergejus Žirnovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, gavęs Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį, formaliai nustojo būti politine figūra;
-
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad šiais metais karo niokojamai šaliai nepavyks pasiekti proveržio;
-
„Wagner“ grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad karui Ukrainoje turi būti padėtas taškas;
-
Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad už didelio kiekio slaptų gynybos dokumentų nutekinimą gresia „labai griežtos bausmės“;
-
Rusijos karinė vadovybė bandė nutraukti karą, remdamasis nutekintais slaptais JAV Pentagono dokumentais skelbia Vokietijos leidinys „Tagesspiegel“;
-
Ukrainos gynybos ministras abejoja, kad po karo Ukrainoje nors viena šalis atsisakys branduolinių ginklų. Pasak jo, net tos valstybės, kurios branduolinių ginklų neturėjo, stengsis juos gauti;
-
Ukrainos kariuomenė per plataus masto invaziją sunaikino Rusijos Federacijos specialiąsias pajėgas, skelbia „The Washington Post“, cituodamas nutekintus slaptus Pentagono dokumentus apie karą Ukrainoje.
