Svarbiausi įvykiai:
23:42 | „Ukrenergo“ suskaičiavo, kiek raketų į Ukrainos energetikos infrastruktūrą rusai paleido nuo spalio 10-osios
Nuo spalio 10 d. Rusija į Ukrainos energetikos infrastruktūrą paleido daugiau kaip tūkstantį raketų ir bepiločių orlaivių, teigia „Ukrenergo“.
„Išgyvenome aštuonias dideles bangas ir daugiau nei 10 mažesnių smūgių, visų pirma mūsų didvyriškų ginkluotųjų pajėgų dėka. Kai kuriuose regionuose, kuriuose buvo apgadinti objektai, rekonstrukcija vyksta be pertraukų“, – sako bendrovės vadovas Volodymyras Kudryckis.
Jis pažymėjo, kad po paskutinės rusų raketų atakos Ukrainos energetikos sistema greičiau grįžo į stabilų darbo režimą ir sistema nebuvo stipriai išbalansuota.
23:11 | JT: Baltarusija sutiks su ukrainietiškų grūdų tranzitu į Lietuvą
Penktadienį Baltarusija pranešė Jungtinėms Tautoms (JT), kad be išankstinių sąlygų sutiktų, jog per jos teritoriją būtų vežami Ukrainos grūdai eksportui iš Lietuvos uostų, pranešė JT atstovas spaudai, rašo „Reuters“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį Niujorke susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Jurijumi Ambrazevičiumi, po susitikimo pareiškime sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
Anot S. Dujarrico, J. Ambrazevičius taip pat „pakartojo savo vyriausybės prašymus leisti eksportuoti savo trąšų produktus, kuriems šiuo metu taikomos sankcijos“.
22:49 | Bidenas patvirtino 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
JAV ruošiasi siųsti Ukrainai naują 275 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą, kuriame – nauji pajėgumai dronams naikinti ir oro gynybai stiprinti, rašo „Sky news“.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį patvirtino šį paketą, informuoja Baltieji rūmai.
Paketą sudaro „Lockheed Martin Corp“ pagamintos raketos HIMARS įrenginiams, 80 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kariniai automobiliai „Humvee“ ir apie 150 generatorių.
Anot Nacionalinės saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby, didžioji dalis įrangos jau yra pakeliui.
Iki šiol JAV yra nusiuntusios Kyjivui karinės pagalbos už maždaug 19,3 mlrd. dolerių.
22:27 | Bulgarija siųs pagalbos Ukrainai
Bulgarija pirmą kartą siųs Ukrainai karinės pagalbos, praneša „Sky news“.
Šalies Nacionalinė asamblėja pritarė ginklų perdavimui Kyjivui po kelis mėnesius trukusių politinių ginčų šiuo klausimu.
Bulgarija anksčiau sutiko savo gamyklose remontuoti Ukrainos karinę įrangą, tačiau atsisakė tiesiogiai siųsti ginklus dėl prezidento Rumeno Radevo ir Maskvai palankių šalies politinių partijų pasipriešinimo.
Kartu su Vengrija Bulgarija buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kuri iš pradžių atsisakė suteikti Ukrainai ginklų.
Nors visas ginklų sąrašas tebėra įslaptintas, prieš balsavimą kabineto nariai žurnalistams sakė, kad į paketą įtraukti šaulių ginklai ir šaudmenys.
Gynybos ministras Dimitaras Stojanovas interviu televizijai sakė, kad pagalba „visiškai atitinka Ukrainos prioritetus“, tačiau pridūrė, kad Bulgarija nesuteiks nei raketų sistemų S-300, nei naikintuvų MiG-29.
21:59 | Zelenskis: padėtis Donbase labai sudėtinga, rusai praktiškai sunaikino Bachmutą
Padėtis Ukrainos rytuose esančiame Donbaso regione išlieka labai sudėtinga, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip pavyzdžius jis penktadienį kreipdamasis į tautą paminėjo Bachmuto, Kreminos, Soledaro, Marijinkos miestus.
„Šiose vietovėse neliko nė vienos gyvenamosios vietos, nesugriautos sviedinių ir ugnies. Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą – dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė išdegintais griuvėsiais“, – savo „Telegram“ rašo jis.
Maskva jau kurį laiką bando užgrobti visą Donbaso regioną, tačiau dalis sričių ir toliau tvirtai išlieka Ukrainos rankose.
V. Zelenskis penktadienį taip pat padėkojo visiems, ginantiems Ukrainos žemes.
„Dėkoju visiems mūsų didvyriams, kariams ir vadams, kurie šiose teritorijose laiko frontą, atremia puolimus ir daro apčiuopiamus nuostolius priešui – tai atsakas į pragarą, kuris įsiveržė į Ukrainą po Rusijos vėliava.
Šlovė kiekvienam, kuris kovoja už Ukrainą! Ačiū visiems, kurie dirba mūsų tautai!
Amžinas atminimas visiems, kurie paaukojo savo gyvybes už nepriklausomybę! Šlovė Ukrainai!“ – sako jis.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 93 390 karių.
21:20 | Dobrowolska tiksi, kad ES artimiausiu metu sutars dėl specialaus tribunolo Rusijai
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Briuselyje dalyvaujanti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako besitikinti, kad Bendrija artimiausiu metu sutars dėl specialaus tribunolo Rusijai.
„Europos Komisijos vadovei išreiškus aiškią lyderystę dėl politinės, teisinės ir finansinės agresoriaus atsakomybės įgyvendinimo, tvirtai palaikome šiuos ambicingus žingsnius ir tikimės, kad artimiausiu metu visi kartu susitarsime ir dėl trūkstamų teisinių mechanizmų“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė ministrė.
„Teisingumas triumfuos tik tada, kai atsakingi asmenys bus nuteisti, o pajamos iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto galės būti konfiskuojamos ir panaudojamos žalos atlyginimui bei Ukrainos atstatymui“, – pridūrė ji.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę pasiūlė įkurti „Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“.
Lietuva ir kelios kitos regiono šalys jau kurį laiką ragina Vakarų partnerius steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Tai leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Pasak E. Dobrowolskos, šiuo metu kaip niekada svarbu sutelkti pastangas siekiant naujų teisinių įrankių taikymo karinės agresijos Ukrainoje kontekste.
Ministrės teigimu, kuo sparčiau Europa vieningai sutelks pastangas visiems įmanomiems teisingumo vykdymo formatams, įskaitant specialaus tribunolo įsteigimą, įgyvendinti, tuo greičiau teisingumo pergalę prieš nebaudžiamumą pajus milijonai kenčiančių Ukrainos žmonių.
20:54 | Baltieji rūmai reiškia nerimą dėl „kenksmingos“ Irano ir Rusijos saugumo partnerystės
Jungtinės Valstijos penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano „plataus masto gynybos partnerystės“, kurią pavadino „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims ir visam pasauliui.
Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos Kremlius naudoja kare prieš Ukrainą ir visų pirma smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kuriuos Maskva vykdo siekdama įgyti pranašumą šiame kruviname konflikte.
„Rusija siekia bendradarbiauti su Iranu tokiose srityse kaip ginklų kūrimas, mokymas“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Rusija „Iranui siūlo beprecedenčio lygio karinę ir techninę paramą, kuri jų santykius paverčia visapusiška gynybos partneryste“, sakė jis.
„Taip pat esame matę pranešimų, kad Maskva ir Teheranas svarsto įrengti bendrą mirtinų dronų gamybos liniją Rusijoje. Raginame Iraną apsigalvoti ir nežengti šių žingsnių.“
J. Kirby pareiškė, kad Jungtinės Valstijos paskelbs sankcijų trims Rusijoje įsikūrusioms bendrovėms, kurios aktyviai dalyvauja „įsigyjant ir naudojant iranietiškus bepiločius orlaivius“.
Teheranas praėjusį mėnesį pripažino, kad siuntė bepiločius orlaivius Rusijai, bet tvirtino, kad jie buvo tiekiami dar prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą.
J. Kirby taip pat paskelbė apie naują 275 mln. JAV dolerių (261 mln. eurų) vertės pagalbos paketą, kuriuo bus siekiama padėti Ukrainai sustiprinti savo oro gynybą, visų pirma gynybą nuo rusiškų bepiločių orlaivių.
Anot jo, ši pagalba „netrukus bus išsiųsta ir Ukrainai bus perduota naujų pajėgumų, kad ji galėtų sustiprinti savo oro gynybą ir atremti grėsmes, kurias Ukrainai kelia bepiločiai orlaiviai“.
20:36 | ES pildys Ukrainai apginkluoti skirtą fondą
Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai.
Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti.
Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.
Tačiau diplomatai sakė, kad dėl atskiro ginčo su Vengrija dėl jos pačios įšaldytų ES lėšų Budapeštas gali atidėti patvirtinimą.
Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.
Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.
Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto iki 2027 metų liko tik 800 mln. eurų.
Pareigūnai nori jį padidinti, kad blokas besitęsiančio karo akivaizdoje galėtų įsipareigoti kitais metais toliau padėti Ukrainai.
Fondas naudojamas kompensuoti atskirų valstybių narių Kyjivui tiekiamus ginklus.
Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.
20:08 | JAV įspėja: Rusija plečia savo branduolinį arsenalą
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo, kad Rusija plečia ir modernizuoja savo branduolinį arsenalą, o režimo lyderis Vladimiras Putinas vykdo „labai neatsakingą branduolinį sabotažą“, rašo „Reuters“.
Ekspertų teigimu, Rusija turi didžiausias pasaulyje branduolinių ginklų atsargas, o Rusija ir JAV kartu turi apie 90 proc. visų pasaulio branduolinių galvučių – tiek, kad jų užtektų planetai sunaikinti daugybę kartų.
„Rusija taip pat modernizuoja ir plečia savo branduolinį arsenalą“, – cituojamas L. Austinas.
„Kremliui tęsiant žiaurų ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, visas pasaulis matė, kaip V. Putinas labai neatsakingai žvangina branduoliniais ginklais“, – sako jis.
Rusijai sustiprinus savo branduolinę retoriką, Vakaruose išaugo nuogąstavimų, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą.
19:56 | Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje įšaldyta rusų turto už 19 mlrd. eurų
Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis.
Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.
Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.
Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146,558 tūkst. eurų.
Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212,201 tūkst. eurų vertės turtą.
Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1,241 tūkst. fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.
Komisija valstybėms narėms ketvirtadienį išsiuntė laišką, kuriame priminė, kad sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų turto įšaldymas yra privalomas. Privaloma ir teikti duomenis apie įšaldytą turtą.
„Tačiau įvairios valstybės narės šią informaciją toliau teikia netolygiai ir ją atnaujina nevienodai dažnai“, – rašoma laiške.
„Tai pakerta mūsų bendras pastangas.“
ES šiuo metu svarsto pasiūlymus dėl būdų, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą rusų turtą siekiant padėti finansuoti Ukrainos atstatymą.
19:49 | Iš Ukrainos premjero – niūri žinia dėl elektros
Ukraina visą šią žiemą susidurs su elektros energijos vartojimo apribojimais, pareiškė šalies premjeras Denysas Šmyhalis, rašo UNIAN.
Anot jo, šiuo metu padėtis Ukrainos energetikos sistemoje yra kontroliuojama, tačiau vis dar tebėra jaučiamas didelis energijos trūkumas.
„Nukentėjo visos šalies šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės. 40 proc. aukštos įtampos tinklo įrenginių yra įvairaus laipsnio pažeisti. Todėl daugumoje regionų elektros energijos tiekimo apribojimai vis dar yra dideli.
Tai būtina priemonė, kad mūsų energijos sistema būtų subalansuota... Būkime atviri, kad šią žiemą nuolat gyvensime pagal elektros energijos vartojimo apribojimus, todėl valstybė ir vyriausybė sistemina procesą, kas pirmas gaus elektrą“, – cituojamas jis.
Anot premjero, svarbiausias elektros energijos tiekimo prioritetas – kritinė infrastruktūra, ypač vandens, šildymo ir ligoninių infrastruktūra. Antrasis prioritetas – karinio pramoninio komplekso objektai, kurie dirba valstybės gynybai. Trečiasis prioritetas – įmonės, gaminančios itin svarbias prekes ir produktus. Ketvirtasis prioritetas – gyventojai.
„Tik įtraukus šias keturias konkrečias grupes, elektros energija turėtų būti tiekiama kitiems objektams. Tai teisingas požiūris, kuris leis mūsų šaliai atlaikyti šią žiemą“, – sako jis.
19:36 | NATO vadovas perspėja: karas Ukrainoje gali peraugti į Rusijos ir NATO karą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir virsti Rusijos ir NATO karu, rašo „Sky news“.
„Jei reikalai pakryps ne taip, jie gali pakrypti siaubingai blogai“, – cituojamas jis.
„Ukrainoje vyksta siaubingas karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos“, – perspėjo J. Stoltenbergas.
„Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume“, – tikina aljanso vadovas.
Anot jo, nėra abejonių, kad toks karas yra įmanomas ir pabrėžė, kad konflikto eskalacijos yra svarbu išvengti.
Kremlius savo propagandoje jau ne kartą yra apkaltinęs NATO sąjungininkus įsitraukimu į karą aprūpinant Ukrainą ginklais, apmokant jos karius ir teikiant karinę žvalgybą.
18:29 | Rusija bando gauti daugiau ginklų iš Irano – britų ambasadorė JT
Penktadienį Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad Maskva bando gauti daugiau ginklų iš Irano, rašo „Sky news“.
Anot jos, tarp ginklų yra šimtai balistinių raketų, o Rusija mainais siūlo Teheranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą.
Iranas prisipažino siuntęs Rusijai bepiločius orlaivius „Shahed-136“. Ukrainos teigimu, šie dronai buvo ne kartą naudoti svarbiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai atakuoti.
Manoma, kad Rusija užsakė šimtus naujų Irano bepiločių orlaivių ir balistinių raketų, nes susiduria su karinių atsargų trūkumu.
„Žinome, kad Iranas planuoja padidinti bepiločių orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – savaitės pradžioje sakė kitas JT šaltinis.
17:34 | Iš Indijos premjero – akibrokštas Putinui
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi surengė netikėtą akibrokštą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui.
Jis atšaukė tradicinį susitikimą su V. Putinu po to, kai Rusijos lyderis pagrasino panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
Apie tai, remdamasi savo šaltiniais, pranešė „Bloomberg“, rašo „Ukrinform“.
Anot vieno agentūros šaltinio, Indijos ir Rusijos santykiai išlieka tvirti, tačiau N. Modi susitikimas su V. Putinui nebūtų naudingas.
Kitas neįvardytas Rusijos pareigūnas leidiniui sakė, kad tai, jog lyderių susitikimas neįvyks, tapo aišku rugsėjo mėnesį. Tuomet Uzbekistane vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikime N. Modi paragino V. Putiną siekti taikos su Ukraina.
Informaciją apie tai, kad N. Modi ir V. Putino susitikimas neįvyks, patvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Indijos pusė šios informacijos kol kas nepakomentavo.
Rusijos ir Indijos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas kasmet nuo 2000-ųjų ir buvo atšauktas tik vieną kartą per COVID-19 pandemiją 2020 m. Praėjusį gruodį V. Putinas lankėsi Indijoje, kur susitiko su N. Modi.
17:01 | Putinas: karui Ukrainoje užbaigti reikės susitarimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galiausiai reikės sudaryti susitarimą, kad būtų nutrauktos kovos Ukrainoje.
V. Putinas karius į Ukrainą pasiuntė vasario 24 dieną.
„Pasitikėjimas, žinoma, yra beveik nulinis, tačiau galiausiai reikės susitarti. Daug kartų sakiau, kad esame pasirengę tokiems susitarimams ir esame jiems atviri“, – sakė V. Putinas per regiono lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Kirgizijos sostinėje.
Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.
16:39 | Putinas dėl nustatytų naftos kainų „lubų“ grasina sumažinti gavybą
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl 60 JAV dolerių (57 eurų) už barelį kainų „lubų“, kurias Vakarų šalys dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatė rusiškos naftos eksportui, gali sumažinti savo „juodojo aukso“ gavybą.
„Prireikus svarstysime galimą gavybos sumažinimą“, – pareiškė V. Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje Biškeke po regioninio viršūnių susitikimo.
Kainų „lubas“ jis pavadino „kvailu sprendimu“, kuris yra „kenksmingas pasaulio energijos rinkoms“.
Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai, įsigaliojo gruodžio 5-ąją.
Kainų viršutinė riba įsigaliojo kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.
Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių už barelį ar pigiau.
16:22 | Putino grasinimas: šalis, išdrįsusi pulti Rusiją branduoliniais ginklais, bus „nušluota nuo žemės paviršiaus“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kuri šalis, išdrįsusi pulti Rusiją branduoliniais ginklais, bus „nušluota nuo žemės paviršiaus“, rašo „Sky news“.
Jis teigia, kad Rusija neturi įgaliojimų suduoti prevencinio branduolinio smūgio, tačiau pabrėžė, jog Maskvos ginklai užtikrintų, kad Rusija galėtų surengti ryžtingą atsaką, jei būtų užpulta.
Apie tai V. Putinas ketvirtadienį kalbėjo Kirgizijoje.
Spaudos konferencijoje jis taip pat komentavo karą Ukrainoje ir tikino, kad Rusijai nereikia kviesti papildomų karių.
Dar anksčiau šią savaitę jis tikino, kad į karo frontą buvo išsiųsta 150 tūkst. mobilizuotų rusų. Dar rugsėjį V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje, kurios metu, kaip teigė Kremlius, į tarnybą buvo pašaukta 300 tūkst. rezervistų.
Nors Kremlius jau ne kartą teigė, kad mobilizacija Rusijoje baigta, Maskva vis dar neatšaukė oficialaus dekreto, kuriuo buvo įsakyta šaukti kariškius. Todėl baiminamasi, kad Rusija gali ruoštis dar vienai mobilizacijos bangai.
15:04 | Erdoganas anonsavo derybas: karas neturi nugalėtojų
R. T. Erdoganas ketina pasikalbėti su V. Zelenskiu ir V. Putinu. Turkija, anot jo, ryžtingai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tačiau taip pat pasisako prieš „prieštaravimų kurstymą regione protu nesuvokiama politika prieš Rusiją“.
Turkų lyderio teigimu, Turkijos politika Ukrainos klausimu remiasi idėja, kad kare negali būti nugalėtojų, o taikoje – pralaimėjusių.
Jis aiškino, kad su V. Putinu norėtų pakalbėti apie grūdų eksporto iniciatyvą. „Be žmonių netekčių, rusų ir ukrainiečių karas privedė prie rimtų žmogiškųjų ir politinių netekčių regione ir pasaulyje. Nutrūkęs svarbiausių produktų tiekimas privedė prie globalios krizės, kuri palietė visas šalies – nuo Europos iki Afrikos, – pareiškė R.T. Erdoganas. – Tam, kad sureguliuotume šią krizę, tikiuosi, sekmadienį pakalbėsiu su ponu Putinu. Taip pat kalbėsiuosi su ponu Zelenskiu. Mūsų tikslas – sustiprinti grūdų koridorių“.
Jis taip pat priminė, kad Stambulo dialogo tarp Rusijos ir Ukrainos procesas buvo nutrauktas ir išreiškė įsitikinimą, kad būtent Turkija vis dar išlieka idealiausia vieta ilgalaikės taikos deryboms.
14:20 | Rusija teigia, kad nepaisant apsikeitimo kaliniais ryšiai su JAV tebėra krizėje
Rusija penktadienį pareiškė, kad jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka „krizėje“, nepaisant to, kad JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo ir iškeista į liūdnai pagarsėjusį rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo dėl įvairių klausimų, labiausiai po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į provakarietišką Ukrainą.
„Tikriausiai klaidinga daryti bet kokias hipotetines išvadas, kad tai galėtų būti žingsnis įveikiant krizę, kurią šiuo metu patiriame dvišaliuose santykiuose“, – laikraščiui „Izvestija“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
12:36 | „Sproginėjo viskas“: rusai pripažįsta, kad amerikiečių HIMARS sumalė į miltus Rusijos karinę galią
09:55 | JAV siunčia 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
Pagalba, kurios suma yra mažesnė nei daugumos pastaruoju metu JAV suteiktų paketų, teikiama tuo metu, kai daugelis karinių pareigūnų ir ekspertų prognozuoja, kad žiemą atakų sumažės. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog Rusija, kaip atrodo, lėtina savo karinę veiklą, kad galėtų persigrupuoti ir pradėti naują puolimą atšilus orams.
Pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad naujausią pagalbos paketą sudaro 80 000 šaudmenų haubicoms ir neskelbiamas kiekis šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemai HIMARS. Į jį taip pat įtrauktos sistemos, skirtos kovoti su dronais, taip pat daugiau visureigių „Humvee“, generatorių ir kitos kovinės įrangos.
Oficialiai apie pagalbos paketą turi būti paskelbta penktadienį.
Abiejų konflikto šalių dronų atakų daugėja, todėl Ukrainos pajėgoms itin svarbu aptikti bepiločius orlaivius su sprogmenimis. Vasarą Rusija iš Irano nusipirko šimtus kovinių dronų, o šią savaitę pareigūnai sakė, kad Maskva ketina jų įsigyti daugiau.
Rusijos pajėgos vis dažniau taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektrines, tad prasidėjus žiemai tūkstančiai žmonių lieka be šilumos ir elektros.
Be to, šios savaitės pradžioje per kelias dronų atakas smogta dviem strateginėms Rusijos oro bazėms, esančioms už daugiau nei 500 km nuo Ukrainos sienos. Maskva dėl to kaltino Ukrainą, bet ji atsakomybės neprisiėmė.
Įskaitant naujausią pagalbą, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JAV Kyjivui jau skyrė daugiau kaip 19,3 mlrd. dolerių (18,2 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitos įrangos. Pagalba bus teikiama pagal prezidento įsakus, sudarančius sąlygas Pentagonui paimti ginklų iš savo atsargų ir greitai juos išsiųsti į Ukrainą.
08:27 | V. Zelenskis: rusų minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų vykdomą „minų terorą“ pavadino žiauresniu už jų raketas ir pabrėžė, kad minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų.
Ketvirtadienio vakaro kreipimesi jis sakė pasirašęs įsakymus valstybiniais apdovanojimais po mirties apdovanoti trečiadienį Chersono srityje per minų sprogimus žuvusius keturis policininkus. Dar keturi pareigūnai per incidentą buvo sužeisti.
„Jie dėl ukrainiečių saugumo darė viską. Jau grįždami po... atliktos užduoties, kai paėmė ginklų ir šaudmenų iš okupantų sandėlio – jų daug palikta Chersono srityje – policininkai pateko į minų spąstus“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad su šia rusų teroro forma teks kovoti ilgus metus.
„Teroristai tyčia stengiasi palikti... kuo daugiau mirtinų spąstų. Užkastų sprogmenų, užminuotų pastatų, mašinų, infrastruktūros objektų“, – sakė jis ir nurodė, kad kalbama apie daugiau kaip 170 tūkst. kv. km pavojingos teritorijos.
„Esu tikras, kad tai bus tarp kaltinimų Rusijai dėl agresijos... Minų teroras... dar žiauresnis ir niekingesnis už raketas, nes nėra tokios prieš minas veikiančios sistemos, kuri galėtų sunaikinti bent dalį grėsmės, kaip tai daro mūsų oro gynyba“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai šalinti minas. Tarp tokių šalių yra Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Slovakija.
07:40 | Ukraina: rusai Zaporižios elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių
Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių pareigūnai.
Tokių ginklų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad iš didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės gali būti apšaudoma Ukrainos teritorija ir kad gali padidėti radiacijos pavojus.
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškime nurodė, kad elektrinę užėmusios rusų pajėgos netoli vieno iš šešių branduolinių reaktorių dislokavo kelias salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“. Teigiama, kad jos dislokuotos „apsauginėse struktūrose“, pastatytose slapta, „pažeidžiant visas branduolinės ir radiacinės saugos sąlygas“.
07:22 | Putinas neatsisako maksimalių tikslų kare prieš Ukrainą – ekspertai
Nepaisant to, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmą sykį oficialiai patvirtino, kad dabartinis Rusijos teritorinis tikslas yra visiškai užimti keturias šiuo metu iš dalies okupuotas Ukrainos sritis, V. Putinas vis dar siekia realizuoti maksimalius tikslus šiame kare.
„Peskovas pareiškė, kad Kremlius, kaip ir anksčiau, siekia „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“ Ukrainoje, tai tik patvirtina, kad Rusija ir toliau siekia (Ukrainos) valdžios pokyčių ir Ukrainos gebėjimo atsispirti ateities Rusijos puolimams ar spaudimui sunaikinimo“, – rašoma ataskaitoje.
07:20 | V. Putinas pažadėjo daugiau smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.
Savo ruožtu jis apkaltino Ukrainą inicijavus atakų, nukreiptų į civilinę infrastruktūrą, tendenciją, besdamas pirštu į sprogimą ant svarbaus Kerčės tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Rusijos lyderis pirmadienį lankėsi prie šio tilto, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. Spalio 8-osios rytą sprogusi transporto priemonė sukėlė didelį gaisrą, nuo kurio užsidegė septynios traukinio naftos cisternos ir įgriuvo dvi automobiliams skirtos didžiulio tilto juostos, tuomet pranešė Maskva.
„Daug triukšmo kelia mūsų smūgiai kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Tai netrukdys mūsų kovinėms užduotims“, – pareiškė V. Putinas per karinių apdovanojimų ceremoniją Kremliuje.
Savaites trukusios Maskvos raketų atakų virtinės Ukrainoje paralyžiavo pagrindinę infrastruktūrą pačiu svarbiausiu metu, temperatūrai nukritus prieš ilgus žiemos mėnesius, jau atnešusius nemažai kančių ukrainiečiams, neturintiems vandens, šildymo ir dujų.
Kremliaus šeimininkas pateikė smūgius kaip atsaką į spalį Kerčės tiltą sukrėtusį sprogimą, taip pat apkaltino Kyjivą susprogdinus Kursko atominės elektrinės elektros linijas ir netiekus vandens Ukrainos rytuose esančiam Doneckui.
„Taip, mes tai darome, – sakė V. Putinas apie smūgius Ukrainos elektros tinklams. – Bet kas tai pradėjo?“
Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar išgyvena naujausių šią savaitę surengtų antskrydžių padarinius ir patiria didelį elektros energijos „deficitą“.
