Gegužės 11 dienos duomenimis, iš viso Ukrainą paliko 6 029 705 žmonės. Agentūros specialioje interneto svetainėje skelbiama, kad daugelis jų prieš tęsdami kelionę išvyko į kaimynines šalis, o daugiausia jų – į Lenkiją.
Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.
Tarptautinės migracijos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, dar 8 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.
Kasdieniai pabėgėlių srautai per Ukrainos sienas nuo karo pradžios gerokai sumažėjo.
Vien kovo mėnesį iš šalies pabėgo beveik 3,4 mln. ukrainiečių. Balandį šis skaičius siekė maždaug 1,5 milijono.
Nuo gegužės pradžios prieglobsčio užsienyje ieškojo beveik 493 000 ukrainiečių.
JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad apie 1,6 mln. ukrainiečių grįžo, kai kurie laikinai, o kai kurie – norėdami persikelti į vietoves, kuriose kovos veiksmai nutrūko, ypač aplink sostinę Kyjivą.
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad šiais metais iš Ukrainos gali pabėgti daugiau kaip 8 mln. žmonių.
Prieš karą Ukrainoje gyveno 37 mln. gyventojų, neskaitant aneksuoto Krymo pusiasalio ir dviejų prorusiškų separatistų kontroliuojamų regionų rytuose.
Per kaimynines šalis ir visą Europą nuvilnijo solidarumo banga, siekiant sušvelninti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizę senajame žemyne.
Asmenys, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir vyriausybės ėmėsi veiksmų priimdami ir apgyvendindami Ukrainos pabėgėlius.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lenkija priėmė bene daugiausiai – per 3 mln. – pabėgėlių.
Rumunijos, Vengrijos, Moldovos ir Slovakijos sienas taip pat kirto šimtai tūkstančių žmonių, nors daugelis pabėgėlių per šias šalis keliauja tranzitu, kad pasiektų kitas vietas.
JT duomenimis, daugiau kaip 785 000 pabėgėlių persikėlė į Rusiją, o nedidelė dalis pabėgo į Maskvos sąjungininkę Baltarusiją.
