Šiuo atveju mes kalbame ne apie komplusyvų raudono automobilio pirkimą ar skyrybas tam, kad būtų galima susieti ateitį su dvigubai jaunesniu partneriu ar partnere. Skirtingai nuo vidurio amžiaus krizės, ketvirčio krizė, arba kitaip tariant, 25-mečių krizė, yra ne tokia radikali ar įspūdinga, dėl to, kad dažniausiai yra išgyvenama patyliukais.
Nepaisant to, ji taip pat plačiai paplitusi. Anot Grinvičo universiteto profesoriaus Oliverio Robinsono, tokią krizę išgyvena 70 proc. 25-33 metų britų.
Šiandien daug žmonių susiduria su pereinamuoju laikotarpiu, kuomet jie pradeda matyti save suaugusiųjų vaidmenyje, neretai būtent tuo metu jie susiranda pirmąjį darbą, pirmąjį asmeninį būstą ne tėvų namuose.
Dažnai tokiems asmenims atrodo, kad pasitikti naują gyvenimo etapą yra gana sudėtinga, ypač kuomet susiduriant su realybe kyla pojūtis, kad ji neatitinka įsivaizdavimų. Siekiant surasti savo kelią, kartais tenka atlikti kokybišką savianalizę. Šiuo atžvilgiu ketvirčio amžiaus krizė sutampa su vidurio amžiaus krize, kuomet žmogus kritiškai vertina tai, ką pasiekė anksčiau ir tai, kas dar jo laukia ateityje.
Toks amžius neretai siejasi su identiteto praradimu, iš dalies kylančio dėl dingusio ar bent jau sumažėjusio rato draugų, baigus mokslus, pažymi „Le Figaro“ cituojamas psichiatras ir psichologas Robertas Neuburgeris.
„Savęs priklausymo kažkam jausmo netekimas nulemia sumišimą, nes tai vyksta tuo metu, kuomet žmogus jau nebėra tėvų namų narys, tačiau vis dar per jaunas tam, kad pradėtų bendrą ūkį su partneriu ar vaikais. Tuo pat metu priklausymas grupei mus įstato į rėmus. Valdyti tokią situaciją nėra taip paprasta“, – aiškina jis.
Dabartiniai 30-mečiai jau priprato prie nuolatinės krizės
Lozanos universiteto socialinės psichologijos profesorius Dario Spini pažymi, kad šiandieniam žmogui integracijos periodas, kurio metu yra pasiekiamas suaugusio žmogaus statusas, užsitęsė.
„Praėjo ne taip ir daug laiko nuo tada, kai mokslininkai vertino etapą nuo paauglystės iki suaugusio žmogaus būsenos kaip vieną gyvenimo etapą“, – aiškino jis.
Psichologas tvirtina, kad šiuo metu kelias į suaugusiųjų gyvenimą nebėra „ilga, rami upė“: „Prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų geros socialinės integracijos požymiai buvo ne tokie skaitlingi ir lengvai nustatomi: susirasti darbą, palikti tėvų būstą, sukurti šeimą, atitikti normas. Dabar tie požymiai jau ne tokie akivaizdūs. Jie gali pasirodyti vėliau arba išvis niekada neįvykti, dažnai jie keičiami kitais potencialiais keliais“.
Ekspertų teigimu, dabartinėms kartoms iš tiesų gerokai prasiplėtė galimybių ratas, lyginant su ankstesnėmis kartomis, kurių gyvenimo kelias buvo aiškiai sudėliotas. Šiandien galima daryti daug daugiau, tačiau kita šios laisvės pusė yra ta, kad reikia pačiam rinktis, pačiam viską statyti. Psichologai pažymi, kad pasirinkimas iš penkiasdešimties variantų yra daug labiau varginantis, negu galimybė rinktis iš dviejų dalykų.
Dvidešimtmečiai jau priprato vystytis nuolatinės 2008-ųjų ekonominės krizės grėsmės baidyklės akivaizdoje, dabar jie jau supranta ir tai, kad šiais metais jiems teks susidurti su koronaviruso krizės darbo rinkoje pasekmėmis, tvirtino D. Spini.
„Žmonės atsidūrė prispausti tarp ekonominių problemų, kurios profesinį pasaulį paverčia nedraugiškesniu, vidutinėje perspektyvoje – klimato katastrofos rizikos, politinio numatymo nebuvimo ir pandemijos, jie akivaizdžiai susiduria su pasauliu, kuriame reikalai yra gana prasti ir kuris sunkiai pasiduoda jų kontrolei. Jie žino, kad net jeigu stengsis iš visų jėgų, tai gali absoliučiai nieko nepasiekti, o mano manymu, panašaus pobūdžio bejėgiškumas jaunajai kartai yra kažkas naujo“, – aiškina specialistas.
Nepaisant to, O. Robinsono apklausos parodė, kad net 80 proc. 25-33 metų žmonių, kurie išgyvena tokią gyvenimo ketvirčio krizę, mano, kad tai buvo pozityvi patirtis, leidusi jiems persiorientuoti į gilesnes vertybes, idealus ir, iš esmės, pasiekti harmoniją tarp to, kuo jie nori tapti ir to, ko iš jų tikisi pasaulis. Dar vienas pozityvus dalykas ketvirčio amžiaus krizėje gali būti tai, kad kai kuriems ji suteikia imunitetą nuo vidurio amžiaus krizės: žmonės, kurie sugeba surasti save 30-ies metų, tikėtina, vengs rizikos 40-ies veltis į abejotinos vertės intrigas.
