Tokią nuomonę, vertindami tikrąjį Rusijos karinių pajėgų koncentracijos Kryme ir šalia rytinės Ukrainos sienos tikslą, išdėstė įvairių Vakarų šalių specialistai.
B. Hodgesas: Rusija nepakvietė tarptautinių stebėtojų į savo „pratybas“
„Absoliuti daugiau karo ekspertų laiko plataus masto puolimo scenarijaus tikimybę labai žema, nes sutrauktų karinių pajėgų aplink pasienio zoną neužtenka, kad būtų išlaikyta teritorija“, – ukrainiečių leidinyje „Novoje Vremia“ cituojamas buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrejus Zagordoniukas. Tačiau čia pat jis patikslina: peržengti Ukrainos sieną Rusijos kariuomenės karinei operacijai pakanka.
Buvęs JAV karinių pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas teigė, kad Rusijos veiksmai mažų mažiausiai pažeidžia ESBO Vienos susitarimą: kuomet vyksta tokio masto karinės pratybos, į jas privalo būti įleisti tarptautiniai stebėtojai. Rusija to nepadarė.
„Aš stebiu logistinį pasirengimą, – patikslino ekspertas. – Juk ji ir skiria realią karinę operaciją nuo mokymų. Tai ir kuras, ir amunicija, ir medicininis aprūpinimas“. Jau yra žinoma apie įrengtas karines stovyklas Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, ir okupuotame Kryme, kuriuose įrengtos ir nedidelės karo lauko ligoninės.
Visa tai kelia nerimą ir politologui Nikolajui Sungurovskiui. „Mes tariamai nematome augančio ligoninių, vadaviečių skaičiaus, – tvirtino jis. – Tačiau visa ta infrastruktūra galėjo būti sukurta per pastaruosius septynerius metus, juk Rusijoje nuolat vyksta karinės pratybos“.
Ukrainos puolimo tikimybės atmesti negalima
Rusijos karinės pajėgos perkeltos iš nuolatinių bazavimo vietų, paskirstytos strateginėje juostoje, jose įvesta karinė parengtis, pažymi buvęs Ukrainos gynybos viceministras, admirolas Igoris Kabanenka.
„Jie negali ten būti amžinai karinėje parengtyje, – aiškina jis. – Praėjus kažkiek laiko tokioje būsenoje yra imamasi kažkokių karinių veiksmų, arba grįžtama į nuolatinės dislokacijos punktą“.
„Nemanau, kad Rusijos karinių pajėgų skaičiaus augimas – signalas, kad jie ruošiasi įsiveržti ar atimti dar papildomą teritoriją, – pasakojo Alexanderis Russellas Vershbowas, buvęs JAV pasiuntinys Rusijoje ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas. – Tai reikštų dideles žmonių aukas, kas nėra populiaru Rusijoje, o taip pat suvienytų Europą ir JAV įvesti daug griežtesnes sankcijas“.
Tačiau tai, anot jo, nereiškia, kad Kremlius yra taikingai nusiteikęs. „Negalima atmesti Ukrainos puolimo, tačiau, tikėtina, Rusijos karių veiksmų tikslas – žvanginimas ginklu, kad priverstų Kijevą nervintis, – pažymi buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje Stevenas Karlas Piferis.
„Visų pirma, Krymo aneksija sukuria sudėtingą saugumo situaciją Ukrainai, juk ji silpnina pietinį gynybos frontą. Ir čia mes matome galingą kariuomenės brigados, artilerijos tankų perdislokavimą iš Uralo. Tai yra vyksta technikos ir personalo iš gana tolimų teritorijų judėjimas, kuriamos naujos kariuomenės stovyklos Voronežo rajone netoli sienos su Ukraina, kurių nebuvo anksčiau. Na ir, kiek žinoma, Rusija stiprina savo jūrinį dalyvavimą: perdislokuoti į Juodąją jūrą keturi rimti kariniai laivai, du iš jų – iš Baltijos jūros, o du iš Šiaurės“, – „Novosti Donbasa“ cituoja „Chatham House“ analitikę Orysią Lucevič.
Apie Rusijos agresiją Ukrainoje vėl garsiai pradėta kalbėti visame pasaulyje. Iš fronto Donbase praktiškai kasdien skelbiama apie žuvusius ar sužeistus civilius bei karius. Pasirodė užsienio žvalgybos ataskaitos apie Rusijos kariuomenės perkėlimą prie sienos su Ukraina ir į okupuotą Krymo pusiasalį.
Ką konkrečiai sugalvojo V. Putinas, siųsdamas savo karius prie Ukrainos sienų, ekspertai kol kas gali tik spėlioti. Ir tikėtis, kad iki plataus masto karo šie veiksmai neprives. Tikėtina, situacija paaiškės jau po „Normandijos ketverto“ susitikimo balandžio 19-ąją arba balandžio 21-ąją, kuomet V. Putinas surengs kasmetinį kreipimąsį į Federacijų Tarybą.
