2020-aisiais karybai skirtos lėšos pasiekė 1,6 trln. eurų, tačiau šiais metais augimas turėtų kažkiek sulėtėti, skelbiama Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios analitinės bendrovės „Jane’s“ ataskaitoje.
Nepaisant pandemijos įtakos, tikimasi, kad išlaidos bus mažinamos tik tuose regionuose, kurie yra priklausomi nuo naftos naftos eksporto, o kai kuriuose regionuose prognozuojamas netgi subalansuotas augimas.
„Didžiausias COVID-19 pandemijos poveikis kariuomenės finansavimui tikėtina pasireikš 2022-aisiais, kuomet valdžios imsis taupyti savo išlaidas“, – įsitikinęs „Jane’s“ analitikas Andrew MacDonaldas.
Tačiau net ir numatant augimo lėtėjimą ekspertai prognozuoja, kad iki 2030-ųjų išlaidos gynybai pasaulyje pasieks 1,87 trln. eurų.
Karines išlaidas didina Azijos šalys
2020-aisiais daugiausiai savo išlaidas gynybai didino Europa – 5,6 proc., lyginant su ankstesniais metais. Prognozuojama, kad dėl Rusijos grėsmės Rytų Europos šalys ir toliau didins kariuomenės finansavimą.
Vertinant pinigine verte, tai lygių karybos biudžeto skiltyje nėra JAV – vien Amerikos karinis biudžetas 2020-aisiais sudarė 40 proc. pasaulinio. Tuomet seka Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys (28 proc.) bei Vakarų Europa (15 proc.). Rusija ir jos valstybės sąjungininkės sudaro 2 proc. pasaulio karinio biudžeto, tiek pat ir Rytų Europa.Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika sudaro 9 proc. „bendro pyrago“, o Lotynų Amerika – 3 proc.
„Jane’s“ artimiausio dešimtmečio prognozės numato, kad gynybos lėšų pasiskirstymo balansas krypsta į Azijos pusę. Teigiama, kad regionui teks net 37 proc. visų pasaulyje gynybai skiriamų lėšų, o Šiaurės Amerikai – 33 proc.
2020-ųjų balandį Stokholmo pasaulio problemų tyrimų instituto (SIPRI) mokslininkai savo kasmetinėje ataskaitoje paskelbė, kad 2019-aisiais pasaulio valstybės išleido apie 1,61 trln. eurų. Lyginant su 2018-aisiais išlaidos išaugo 3,6 proc. – tai buvo didžiausias augimas nuo 2010-ųjų. Pirmojo penketuko šalys (JAV, Kinija, Indija, Rusija ir Saudo Arabija) sudarė 62 proc. viso pasaulio karinių išlaidų. Pirmą sykį net dvi Azijos šalys pateko į daugiausiai kariuomenės reikmėms išleidžiančių šalių trejetuką.
JAV ir NATO
JAV jau daugelį metų užima pirmąją vietą pasaulyje pagal gynybai skiriamų lėšų kiekį. Ypač ženkliai šios išlaidos išaugo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro išpuolio.
Nuo pat 1960-ųjų JAV karinis biudžetas nuolat augo, išskyrus kelerius metu 90-ųjų pabaigoje ir 2011-2015 metus, kuomet karybai skirtos lėšos buvo pasiekusios neregėtas aukštumas. Vos per 10 metų nuo 2001-ųjų iki 2010-ųjų gynybai skiriamos lėšos išaugo dvigubai – nuo 331,8 mlrd. dolerių iki 752,3 mlrd. dolerių (SIPRI duomenys).
Ekspertai paskaičiavo, kad vidutiniškai per pastaruosius 20 metų JAV gynybos biudžetas kasmet augo 2,38 proc. – tai yra beveik dukart didesnis augimas negu per 40 Šaltojo karo metų.
SIPRI duomenimis, 2019-aisiais JAV teko 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų (732 mlrd. dolerių).
2021-aisiais JAV planuoja padidinti karinį biudžetą iki 740 mlrd. dolerių. Planuojama karinių pajėgų modernizacija, naujų technologijų kūrimas.
SIPRI ekspertai visų NATO šalių išlaidas gynybai 2019-aisiais įvertino 1,035 trln. dolerių. 2014-aisiais Velse buvo pasiektas principinis susitarimas per 10 metų padidinti išlaidas karinėms reikmėms iki 2 proc. BPV, kaip yra numatyta aljanso susitarime. Tuomet tik trys šalys (Graikija, JAV ir Jungtinė Karalystė) laikėsi šio susitarimo. 2020-ųjų spalį šių šalių skaičius išaugo iki 10-ies: prisijungė Rumunija, Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija, Prancūzija ir Norvegija.
Kinija
Kinija kasmet didina kariuomenės išlaidas, o pastaruoju metu šalis užima antrąją vietą po JAV. Oficialiai kinų gynybos biudžetas per 30 metų išaugo nuo mažiau nei 10 mlrd. iki 177 mlrd. dolerių. Ekspertai pažymi, kad Kinija kol kas dar negali pasiekti JAV lygio, tačiau jau kelis sykius viršija artimiausius persekiotojus – Rusiją ir Saudo Arabiją.
Taip pat manoma, kad realios Kinijos išlaidos gynybai gerokai viršija skelbiamus skaičius. SIPRI teigimu, 2019-aisiais Kinija karybai išleido 261 mlrd. dolerių, o tai yra 5,1 proc. daugiau lyginant su 2018-aisiais.
Ekspertų vertinimu, Kinijos kariuomenės išlaidos auga jau ketvirtį amžiaus ir šią dieną sudaro 14 proc. visų pasaulio gynybai skirtų išlaidų. Per pastaruosius dešimt metų Kinijos karinis biudžetas išaugo 85 proc.
Rusija
SIPRI ekspertų vertinimu, Rusija yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal išlaidas kariuomenei. 2019-aisiais jos išaugo 4,5 proc. ir sudarė 54,6 mlrd. eurų. Ekspertai pažymi, kad kariuomenės išlaidos sudarė 3,9 BVP ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Maža to, Rusijos biudžete yra skiriama nemaža dalis „itin slaptiems“ projektams, kurių esmės dažnai nežino netgi dauguma parlamentarų, ir kurie galimai slepia papildomas išlaidas kariuomenei. Taip pat Rusijos kariuomenės reikmėms galimai yra naudojamos kitoms sferoms skiriamos lėšos.
Kita vertus, dėl nuolatinio rublio vertės smukimo kitų šalių valiutomis Rusijos gynybai skirtos lėšos vis labiau „susitraukia“. Ekspertų teigimu, tai gali siekti net iki 20 proc. ankstesnių metų sumų.
2020-aisiais Rusijoje kariuomenei oficialiai buvo skirta 3,3 trln. rublių, 2021-aisiais 3,113 trnl., o 2022-aisiais planuojama skirti 3,231 trln. Jeigu 2020-ųjų valiutos kursu vertinant tų metų gynybos biudžetą gautųsi apie 40 mlrd. eurų, tai šių metų beveik identiškas biudžetas jau tebūtų vertinamas apie 34 mlrd. eurų.
