2025 m. birželio 1 d. Ukrainos pajėgos įvykdė dronų ataką, nukreiptą prieš Rusijos strateginius bombonešius, konkrečiai „Tupolev Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ orlaivius, dislokuotus bazėje.
Tarp pranešimų apie taikinius nebuvo paminėti Rusijos brangiausi „Tu-160“ bombonešiai, branduolinio ginklo platformos, kurie yra kritiškai svarbūs Maskvos strateginiam atgrasymui.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) operaciją pavadino „Pavutyna“ arba „Spiderweb“ (liet. „Voratinklis“). Ukrainos pareigūnai ją apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą smūgį, kurio tikslas – sutrikdyti Rusijos gebėjimą vykdyti tolimojo nuotolio raketų atakas prieš Ukrainos miestus.
Internete platinami palydoviniai vaizdai ir vaizdo įrašai rodo degantį orlaivį ir didelius nuostolius. Nors tiksli žala dar nėra įvertinta, manoma, kad buvo sunaikinta keletas bombonešių.
Satellite imagery and video footage of Sunday’s large-scale drone attack against airbases in Russia, specifically the strikes against Belaya Air Base in Russia’s Far East have truly shown what “message” Ukraine was attempting to send during the attack, with nearly all Tu-95MS and… pic.twitter.com/KyBCE7rQDb
REKLAMAREKLAMA— OSINTdefender (@sentdefender) June 3, 2025
Kodėl Ukraina neatakavo „Tu-160“ bombonešių?
Vis dėlto sprendimas nepaliesti „Tu-160“ sukėlė spekuliacijas apie Ukrainos strateginius signalus, o kai kurie analitikai teigia, kad šis smūgis buvo apgalvotas įspėjimas Maskvai apie jos oro pajėgų pažeidžiamumą, nesukeliant branduolinės eskalacijos rizikos.
Oro bazė „Belaja“ yra Rusijos tolimųjų skrydžių aviacijos tinklo kertinis akmuo. Istoriškai ji buvo „Tupolev Tu-16“ ir „Tu-22“ bombonešių bazė Šaltojo karo metais.
Iš esmės „Belaja“ yra svarbus mazgas Rusijos gebėjimui demonstruoti savo galią tiek konvencinėmis, tiek strateginėmis priemonėmis.
Dėl atokios bazės vietos, toli nuo NATO stebėjimo ir Ukrainos tradicinio veikimo zonos, ji ilgą laiką buvo laikoma saugia prieglobsčio vieta Rusijos vertingiausiems oro pajėgumams.
2025 m. gegužės mėn. palydovinės nuotraukos, išanalizuotos atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) bendruomenių, tokių kaip „AviVector“, atskleidė didelį orlaivių susitelkimą „Belaja“, įskaitant 7 „Tu-160“, 6 „Tu-95MS“ ir iki 42 „Tu-22M3“, kartu su „MiG-31“ naikintuvais ir transporto lėktuvais.
Ši didelės vertės lėktuvų sankaupa pabrėžia bazės svarbą ir paaiškina, kodėl Ukraina jai teikė prioritetą vykdydama tokią drąsią operaciją.
Dronus slapta pristatė į Rusiją
Pats puolimas parodė sudėtingą logistinį pasirengimą. Remiantis SBU šaltiniu, apie kurį pranešė „Kyiv Independent“, operacijos metu į Rusiją buvo įvežti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai, kurie buvo paslėpti mobilioje medinėje kabinoje, sumontuotoje ant sunkvežimių.
Šie sunkvežimiai buvo strategiškai išdėstyti netoli oro bazės, o nustatytu momentu nuotoliniu būdu valdomi stogai atsidarė, kad dronai galėtų tiesiogiai pasiekti savo tikslus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2025 m. birželio 1 d. pareiškime operaciją pavadino „puikiu pasiekimu“, pažymėdamas, kad ji buvo planuojama daugiau nei 18 mėnesių ir joje dalyvavo 117 dronų, kuriuos valdė atskiri pilotai.
„Įdomiausia – ir tai jau galime viešai pasakyti – yra tai, kad mūsų operacijos „biuras“ Rusijos teritorijoje buvo įsikūręs netoli vieno iš Rusijos FSB regioninių padalinių“, – sakė V. Zelenskis, pabrėždamas misijos drąsą.
„Telegram“ ir kitose platformose, įskaitant Ukrainos žiniasklaidos priemonę „Supernova+“, paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip dronai smogia lėktuvams „Belaja“, iš aerodromo kyla dūmai, o antriniai sprogimai rodo, kad pataikyta į degalus ar ginkluotę.
Pagrindiniai atakos taikiniai – „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“
Pagrindiniai atakos tikslai buvo bombonešiai „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“, kurie abu buvo pagrindiniai Rusijos kampanijos prieš Ukrainą dalyviai.
„Tu-95MS“, modernizuota sovietinės eros „Tu-95 Bear“ versija, yra keturių variklių turbopropellerinis bombonešis, pirmą kartą pristatytas 1950 m.
„Tu-95MS“ maksimalus greitis yra 830 kilometrų per valandą, o nuotolis be papildomo degalų papildymo viršija 10 tūkst. kilometrų, todėl Rusija gali vykdyti tolimus smūgius, likdama už Ukrainos oro gynybos pasiekiamumo ribų.
Jų turbopropelleriniai varikliai, nors ir triukšmingi bei pasenę, palyginti su šiuolaikiniais orlaiviais, užtikrina išskirtinį degalų efektyvumą, todėl tai yra ekonomiškas pasirinkimas ilgalaikėms operacijoms.
Tarptautinio strateginių studijų instituto „Military Balance 2025“ ataskaitoje teigiama, kad 2025 m. pradžioje Rusija turėjo apie 57 „Tu-95MS“ bombonešius.
Tuo tarpu „Tu-22M3“, žinomas kaip „Backfire“, yra viršgarsinis bombonešis su pasukamais sparnais, skirtas tiek įprastinėms, tiek branduolinėms misijoms.
Skirtingai nuo „Tu-95MS“, kuris savo veikimo spinduliu pasikliauja norėdamas išvengti pavojaus, „Tu-22M3“ greitis ir manevringumas leidžia jam veikti arčiau ginčytinos oro erdvės, tačiau dėl to jis tapo pažeidžiamas Ukrainos tobulėjančioms oro gynybos sistemoms.
Tuo tarpu „Tu-160“ yra pažangiausias Rusijos strateginis bombonešis. Jis yra kintamos geometrijos orlaivis, didžiausias ir sunkiausias kada nors pastatytas kovinis orlaivis.
„Tu-160“, kurio skrydžio nuotolis be papildomo degalų papildymo yra 12,3 tūkst. kilometrų, yra Rusijos branduolinės triados pagrindas, skirtas strateginiams smūgiams prieš tolimus taikinius, įskaitant NATO šalis ar Jungtines Valstijas hipotetinio pasaulinio konflikto atveju.
Remiantis 2024 m. Ukrainos žvalgybos duomenimis, veikia tik apie 17 „Tu-160“, o jų gamyba yra labai ribota, nes Rusija naudoja sovietinių laikų orlaivių korpusus ir modernizuoja juos labai ribotai.
Rusijos pareigūnai išpuolį vertina atsargiai
„The Kyiv Independent“ pranešė, kad SBU teigia, jog operacijos metu buvo sunaikinta iš viso 41 orlaivis, įskaitant „A-50“ ankstyvojo perspėjimo orlaivius. Tačiau Rusijos pareigūnai šį išpuolį vertina atsargiai, o Gynybos ministerija teigia, kad užsidegė „keletas orlaivių dalių“, bet smūgiai buvo atremti keliuose regionuose, įskaitant Irkutsko sritį, ir aukų nėra.
Sutelkiant dėmesį į „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“, kurie buvo tiesiogiai įtraukti į atakas prieš Ukrainą, Kyjivas, atrodo, prioritetą teikė Rusijos konvencinių smogiamųjų pajėgumų sutrikdymui, vengdamas veiksmų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis iššūkis Maskvos branduolinei galiai.
Kai kurie ekspertai apibūdino šį išpuolį kaip „stulbinantį Ukrainos specialiųjų tarnybų laimėjimą“, pažymėdami, kad net jei būtų patvirtinta tik pusė iš 41 prarasto orlaivio, tai smarkiai sumažintų Rusijos gebėjimus vykdyti didelio masto raketų salves prieš Ukrainą, tuo pačiu išlaikant branduolinio atgrasymo patruliavimą.
Operacijos vykdymas atspindi Ukrainos tobulėjimą dronų srityje, kurioje ji vis labiau kelia iššūkį Rusijos oro pranašumui.
Она кое (многу!) се игнорира е и периодот од 19(!) месеци) и опсегот во кој операцијата останала целосно.
— КраФТ (@kraft_mk) June 1, 2025
- Останала со целосно заштитена тајност при планирањето, операционализацијата, извршното набљудување и команда. 🪖🤫 https://t.co/haocPET1Mg
SBU gebėjimas įvežti šiuos dronus giliai į Rusijos teritoriją ir paleisti juos iš sunkvežimių netoli oro bazės parodo Rusijos oro gynybos tinklo pažeidžiamumą, ypač atokiose vietovėse, tokiose kaip „Belaja“, kurias Maskva tikriausiai laikė nepasiekiamomis Ukrainai.
Irkutsko gubernatorius Igoris Kobzevas patvirtino dronų smūgį karinei daliai netoli „Belaja“, tačiau nepateikė daugiau informacijos apie padarytą žalą.
Rusijos „Telegram“ kanaluose, pvz., „Mash“, paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip vietos gyventojai bando trukdyti dronų paleidimui, o viename įraše užfiksuotas vyras, lipantis ant sunkvežimio, kai dronai pakyla, o tai pabrėžia netikėtumą ir chaosą, kilusį po atakos.
Ukrainos ataka „Belaja“ oro bazei nėra pirmoji
Ataka prieš „Belaja“ nėra pirmas kartas, kai Ukraina taikosi į Rusijos oro bazes. 2022 m. gruodžio mėn. ir 2023 m. balandžio mėn. dronų smūgiai pataikė į Engelso oro bazę, apgadindami „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ bombonešius ir atskleidžiant Rusijos oro gynybos silpnąsias vietas.
Tačiau tie išpuoliai buvo ne tokie sudėtingi, nes buvo naudojami iš Ukrainos teritorijos paleisti tolimieji dronai. „Belaja“ operacija, priešingai, buvo vykdoma pasitelkiant slaptą logistikos tinklą, į Rusiją slapta įvežtus dronus, kurie buvo paleisti iš arti.
Šis metodas atspindi taktiką, naudojamą kituose asimetrinio karo konfliktuose, pavyzdžiui, Irano naudojamas tarpininkų pajėgas dronams paleisti prieš JAV ir Izraelio tikslus Artimuosiuose Rytuose.
Skirtumas yra Ukrainos operacijos mastas ir drąsa, nes buvo puolami keli oro uostai vienu metu.
Operacija galėjo būti skirta sustiprinti Kyjivo pozicijas derybų metu
Rusijos reakcija į ataką buvo santūri, oficialiuose pareiškimuose nuostoliai buvo sumenkinami. Gynybos ministerija teigė, kad oro gynyba atrėmė atakas keliuose regionuose, įskaitant Ivanovo, Riazaną ir Amūrą, o gaisrai „Belaja“ ir „Olenija“ buvo greitai užgesinti.
Operacijos laikas, likus vos kelioms dienoms iki antrojo taikos derybų raundo Stambule 2025 m. birželio 2 d., dar labiau apsunkino geopolitinę padėtį.
Ukrainos derybininkai, vadovaujami Rustemo Umerovo, pareikalavo besąlygiško ugnies nutraukimo, tačiau Rusija šį reikalavimą atmetė ir pasiūlė ribotas paliaubas tam tikrose teritorijose.
Dronų smūgiai, kuriuos V. Zelenskis apibūdino kaip atsaką į Rusijos „terorizuojančias“ raketų atakas Ukrainos miestams, galėjo būti skirti sustiprinti Kyjivo pozicijas derybų metu.
Nukreipdama smūgius į Rusijos tolimojo nuotolio pajėgumus, Ukraina parodė savo gebėjimą smogti giliai į Rusijos teritoriją, taip potencialiai spaudžiant Maskvą persvarstyti savo karinę strategiją.
Tačiau derybos, kurioms pirmininkavo Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, nedavė didelės pažangos, nes abi pusės išliko toli viena nuo kitos pagrindiniais klausimais, tokiais kaip teritorijos kontrolė ir kalinių mainai.
Šio išpuolio pasekmės siekia toliau nei tiesioginis konfliktas. „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ bombonešių, kurie jau nebegaminami, sunaikinimas yra didelis smūgis Rusijos oro pajėgoms.
Skirtingai nuo JAV, kurios toliau investuoja į naujus bombonešius, pavyzdžiui, „B-21 Raider“, Rusijos galimybės pakeisti praradimus yra ribotos dėl sankcijų, tiekimo grandinės sutrikimų ir modernių gamybos įrenginių trūkumo.
Ukrainos žurnalistas Oleksandras Kovalenka „Telegram“ pažymėjo, kad Rusijos strateginiai bombonešiai „nebegaminami“ šalies viduje, o naudojamos sovietinių laikų atsargos, ir šią nuomonę palaiko analitikai, atkreipiantys dėmesį į Rusijos pastangas modernizuoti savo parką.
Net keliolikos orlaivių praradimas galėtų priversti Rusiją sumažinti raketų kampanijas prieš Ukrainą, nors ji galėtų tai kompensuoti didesniu kitų platformų, pavyzdžiui, „MiG-31K“ naikintuvų raketomis, kurie, remiantis 2025 m. gegužės mėn. palydovinėmis nuotraukomis, taip pat buvo „Belaja“.
Ataka vertinama pagal skirtingus šalių naratyvus
Visuomenės reakcija į šį puolimą buvo nevienareikšmė, ypač tokiose platformose kaip „X“, kur vartotojai diskutavo apie jo strateginę reikšmę.
Kai kurie įrašai spekuliavo apie galimą Rusijos atsaką, o kiti gyrė Ukrainos išradingumą vykdant tokį sudėtingą operaciją.
2025 m. birželio 2 d. @yellowpavegod įraše pažymėta, kad „Belaja“ prieš ataką buvo dislokuoti 35 „Tu-22M3“, 6 „Tu-95MS“ ir 7 „Tu-160“ bombonešiai, pabrėžiant tikslo mastą.
Kitas vartotojas, @kraft_mk, pažymėjo, kad 2022 m. Ukrainos smūgis strateginiams bombonešiams, esantiems už 4 tūkst. kilometrų, būtų atrodęs neįsivaizduojamas, pabrėždamas konflikto raidą.
Šie pastebėjimai atspindi platesnę diskusiją apie karą, kurioje abiejų pusių šalininkai vertina ataką pagal savo naratyvus.
Operacija taip pat parodo didėjantį dronų vaidmenį šiuolaikiniame kare. Ukrainos naudojami FPV dronai, kurie yra manevringi ir tikslūs, kontrastuoja su Rusijos priklausomybe nuo didesnių, lėtesnių „Shahed“ dronų, naudojamų atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą.
SBU gebėjimas dislokuoti šiuos dronus iš Rusijos teritorijos rodo tokį infiltracijos ir žvalgybos lygį, kuris gali pakeisti konflikto dinamiką.
Vakarų šalių, įskaitant JAV, karinės pajėgos atkreipė į tai dėmesį, o analitikai įspėja, kad panašūs mažos klasės dronų išpuoliai gali kelti grėsmę oro uostams visame pasaulyje, įskaitant tuos, kuriuose yra dislokuoti JAV orlaiviai.
Tyleris Rogoway, rašydamas „The War Zone“, pabrėžė, kad šis išpuolis „turėtų būti pasaulinis signalas“ apie didelės vertės objektų pažeidžiamumą lokaliems dronų išpuoliams.
Atsižvelgiant į platesnes pasekmes, šis išpuolis pabrėžia dronų technologijos transformacinį poveikį karo veiksmams. Ukrainos gebėjimas smogti tūkstančius kilometrų nuo savo sienų kelia iššūkį tradicinėms oro gynybos sampratoms ir pabrėžia prisitaikančių strategijų poreikį asimetrinių grėsmių eroje.
Operacijos sėkmė, nors ir yra taktinė Kyjivo pergalė, taip pat kelia susirūpinimą dėl konflikto, kuriame jau ir taip daug kas pastatyta ant kortos, eskalavimo galimybės.
Kol kas nepaliesti „Tu-160“ yra susilaikymo simbolis, tačiau taikinio statusas gali pasikeisti, jei keistųsi ir karo dinamika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
