Vokietijos šiaurės rytinės Meklenburgo Pomeranijos žemės parlamente dirbęs Udo Pastoersas 2012 metais buvo nuteistas už 2010-aisiais pasakytą viešą kalbą, kurioje išreiškė abejonę, ar Holokaustas apskritai vyko.
Kraštutinių dešiniųjų ekstremistinės Nacionalinės demokratinės partijos (NDP) narys U. Pastoersas 2014 metais pateikė skundą EŽTT dėl jam teismo skirto apkaltinamojo nuosprendžio.
Jis skundėsi, kad buvo pažeista jo žodžio laisvė ir teisė į teisingą teismą, kadangi bylą nagrinėjusio apeliacinio teismo teisėjas negalėjo būti nešališkas, nes buvo jį kaltu pripažinusios žemesnės instancijos teismo teisėjos sutuoktinis.
EŽTT teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad U. Pastoerso skundas dėl žodžio laisvės pažeidimo yra „akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti atmestas“.
Teisėjai trimis balsais prieš keturis nutarė, jog ieškovo teisė į teisingą teismą taip pat nebuvo pažeista.
Nepriklausoma apeliacinio teismo teisėjų komisija, neturinti ryšių su teisėją vedusiu teisėju, priėmė atskirą sprendimą dėl kaltinimo šališkumu ir galiausiai skundą atmetė.
Remiantis EŽTT, 2010 metais U. Pastoersas sakydamas kalbą regiono parlamente pareiškė, kad „vadinamuoju Holokaustu yra naudojamasi politiniams ir komerciniams tikslams“.
Jis „sąmoningai skleidė netiesą, siekdamas apšmeižti žydus ir [paneigti] jiems kančių sukėlusį persekiojimą“, nurodė teismas.
Esant tokiems pareiškimams „negalima pritaikyti gynybos dėl žodžio laisvės“, kurią numato Europos žmogaus teisių konvencija, nes „jie prieštarauja pačios Konvencijos vertybėms“, sakoma teismo pareiškime.
EŽTT buvo įkurtas 1959 metais siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tais pačiais metais priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos. Šį teismą sudaro 47 teisėjai, atstovaujantys visoms Europos Tarybos šalims. Į teismą gali kreiptis šių šalių piliečiai, anksčiau išnaudoję visas teisines priemones savo valstybėje.
