Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra.
Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.
Buvusį KGB pareigūną S. Drėlingą Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl genocido už tai, kad 1956 metų spalį jis dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija kovo mėnesį paskelbė, kad šis sprendimas nepažeidė S. Drėlingo teisių.
Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.
Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.
Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“.
Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.
