holokaustas

Šiauliuose sekmadienį bus pagerbtos Holokausto aukos.  Kaip pranešė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, prieš 80 metų, 1943-ųjų lapkričio 5-ąją, Šiauliuose buvo įvykdytas vienas žiauriausių Holokausto nusikaltimų. Vadinamosios „vaikų akcijos“ metu iš žydų buvo atimti 725 vaikai ir prekiniais vagonais išvežti į Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur buvo nužudyti.

„Hamas“ smogikų atakos Izraelyje atvėrė dar neužgijusią žaizdą. Mažiau nei prieš šimtmetį nacių žiaurumus kentę žydai šiandien išgyvena dar vieną tragediją, rašo „Politico“.  Spalio 7 d. teroristinei grupuotei „Hamas“ įsiveržus į Izraelį, žydų atmintyje iškilo tai, ko jie negali užmiršti praėjus beveik devyniems dešimtmečiams.  Šimtai smogikų įsiveržė per Izraelio sieną ir per didžiąją žydų šventę užklupo šalį ir jos kariuomenę nepasiruošusius.

Jautri istorija – vos devynerių Staselė globojo ir saugojo trejais metai už save jaunesnę žydaitę, kurią su mama tėvai paslėpė namo palėpėje. 87-erių Stasė Staputienė buvo vienintelė, kuri iš Prezidento rankų atsiėmė Žuvusiųjų gelbėjimo kryžių. Dauguma kitų, gelbėjusių žydus, apdovanoti ir pagerbti jau po mirties.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Vilniaus geto likvidavimą išgyvenęs dabar JAV gyvenantis dailininkas Samuelis Bakas teigia, kad liudyti Holokaustą yra jo pareiga. „Praėjo 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo. Ši data – barbariško, žiauraus ir tragiško Lietuvos žydų naikinimo simbolis. Taip, aš vienas iš nedaugelio išgyvenusiųjų. Liudijimas yra viena iš mano šventų pareigų. Aš ten buvau.

90-metį švenčiantis žymus litvakų dailininkas Samuelis Bakas sako jaučiantis Vilniaus jaunimo domėjimąsi Holokaustu ir atvirumą gilinantis į Lietuvos žydų istoriją. „Su Vilniaus jaunimu jaučiu ryšį, jų milžinišką troškimą pajausti, kas nutiko šiame mieste prieš 80 metų – jų seneliai, kurie galbūt kažką žinojo, galbūt jautė gėdą, kaltę ir viską slėpė, todėl jie nieko nežino. Jie tik nujautė, kad tai – pernelyg sudėtinga istorija ir galbūt geriau apie tai nekalbėti“, – LRT radijui teigė S. Bakas.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Vilniuje pagerbs Lietuvos Holokausto aukų atminimą. Kaip pranešė Seimo kanceliarija, Konstantinopolio patriarchato vadovas Vilniaus geto aukas pagerbs sostinės Rūdninkų aikštėje, čia padės gėlių kompoziciją ir sustos tyliai maldai prie paminklo. Pagerbime dalyvaus ir Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Emanuelis Zingeris.

Lietuvos žydų gelbėtojai mums yra drąsos ir pasiaukojimo simbolis, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį dalyvavusi renginyje, skirtame pagerbti Pasaulio tautų teisuolius. Lietuvoje pirmą kartą minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje, buvo skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį aplankė Holokausto atminties centrą Izraelyje Yad Vashem (Jad Vašem) ir pagerbė Holokausto aukų atminimą bei Pasaulio teisuolius, tarp jų – ir daugiau nei 900 Lietuvos žmonių, gelbėjusių Lietuvos žydus „Esu dėkingas už galimybę apsilankyti „Yad Vashem“ ir nulenkti galvą milijonams Holokausto – didžiausios praėjusio šimtmečio tragedijos – aukų. Deja, dalis iš jų buvo brutaliai nužudyti Lietuvoje.

Pasaulis sausio 27 d. prisimena 6 milijonus žmonių, nužudytų per Holokaustą – aukų atminimo data sutampa su mirties stovyklos Aušvice išlaisvinimu. Tai viena baisiausių nacių koncentracijos stovyklų, kurioje buvo nužudyta milijonas žydų. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta per 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių. Aušvico mirties stovyklą regi ir 95-erių Jeruzalės gyventojas, kuris per stebuklą joje išliko gyvas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį Holokausto aukų atminimo dienos proga apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną statant „naujas stovyklas“ ir kariaujant prieš Ukrainą. „Minint nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metines, prisiminkime, kad rytuose Putinas stato naujas stovyklas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė M. Morawieckis, nepateikdamas jokių detalių.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein sako, kad Holokaustas – pati ekstremaliausia genocido forma. Taip ji kalbėjo Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį pagerbiant Antrojo pasaulinio karo metu nužudytus žydus. „Holokaustas buvo pati ekstremaliausia patologinio genocido forma“, – renginyje sakė diplomatė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, Holokausto aukų atminimo dieną, pakartojo teiginį, kuriuo siekia pateisinti savo karinę intervenciją – kad Ukrainoje esą veikia neonaciai. „Pamiršus istorijos pamokas, baisios tragedijos kartojasi, – sakė V. Putinas. – Tai rodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizuoja neonaciai. Būtent prieš šį blogį drąsiai kovoja mūsų kariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį minėdamas Holokausto aukų atminimo dieną, paragino pasaulį susivienyti prieš abejingumą ir neapykantą. „Šiandien, kaip visada, Ukraina pagerbia milijonų Holokausto aukų atminimą. Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – vaizdo pareiškime sakė V. Zelenskis, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

Sausio 27 dieną kartu su visu pasauliu minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, reiškiame nuoširdžią pagarbą milijonams žydų, kurie neteko savo gyvybių per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais, pranešime spaudai rašo Užsienio reikalų ministerija. Tarp jų ir dviem šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių. „Kova prieš rasizmą ir fašizmą tęsiasi kiekvieną dieną. Niekada nebijokime kovoti šioje kovoje.

Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, šalies vadovai teigia, kad Holokaustas tapo didžiule žmonijos tragedija ir šiai istorijai nebus leista pasikartoti.  „Šiandien uždegame žvakutes tamsiųjų žmonijos istorijos laikų – Holokausto – aukų atminimui. Ši siaubinga ideologija lėmė metodišką Europos žydų naikinimą. Mes tai prisimename ir neleisime, kad istorija kartotųsi“, – penktadienį tviteryje skelbė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais. „Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne.

Penktadienį Lietuvoje vyks Holokausto aukų atminimo dienai skirti renginiai. Vilniuje vyksiančiame renginyje, kurio globėja – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dalyviai diskutuos apie istorinį teisingumą, švietimą apie Holokaustą. Renginį organizuoja JAV, Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų, Japonijos ambasados, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos žydų bendruomenė.  Ši diena bus paminėta ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu trečiadienį palygino su nacių lyderio Adolfo Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu. S. Lavrovas, dėl kurio komentarų apie A. Hitlerį ir žydus pernai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė retą atsiprašymą, naujausią pastabą išsakė savo metinėje spaudos konferencijoje. „Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų žydams už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą, antradienį paskelbė JAV ambasada Vilniuje. „Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.

2022 m.lapkričio 9 d. Pasvalio rajone, prie Pušaloto senųjų žydų kapinių, buvo pastatytas informacinis stendas Holokausto aukoms atminti. Šis stendas įrengtas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos žydai per 700 metų reikšmingai prisidėjo kuriant šalies valstybingumą, tačiau Holokaustas fiziškai sunaikino šį palikimą bei „sujaukė dalį mūsų sąvasties“. „Lietuvos žydai buvo ypač aktyvūs kuriant Lietuvos valstybingumą per visą mūsų istoriją.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo kovo 15-ąją minėti kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Parlamentarė registravo tokį projektą Atmintinų dienų įstatymo papildymui.

Lietuva mini žydų genocido aukų atminimo dieną. Vilniuje prisimenamos ir sostinės geto likvidavimo 79-os metinės. Ten Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija ir jai talkinę lietuviai nužudė beveik 200 tūkstančių žydų. Nežmoniškus žiaurumus išgyvenę žydai dalijasi skaudžiais prisiminimais, ir sako, kad istorines pamokas privalu prisiminti.

Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Holokaustą menantys žodžiai „niekada daugiau“ turi tapti oru, kuriuo kvėpuojame kasdien. Lankydamasi Holokausto aukų pagerbimo renginiuose sostinės Rūdninkų skvere ir Paneriuose, ji taip pat pabrėžė, kad minint šią „didžiausią 20-ojo amžiaus tragediją“ ir  kartu stebint įvykius Ukrainoje, galime įsitikinti, jog žiaurumas nedingsta savaime.

Lietuvoje penktadienį bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Vilniuje bus prisimenamos sostinės geto likvidavimo 79-ąsias metinės. Penktadienį renginys prasidės Rūdninkų aikštėje iš kurios minėjimo dalyviai eis iki geležinkelio stoties. Iš čia jie traukiniu vyks iki Panerių ir tęs eiseną iki čia esančio memorialo.

Pirmadienį Biržuose rengiamas per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintos šio krašto žydų bendruomenės pagerbimas. Prie Atminimo skvero bus pagerbti pasaulio teisuoliai, po to bus vykstama į senąsias žydų-karaimų kapines, Nemunėlio Radviliškio Holokausto aukų žudynių ir palaidojimo vietą.  Vėliau prie memorialo Holokausto aukoms Pakamponyse skambės nužudytų Biržų žydų vardai. „Mūsų visų istorija yra paženklinta žiaurių ir beprasmių žudynių aukų krauju.

Simono Wiesenthalio centro atstovas ir nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas yra ne kartą piktai kalbėjęs apie Lietuvą ir kitas Rytų Europos šalis. Pasak jo, šios šalys nederamai atsimena Holokaustą, nebaudžia jo vykdytojų ir galimai klastoja istoriją. To jis nepamiršo paminėti ir šiomis dienomis, kai penkios ES šalys kreipėsi į Europos Sąjungą dėl Rusijos bandymo klastoti istoriją ir pasinaudoti netikrais faktais mėginant pateisinti karą Ukrainoje.

Žydų bendruomenės atstovai antradienį reiškė nerimą dėl Vengrijos premjero Viktoro Orbano pastabų, kad nereikia kurti „maišytos rasės žmonių“. Sakydamas kalbą Rumunijos Transilvanijos regione, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė, 59 metų ultrakonservatorius kritikavo maišymąsi su „ne europiečiais“. Tarptautinis Aušvico komitetas (IAC) pavadino V. Orbano kalbą „kvaila ir pavojinga“, be to, paragino Europos Sąjungą toliau atsiriboti nuo „Orbano rasistinių atspalvių ir aiškiai parodyti pasauliui...

101 metų buvęs nacių koncentracijos stovyklos sargybinis pirmadienį baigiantis jo teismo procesui dar kartą paneigė, kad prisidėjo prie karo nusikaltimų per Holokaustą. Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais. Jis yra seniausias žmogus, teisiamas už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

96-erių moteris, išgyvenusi Holokaustą, išvežta į Aušvicą ir buvusi uždarta ten kartu su Ana Frank, pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą genocidą, kai ji buvo priversta bėgti iš savo namų Ukrainoje.

Mimi Reinhardt, sudarinėjusi sąrašus vokiečių pramoninkui Oskarui Schindleriui, padėjusius išgelbėti šimtus žydų per Holokaustą, mirė būdama 107 metų, penktadienį pranešė jos šeima. Dirbdama O. Schindlerio sekretore M. Reinhardt turėjo parengti žydų darbininkų, atrinktų Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste veikusiame gete ir turėjusių dirbti šio pramoninko fabrike, sąrašus. Tokiu būdu šie žmonės buvo išgelbėti nuo deportacijos į nacių mirties stovyklas.

Aktorės, laidų vedėjos Whoopi Goldberg (66) vieši pasisakymai apie Holokaustą sukėlė tikrą skandalą – moteris dėl „įžeidžiančių“ komentarų nušalinta nuo televizijos ABC laidos „The View“. Internete po pirmadienio pokalbių laidos „The View“ kilo pasipiktinimų banga –  žmonės reagavo į aktorės Whoopi Goldberg pasakymą, kad „holokaustas nebuvo susijęs rase“, rašo portalas people.com. „Nors Whoopi atsiprašė, aš paprašiau jos skirti laiko, apmąstyti savo komentarų poveikį.

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

  Europos Sąjungos įstatymų leidėjai ketvirtadienį tylos minute pagerbs Holokausto aukas ir pasveikins jį išgyvenusią šimtametę senolę, pasauliui prisimenant nacių režimo vykdytą žydų tautos genocidą ir minint 77-ąsias Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metines.  Margot Friedlander kreipsis į Europos Parlamentą Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) penktadienį griežtai pasmerkė Kinijos bandymus manipuliuoti Holokausto tema. Bendruomenė teigia „su nuostaba ir susirūpinimu“ stebinti Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, jog žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos.

Partizanų Vyčio apygardos vadui kapitonui Juozui Krikštaponiui skiriant apdovanojimus ir įamžinant jo atminimą Ukmergėje padaryta klaida, tokių klaidų gali būti padaryta ir daugiau, sako Lietuvos istorijos instituto istorikas. „Dėl J. Krikštaponio dalyvavimo žydų ir kitų civilių žudynėse istorikams nėra abejonių. Ir čia reikia dėti tašką“, – teigė instituto XX amžiaus istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Mindaugas Pocius.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vyriausybės rūmuose Vilniuje susitiko su mokytojais, organizavusiais „Atminties kelio“ minėjimus visoje Lietuvoje. „Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol. Bet yra keli dalykai, kuriuos būtinai turime įsisąmoninti, priimti į savo protus ir širdis“, – kalbėjo premjerė.

Lapkričio 25 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė  lankėsi koncerte, kuris skirtas paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines ir Kauno IX forte nužudytų Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Vienos ir Vroclavo žydų atminimą. Valdovų rūmuose styginių kvartetas „Chordos“ atliko retai skambančių  žydų kompozitorių kūrinius.  „Apie istoriją galima kalbėti kaip apie melodiją.

Izraelis surengė gražiausios Holokaustą išgyvenusios senolės konkursą, kuriame susirungė 10 dalyvių. Nors skeptikai sako, kad toks konkursas menkina Holohausto aukas, organizatoriai įsitikinę, kad tai būdas pagerbti moteris, kurios kentėjo, tačiau dabar gali džiaugtis gyvenimu. Konkurso „Miss Išgyvenusioji Holokaustą“ užkulisiuose šurmulys ir paskutiniai pasiruošimai prieš žengiant į sceną. 87-erių konkurso dalyvei Kukai, kuri turi keturis anūkus ir du proanūkius, dailinamas makiažas.

Kaune paminėtos itin žiaurių žydų žudynių – Didžiosios akcijos – 80 metinės. Jos metu, per 9 tūkstančius žydų – vaikų, moterų, senelių – buvo sušaudyti. Prisiminimais dalijasi ir gete vykdytą atranką vis dar menanti kaunietė. „Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė. Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka.

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Popiežius Pranciškus savo pirmą visą vizito Slovakijoje dieną pradėjo susitikimu su šalies prezidente, o vėliau pirmadienį susitiks su žydų bendruomene, kad pagerbtų Holokausto aukas ir atsiprašytų už katalikų bendrininkavimą dėl rasinių įstatymų ir nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais. Pranciškus, kuris keturių dienų kelionę Vengrijoje ir Slovakijoje pradėjo sekmadienį, į prezidentūrą atvyko atrodydamas pailsėjęs.

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Kaune paminėtos „Lietūkio“ garažų žudynių 80-imtosios metinės. Kauno centre naciams okupavus Lietuvą žiauriai nužudyti pusšimtis vyrų, kuriuos sugavo tiesiog gatvėje. Artimieji ir kiti žydai dalijasi jautriais ir sukrečiančiais pasakojimais. Archyvinės nuotraukos, kuriose įmažinti ant žemės gulintys nebegyvų žmonių kūnai, primena siaubingus įvykius Kaune, kai 1941-ųjų birželio 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme įvykdyta egzekucija bemaž 50 žydų vyrų.

Lietuvai minint 80-ąsias Holokausto metines, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad istorijos žiaurumų nepakeisime, tačiau būtina tai prisiminti, kad jie nepasikarotų. Skaudžiai sukakčiai skirtame renginyje – pirmosiose šiemet „Atminties kelio“ eitynėse Gargžduose I. Šimonytė žurnalistams pažymėjo, kad Lietuvai birželis yra sunkus mėnuo, kadangi jis ženklina labai daug tragiškų mūsų istorijos įvykių.

Pasaulis mini Holokausto ir heroizmo aukų atminimo dieną, taip pagerbdamas šešis milijonus nacių nužudytų žydų. Izraelyje žuvusieji pagerbti dviem tylos minutėmis. Simbolinė ceremonija, kalbant maldas už mirusiuosius, vyko ir Paneriuose.