„The Insider“ rašoma, jog dėl neseniai įvykdytų reformų imigracijos procesas tapo dar prieinamesnis, o tai turėtų suteikti ekonomikai papildomą postūmį.
Tačiau dalis ispanų kaltina migrantus dėl padidėjusio nusikalstamumo ir sumažėjusio nekvalifikuotos darbo jėgos užmokesčio.
Šių mitų išsklaidymas bus dar vienas iššūkis vyriausybei, tačiau apklausos jau rodo pažangą šioje srityje. Kol JAV, Jungtinės Karalystės ir dešiniosios ES vyriausybės griežtina migracijos įstatymus, Ispanija aktyviai traukia užsieniečius į savo šalį.
Migrantams bus paprasčiau įsikurti
Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas įsitikinęs, kad migrantai yra ne papildoma našta, o „gerovės garantas“. Tikėdamosi išspręsti šalies demografinius ir ekonominius iššūkius, Ispanijos valdžios institucijos neseniai patvirtino reformas, kurios dar labiau supaprastins užsieniečių integraciją.
2024 m. lapkritį priimta Ispanijos migracijos teisės reforma sutrumpins imigrantų įforminimo laiką, panaikins besidubliuojančius patikrinimus, supaprastins dokumentų reikalavimus, įves naują leidimų klasifikaciją su aiškiais jų išdavimo pagrindais ir įves 12 mėnesių darbo ieškančio asmens vizą.
Be to, žadama, kad vizas bus paprasčiau pratęsti taikant naują internetinę procedūrą. Pagal atnaujintas taisykles studentams bus leidžiama dirbti iki 30 valandų per savaitę, o tai jiems padės susimokėti už mokslą ir pagreitins integraciją.
Svarbiausia, kad reforma keičia gyvenimo šalyje mechanizmą, kuris leidžia nelegaliems imigrantams įteisinti savo statusą. Integracijos ministerija prognozuoja, kad per ateinančius trejus metus apie 900 tūkst. migrantų, šalyje turinčių nelegalų statusą, galės susitvarkyti savo dokumentus.
Daugeliu atvejų pakaks įrodymų, kad asmuo šalyje gyveno pastaruosius dvejus metus.
Taip pat buvo įvestas „antros galimybės gyventi“ mechanizmas tiems, kurie neteko teisės gyventi šalyje arba kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį.
Tačiau šios kategorijos prašytojai turės laukti dvejus metus nuo atsisakymo suteikti prieglobstį dienos, kol galės prašyti leidimo gyventi šalyje.
Ispanijai migrantai yra reikalingi
Gyventojų senėjimas tampa rimta problema: daugiau kaip 20 proc. ispanų peržengė 65 metų slenkstį, o tai kelia įtampą pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms.
Kaip 2020 m. apskaičiavo JAV įsikūręs Pasaulinės plėtros centras, iki 2050 m. šaliai vidutiniškai reikės virš milijono naujų darbuotojų per metus, jei ji norės išlaikyti darbo užmokestį gaunančių asmenų ir išlaikytinių santykį.
Atsižvelgiant į mažėjantį gimstamumą šalyje, natūralus gyventojų prieaugis problemos neišspręs.
Darbingų ir palyginti jaunų žmonių antplūdis gali padėti sumažinti demografinį spaudimą bei darbo jėgos trūkumą.
Ispanijos centrinis bankas apskaičiavo, kad 43 proc. šalies įmonių patiria sunkumų dėl darbuotojų trūkumo. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų trūkumas yra dar didesnis: 64 proc. jų trūksta svetingumo sektoriuje ir 56 proc. – statybų sektoriuje.
Šeši iš dešimties bedarbių ispanų yra vyresni nei 45 metų amžiaus, todėl procesai ir įrankiai fizinio darbo reikalaujančiose pramonės šakose turi būti pritaikyti jų poreikiams.
Alyvuogių, vynuogių ir kitų kultūrų derliaus nuėmimas labai priklauso nuo migrantų darbo jėgos. Kai kuriuose regionuose užsieniečių sezoninių darbininkų dalis siekia 70-80 proc.
Be to, dirbantys užsieniečiai atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros srityje, užimdami slaugytojų ir sanitarų pareigas bei padėdami užpildyti geriatrinės priežiūros specialistų trūkumą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2030 m. Ispanijoje trūks daugiau kaip 85 tūkst. slaugytojų ir apie 30 tūkst. kitų sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų.
Apskritai 20 iš 50 šalies provincijų užsieniečiai sudaro daugiau kaip 15 proc. visos darbo jėgos. Įteisinus migrantų teisinį statusą padidės jų indėlis į ekonomiką per mokestines pajamas.
„Kiekvienas naujas darbuotojas migrantas sukuria galimybę paremti tvarų augimą“, – aiškino P. Sanchezas.
Ekonomistai patvirtino jo įsitikinimą: Raymondo Torreso iš analitinio centro „Funcas“ skaičiavimais, pusę savo ekonomikos augimo Ispanija yra skolinga migrantams.
Rafaelis Domenechas iš „BBVA Research“ pridūrė: „Migrantai atvyksta, nes ekonomika auga, o jų antplūdis savo ruožtu suteikia jai papildomą postūmį.“
Ispanijos migracijos politika turi ir humanistinį aspektą. Valdančioji Ispanijos socialistų darbininkų partija (PSOE) pasisako už lygybę ir teisingumą, kuriuos P. Sanchezas apibendrino taip: „Priimti atvykstančius iš svetur yra mūsų pareiga ir gerovės valstybės pagrindas.“
„Mes, ispanai, esame emigracijos vaikai. Nesiruošiame būti ksenofobijos tėvais. Sukurkime tokią imigracijos politiką, kuria galėtų didžiuotis mūsų protėviai. Ir sukurkime tokią migracijos politiką, kuri garantuotų ateitį palikuoniams“, – pridūrė premjeras.
Gali kilti iššūkių
Migracijos reforma įkvepia vilties, tačiau kartu kelia ir susirūpinimą: vien teisėkūros pokyčių niekada nepakanka be tinkamo jų vykdymo užtikrinimo.
Šiuo atžvilgiu Ispanijos administracinė sistema yra perkrauta iššūkiais. Migracijos institucijos ir konsulatai jau dabar kovoja su prašytojų srautu, o padidėjęs darbo krūvis gali baigtis biurokratine griūtimi, rašoma „ El Pais“.
Sistemai reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai ir finansavimas – priešingu atveju legalizavimo procesas gali užsitęsti metų metus, sukeldamas tiek migrantų, tiek vietos bendruomenių nepasitenkinimą.
Vien teisinio statuso nepakanka, kad migrantai būtų integruoti į darbo rinką. Jiems reikia švietimo programų, kad galėtų geriau prisitaikyti prie rinkos, o jų būsimi darbdaviai turi būti skatinami mokesčių lengvatomis arba subsidijomis.
Mitų apie migrantus paneigimas
Diskusijos dėl reformos išryškina daugybę su migracija susijusių mitų ir baimių, vis dar egzistuojančių Ispanijos visuomenėje.
„Iseak“ apklausų duomenimis, ispanai mano, kad migrantai sudaro beveik 28 proc. šalies gyventojų, nors iš tikrųjų jie sudaro tik 16 proc.
Dešiniųjų pažiūrų rinkėjai apskritai mano, kad Ispanijoje užsienyje gimusių gyventojų skaičius viršija 30 proc. Dėl tokių klaidingų įsitikinimų žmonės atsargiai žiūri į bet kokį migracijos politikos sušvelninimą.
Pernai prieš prasidedant Europos Parlamento rinkimų kampanijai „El Pais“ atlikta apklausa parodė, kad tik 11,2 proc. respondentų migraciją laikė viena iš pagrindinių Ispanijos problemų.
Tačiau prieš balsavimą migracija tapo pagrindine diskusijų tema, todėl vos per mėnesį šis rodiklis pakilo iki 16,9 proc.
Vyrauja nuomonė, kad dėl migrantų antplūdžio didėja nusikalstamumas. Ispanijos konservatyviosios PP („Liaudies partijos“) lyderis Alberto Nunez Feijoo ne kartą yra išsakęs šį argumentą. A. Feijoo kartą pareiškė, jog „ispanai turi teisę į saugias gatves“.
Be to, pranešama, jog 2022 m. duomenimis, 74,19 proc. nuteistųjų šalyje buvo Ispanijos piliečiai ir tik 25,81 proc. – užsieniečiai.
Nors 25,81 proc. yra gerokai daugiau nei bendra Ispanijos užsienyje gimusių gyventojų dalis, tai nereiškia, kad darbuotojai migrantai dažniau daro nusikaltimus.
„Migrantas – tai asmuo, kuris persikelia į kitą šalį ketindamas joje įsikurti, ir ne visi užsieniečiai yra migrantai. Kai kurie užsieniečiai atlieka bausmes už organizuoto nusikalstamumo nusikaltimus. Tai ne migrantai, o žmonės, kurie atvyko į Ispaniją padaryti nusikaltimo, buvo suimti ir nuteisti“, – aiškino Katalonijos atvirojo universiteto nusikalstamumo statistikos ekspertė Antonia Linde.
„Ne imigranto statusas paaiškina polinkį nusikalsti“, – pabrėžė Madrido Carloso III universiteto ekonomikos profesorius Cesaras Alonso-Borrego.
Jis su bendraautoriais išanalizavo Ispanijos policijos duomenų bazę 1999-2009 m. ir nenustatė reikšmingo migracijos poveikio bendram nusikalstamumo lygiui, taip pat sunkiems ir su nuosavybe susijusiems nusikaltimams.
Mitas: migrantai atima ispanų darbo vietas
Daugelis ispanų nerimauja, kad migrantai užpildo darbo rinką, todėl vietiniai gyventojai lieka be darbo. Iš tikrųjų atvykėliai užima laisvas darbo vietas, kurių vietiniai gyventojai nepageidauja.
Ispanijoje tokių darbo vietų gausu žemės ūkio, svetingumo, kalnakasybos ir žvejybos srityse.
„Analizė rodo, kad daugelis nuogąstavimų dėl imigracijos poveikio užimtumui, darbo užmokesčiui ir viešosioms paslaugoms kyla dėl išankstinių nusistatymų ir klaidingos informacijos“, – sakė Madrido Carloso III universiteto ekonomikos katedros profesorė Raquel Carrasco.
Įdarbinimo agentūros „Randstad“ ataskaitos duomenimis, 21,72 proc. ispanų dirba kvalifikuotus darbus. Tarp užsieniečių tokių yra tik 5,06 proc.
Beveik pusė „Iseak“ respondentų mano, kad dėl migrantų gausos mažėja nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis.
Tačiau tyrimai rodo tik minimalų poveikį, nes darbo užmokestis laikinai sumažėjo vos 0,5 proc. Tuo tarpu tik 23 proc. respondentų žino, kad iš migrantų gaunamų mokesčių pajamos viršija jų gaunamų išmokų kaštus.
Mitas: migrantai gyvena iš socialinių išmokų
Daugiau nei 65 proc. „Iseak“ apklaustųjų mano, kad migrantai gauna daugiau pašalpų ir viešųjų paslaugų nei vietiniai gyventojai. Tačiau iš tikrųjų jie gauna 20 proc. mažiau nei vietos gyventojai.
Migrantai negali gauti daugiau pašalpų, nes Ispanijoje veikia kaupiamoji socialinės paramos sistema. Nedarbo išmokos, ligos ir kitokio pobūdžio pagalba pirmiausia teikiama nuolatiniams socialinio draudimo įmokų mokėtojams.
„Ispanijoje gyvenantis užsienietis jokiu būdu negali turėti pirmumo teisės gauti išmokas“, – aiškino tarptautinės migracijos ekonomikos ir politikos ekspertas Ramonas Mahia.
Pranešama, jog tarp ligoninių pacientų migrantai sudaro tik 15 proc.
Nors tikėjimas šiais mitais tebėra problema, su prietarais kovoti padeda švietimas. Informuotumo didinimo pastangos iš tiesų keičia visuomenės nuomonę. Sulaukę informacijos apie migraciją, 12 proc. „Iseak“ respondentų pasisakė už integracijos priemones.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
