„Galvoju, kad humanitarinė pauzė, kurią atsvertų Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) galimybė pasiekti įkaitus, kaip pirmas žingsnis siekiant jų paleidimo, yra iniciatyva, dėl kurios turėtume dirbti“, – Briuselyje ES diplomatams sakė J. Borrellis.
ES, JAV ir Didžioji Britanija siekia humanitarinių pauzių Izraelio kare su „Hamas“ Gazos Ruože, kad žmones šioje apsiaustoje palestiniečių teritorijoje pasiektų humanitarinė pagalba.
Tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmeta bet kokių laikinų paliaubų galimybę, kol nepaleisti visi įkaitai, paimti per „Hamas“ kruviną spalio 7-osios ataką žydų valstybėje.
„Vadinkite tai paliaubomis, langu, bet kaip, tačiau mums reikia, kad smurtas atslūgtų ir kad būtų gerbiama tarptautinė humanitarinė teisė“, – sakė J. Borrellis.
Izraelis Gazos Ruožo bombardavimą pradėjo po to, kai spalio 7 dieną per sieną įsiveržę „Hamas“ ginkluoti užpuolikai nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kontroliuojama grupuotės „Hamas“, pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų.
„Hamas“ nuo 2007-ųjų, kai perėmė Gazos Ruožo kontrolę, buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.
J. Borrellis įspėjo, kad izraeliečiai dėl perdėtos reakcijos galiausiai praras tarptautinės bendrijos paramą.
„Nėra karinio sprendinio šiam konfliktui, – sakė jis. – Net jei „Hamas“ Gazos [Ruože] bus išrautas su šaknimis, tai neišspręs Gazos [Ruožo] problemos.“
J. Borrellio teigimu, Artimuosiuose Rytuose besirutuliojanti tragedija yra padarinys kolektyvinės politinės ir moralinės nesėkmės, už kurią brangiai moka izraeliečiai ir palestiniečiai.
„Šią moralinę ir politinę nesėkmę nulėmė tai, jog mums tikrai trūksta noro išspręsti Izraelio ir palestiniečių problemą“, – sakė jis.
