Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje visos trys šalys siekia sustiprinti ryšius įvairiose srityse.
Pirmiausia Vokietijos vadovas Rumunijos sostinėje esančiuose Kotročenio rūmuose susitiko su šios šalies prezidentu Klausu Iohannisu – jie dalyvavo dvišalėse derybose saugumo, ekonomikos ir energetikos klausimais bei aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje NATO rytiniame flange ir saugumą Juodosios jūros regione.
Po derybų surengtoje spaudos konferencijoje K. Iohannisas sakė, kad strateginė Juodosios jūros regiono svarba didėja, ir paragino NATO gerokai sustiprinti savo gynybos ir atgrasymo pozicijas šiame regione.
Savo ruožtu O. Scholtzas pabrėžė tvirtus savo šalies ir Rumunijos santykius ir pakartojo dažnai kartojamą pažadą „teikti Ukrainai karinę paramą tol, kol ji bus reikalinga“.
„Mes nuolat ir kartu dirbame šiuo klausimu“, – pabrėžė jis.
Anksčiau pirmadienį Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.
Bendrovė teigė, kad aptarnavimo centras, esantis netoli Satu Marės miesto šiaurės Rumunijoje, netoli sienos su Ukraina ir Vengrija, turėtų pradėti veikti iki balandžio pabaigos.
O. Scholzas palankiai įvertino „Rheinmetall“ pranešimą, o Rumunijos ir Vokietijos bendradarbiavimą remiant Ukrainą apibūdino kaip „labai, labai intensyvų“.
„Visada ieškome būdų, kaip galėtume skatinti mūsų, europiečių ir NATO sąjungininkų, bendrų problemų sprendimą, – sakė jis žurnalistams, pridurdamas, kad būtina, jog įranga būtų remontuojama netoli Ukrainos sienos.
Vokietijos ir Rumunijos lyderiai taip pat aptarė būdus, kaip remti Ukrainą ir Moldovą, kurioms praėjusį birželį buvo suteiktas ES kandidačių statusas. Jie taip pat sutarė dėl ES plėtros svarbos ir dėl to, kad Vakarų Balkanai „tebėra pagrindinis prioritetas“, kad vieną dieną šio regiono šalys galėtų prisijungti prie 27 valstybių bloko, sakė K. Iohannisas.
„Taip pat turime bendrą viziją dėl strateginių vertybių, susijusių su (ES) plėtra į Rytus“, – sakė jis.
Vėliau pirmadienį prie K. Iohanniso ir O. Scholzo prisijungs Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu). Trys vadovai aptars Moldovos, kuri nėra NATO narė ir per pastaruosius metus susidūrė su keliomis užsitęsusiomis krizėmis, integraciją į Europą.
Rumunijos prezidento biuras apibūdino Moldovos integraciją kaip „vienintelę galimybę užtikrinti demokratinę, klestinčią ir stabilią jos piliečių ateitį“ bei teigė, kad pirmadienį vyksiančiose trišalėse vadovų derybose bus pasiųstas „aiškus signalas dėl tolesnės tvirtos ir nesvyruojančios paramos“ Moldovai.
„Moldovos Respublika patiria sistemingą hibridinį spaudimą, įskaitant bandymus pakenkti konstitucinei santvarkai“, – sakoma prezidentūros pareiškime.
Praėjusį mėnesį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.
