Atlikdama tyrimą, paskelbtą „Environmental Psychology“ žurnale, psichologų komanda paprašė vaikų suskirstyti į kategorijas įvairius maisto produktus, įskaitant sūrį, gruzdintas bulvytes, šoninę, spragėsius, krevetes, migdolus ir kiaušinius. Atsakymai sukėlė daug netikėtumų, įskaitant tai, kad 47 procentai iš 176 dalyvių manė, jog gruzdintos bulvytės yra pagaminamos iš gyvūnų.
Sūris dažnai buvo klaidingai identifikuojamas kaip augalinis produktas – 44 procentai neteisingai nustatė jo kilmę. 41 procentas vaikų manė, kad šoninė yra pagaminama iš augalo, o 40 procentų tą patį teigė apie dešrainius. Netgi vištienos kepsniukai, kurių pavadinime įvardijama vištiena, 38 procentus atvejų buvo klaidingai identifikuojami kaip pagaminami iš augalų.
„Spraginti kukurūzai ir migdolai taip pat dažnai buvo klaidingai klasifikuojami [kaip gyvūninės kilmės], taip mano daugiau nei 30 proc. vaikų“, – rašo grupė savo ataskaitoje.
Vertindama vaikų žinias apie maisto kilmę, komanda peržiūrėjo, kokius gyvūnus ir augalus, vaikų manymu, galima valgyti ir kokius ne. Atrodo, kad yra daug painiavos dėl to, kas yra ir kas nėra valgoma, nes dauguma mano, kad karvės (77 proc.), kiaulės (73 proc.) ir vištos (65 proc.) yra nevalgomos. 1 procentas vaikų mano, kad smėlis yra valgomas. Penkis kartus daugiau vaikų teigė, kad katė yra tam tikras maistas.
Tyrimas rodo, kad šiame ankstyvame amžiuje yra daug klaidingų nuomonių apie maistą, tačiau komanda mano, jog tai gali būti puiki galimybė.
„Dauguma vaikų Jungtinėse Valstijose <...> valgo gyvūninius produktus, tačiau skirtingai nei suaugusieji, sukūrę daugybę strategijų, kad pateisintų gyvūnų valgymą, vaikai yra naivūs mėsos valgytojai, – savo diskusijoje rašė komanda. – Dabartinis tyrimas rodo, kad vaikai valgo mėsą nesąmoningai ir galbūt pažeisdami nusistatymą prieš gyvūnus kaip maisto šaltinį. Todėl vaikystė gali būti unikalus galimybių langas, per kurį galima lengviau pripratinti prie augalinės mitybos, palyginti su vėlesniais metais.“
Grupė mano, jog dalis prastų žinių galėjo atsirasti dėl to, kad tėvai slėpė žinias apie tai, iš kur atsiranda mėsa, manydami, kad tai gali išgąsdinti vaikus tokiame jauname amžiuje.
„Užuot gaminę kelis patiekalus ar susidūrę su emocijomis, kurios gali kilti, kai paaiškėja, kad jų vaiko lėkštėje esanti šoninė kažkada buvo gyva, kvėpuojanti kiaulė, kai kurie tėvai visiškai aplenkia tiesą, naudodami neaiškią terminiją, kuri gali turėti įtakos ilgalaikiams vaikų mitybos įpročiams“, – dėsto jie.
Būnant atviresniems apie maisto šaltinį (t. y. pasakojant vaikams, kaip buvo pagaminta dešra) ir pateikiant daugiau mėsos alternatyvų, komanda mano, kad vaikai gali natūraliai pereiti prie augalinio maisto.
„Šeimos lygiu jaunimo klimato aktyvizmas gali prasidėti nuo pietų stalo, – rašo komanda. – Nevalgydami maisto, kuris pažeidžia jų įsitikinimus apie gyvūnų gerovę, vaikai taip pat elgsis taip, kad atitiktų jų moralinį požiūrį į aplinką. Be anglies pėdsako mažinimo, principingi vaikų valgymo įpročiai taip pat gali daryti įtaką tėvams.“
