Lietuviai – kantrūs, tačiau šį kartą taurė persipildė. Nesugebėjome širdies paglostyti ne tik trims Lietuvos ekipažams, tačiau ir tokioms ralio žvaigždėms kaip Sébastienas Ogier ar Andreas Mikkelsenas.
Dar prieš kelias savaites vienas geriausių šalies lenktynininkų Vytautas Švedas balsas.lt išreiškė viltį, kad LASF bei ralio organizatoriai ko nors pasimokys iš WRC ir sukauptą patirtį galės panaudoti Lietuvos ir Baltijos ralio čempionatuose.
„Tikiuosi, po jo pakils ne tik mūsų sportinis, bet ir infrastruktūros lygis, nes mums keliami labai dideli reikalavimai. Tai bus istorinės varžybos“, – dar prieš ralio etapą kalbėjo LASF prezidentas Gintaras Furmanavičius. Bet, kaip sakoma, „trukt už vadžių, vėl iš pradžių“.
WRC etape Lenkijoje ir Lietuvoje pagal taisykles galėjo startuoti tik trys šalies ekipažai: V. Švedas ir Žilvinas Sakalauskas, Dainius Matijošaitis bei Mindaugas Čepulis ir Jonas Pipiras bei Ramūnas Babachinas.
Gamta iškrėtė išdaigą
Praėjusiais metais paskelbus, kad Lietuva kartu su Lenkija rengs WRC etapą, automobilių sporto vadovai plojo katučių. Mūsų šalyje buvo numatyti keturi greičio ruožai (du ruožai po du kartus), tačiau iš jų įvyko tik pusė. Likę du ruožai atšaukti dėl pavojaus dalyviams ir žiūrovams. Iš viso pasaulinės ralio žvaigždės Lietuvoje turėjo nuvažiuoti 104 km, o nenuvažiavo net trečdalio – 31 km.
Pasaulio ralio čempionato etapą Lietuvoje rengė VšĮ „Pasaulio ralio čempionatas Lietuvoje“, vadovaujama Algio Poteliūno.
„Apmaudu, kad geriausi pasaulio ralio lenktynininkai Lietuvoje galėjo įveikti tik du greičio ruožus iš keturių planuotų. Daug ką lėmė oro sąlygos, prieš ralį žemę ilgai merkė lietus, lenktynininkams nuvažiavus pirmą kartą, kelio danga tapo nebetinkama tolesniam važiavimui, joje atsirado provėžos. Būtent dėl didelio kritulių kiekio dar prieš ralį teko perpus sutrumpinti Kapčiamiesčio greičio ruožą. Niekas negalėjo numatyti, jog gamta iškrės tokią išdaigą“, – teisinosi A. Poteliūnas.
Pasak VšĮ „Pasaulio ralio čempionatas Lietuvoje“ vadovo, atšaukiami greičio ruožai pasaulio ralio čempionatuose nėra retenybė. Esą tokia neskani patirtis – didžiulė galimybė pasimokyti iš klaidų.
LASF prezidentas G. Furmanavičius teigė, jog svarbiausia buvo žiūrovų saugumas, ir pasidžiaugė, kad kol kas nesulaukė Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) skundų ar pastabų. Bet šalies automobilių sporto vadovas, skirtingai nei A. Poteliūnas, prisiima atsakomybę už padarytas klaidas.
FIA nesiklausė lietuvių?
Organizatoriaus teigimu, FIA buvo įspėta, kad greičio ruožus Lietuvoje buvo galima važiuoti tik po vieną kartą, tačiau lietuviai pabijojo toliau aiškintis.
„Iš karto sakėme, kad greičio ruožus Lietuvoje galima važiuoti tik po vieną kartą. Bet jiems neapsakysi, kad taip, o ne kitaip galima daryti. Oficialiai jiems buvome pasiūlę tris greičio ruožus, dar tris neoficialiai ir jie juos išsirinko. Teigėme, kad bus minkštas kelias, bet jie patys išsirinko“, – kalbėjo A. Poteliūnas.
„Iš to regiono negalime išvažiuoti, nes Mikolaikos – toje pusėje. Kad ir kokie būtų keliai, juos reikia sustiprinti. Galiu prisiimti atsakomybę už kelio dangą, kurią merkė lietus. Bet lenkai dalyvius įsileido į tuos žvyrkelius, kurie buvo sutvarkyti už ES pinigus. Raliui pagrindinis dalykas – kelias, kad vyktų varžybos. Dėl kitų dalykų pasitaisysim“, – vieną po kito pažadus žarstė WRC etapo organizatorius.
Lietuva kartu su Lenkija WRC etapą rengs dar trejus metus, ir LASF prezidentas patvirtino, kad renginys ir kitais metais vyks tik svarstoma data. Tai gali vykti ne birželio pabaigoje, kaip įprasta, o rugsėjį ar spalį.
Raudonavo lenktynininkai
Greičiausias iš lietuvių WRC etape lenktynininkas D. Matijošaitis, bendroje įskaitoje užėmęs 24 vietą, neslėpė: „Esmė paprasta: už viską, kas vyksta Lietuvoje, Lietuva ir lietuviai atsako.“
Nors G. Furmanavičius teigė, kad automobilų sporto žvaigždės lietuvių paruoštas trasas apibūdindo kaip labai greitas, sudėtingas ir netgi įdomias, D. Matijošaitis sakė po WRC etapo iš kitų šalių lenktynininkų išgirdęs ne itin malonių replikų apie Lietuvos organizuotus greičio ruožus.
„Nesuprato niekas, kokio velnio mums reikėjo tokį tolimą kelią važiuoti dėl kelių apgailėtinos kokybės ruožų“, – balsas.lt sakė lenktynininkas.
Po nevykusio WRC etapo Lietuvoje lenktynininkas Mindaugas Daunoravičius LASF įteikė raštą, kuriame reikalaujama, kad šalies automobilių sporto vadovai daugiau nerengtų tokio masto renginių. „Jums ir vėl nepavyko atlikti savo darbo profesionaliai, – rašė M. Daunoravičius. – Prisiimkit atsakomybę ir atsakykite už tai. Atsistatydinkite. Leiskite dirbti ir vadovauti tiems, kurie nori, gali ir sugeba.“
Pinigų neatgaus
Daugelis ralio žiūrovų buvo nepatenkinti, nes negalėjo išvysti visų keturių greičio ruožų. Daugelis sirgalių stebėti pasaulinių žvaigždžių ir palaikyti Lietuvos lenktynininkų susirinko į atšauktus ruožus, o ten rymoję nieko ir nesulaukė.
Žiūrovai buvo pasipiktinę, kad mokėję už bilietus tegalėjo pamatyti serviso zoną. O ir ralio organizatoriai apie pinigų grąžinimą net negalvoja.
A. Potelūnas teigė „galbūt“ norintis atsiprašyti žiūrovų, kurie negalėjo išvysti visų sportininkų po du kartus.
Neprilygo žiemos raliui
Kiekvienais metais Utenos apylinkėse nugriaudėja bene įspūdingiausias žiemos ralis „Halls Winter Rally“, kurį organizuoja lenktynininkas Benediktas Vanagas. Kasmet ralis sutraukia bene daugiausia žiūrovų iš visų Lietuvos ralio čempionatų etapų – apie 50 tūkst., sportininkams tenka įveikti penkis šešis pasikartojančius greičio ruožus.
„Vertinu labiau reikšdamas kritiką WRC etapo rengėjams“, – balsas.lt sakė B. Vanagas – Bet nesirašiau ant lapuko ir nedariau tyrimo, kas buvo padaryta blogai. Į tokio dydžio projektą žiūrėta spontaniškai ir nebuvo tinkamai pasiruošta.“
Iš viso į WRC etapą Lietuvoje buvo investuota 500 tūkst. litų. Panašiai atsieina ir „Halls Winter Rally“ lenktynės.
„Turint galvoje, kad tai buvo tik du pasikartojantys greičio ruožai. Galbūt yra kokių nors detalių, bet kalbant apie infrastruktūros parengimą, tikrai buvo galima padaryti žymiai geriau. Manau, žmonės, kurie tai organizavo, nelabai žinojo, ką daro“, – teigė Dakaro ralio dalyvis B. Vanagas.
