Buvo laikai, kai karštligiškos tautos viltys ir svajonės L. Messi atrodė per didelė našta. Dėl to nesėkmės baimė tapo nepakeliama, o pralaimėjimo skausmas – dar didesnis.
Buvęs Argentinos fizinio rengimo treneris Fernando Signorini prisimena, kaip po triuškinamo pralaimėjimo Vokietijai 2010 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalyje 4:0 L. Messi persirengimo kambaryje tiesiog krito ant grindų. Jis sėdėjo susmukęs tarp dviejų suolų, neguodžiamas, šaukė, verkė ir be sustojimo kaltino save.
L. Messi niekada nelaikė savęs šalies gelbėtoju. Jei Diego Maradona turėjo nepaprastą, maištingą asmenybę, kuri parėmė nepaprastą futbolininko talentą ir pavertė jį Argentinos kultūros ikona, tai L. Messi visada buvo kitokio tipo. Jo talentas jam suteikė statusą, kuris prieštarauja jo ramiai, droviai ir intravertiškai asmenybei.
Nepaisant jo ramybės, rinktinė jam visada rūpėjo. Kiekviena nesėkmė tarptautinėje arenoje jam įstrigdavo labai giliai.
Visgi tokio rūpesčio našta darėsi per didelė. Jis dalyvavo trijuose pasaulio čempionatuose: du kartus buvo įveiktas ketvirtfinalyje, vieną kartą – finale. Vėliau įvyko ir ketvirta nesėkmė iš eilės: Copa America rungtynėse su Čile jis nepataikė į vartus baudinių serijoje.
Sergio Aguero sakė, kad niekada nematė savo artimo komandos draugo taip palūžusio, kaip tąkart persirengimo kambaryje. Atrodė, kad L. Messi nebeištvėrė.
„Mano kelias nacionalinėje komandoje baigėsi“, – tramdydamas ašaras sakė jis po Copa America finalo.
„Padariau viską, ką galiu, aš bandžiau. Tai buvo dalykas, kurio labiausiai norėjau, bet negalėjau to gauti. Labai sunku, bet sprendimas priimtas. Kelio atgal nebebus“.
Laimei, vos po penkių dienų Argentinos laikraštis „La Nacion“ pranešė, kad L. Messi persigalvojo. Užuot klausęs tų, kurie tvirtino, kad jis niekada negalės padaryti to, ką padarė D. Maradona, jis labai norėjo atvesti Argentiną į šlovę.
Jis jautė, kad nebegali gyventi su savo tautos vilčių ir svajonių našta. Tačiau pagalvojus, jis negalėjo gyventi ir be jos.
Katare L. Messi pasirodė su nauja jėga. Parodęs meistriškumą ir padėjęs Argentinos rinktinei prasibrauti į pasaulio čempionato finalą, argentinietis šypsojosi ir apsikabinęs su komandos draugais dainavo kartu su sirgaliais.
Visgi, L. Messi šįkart fanų ir komandos viltys slegia dar labiau. Tai – paskutinis jo pasaulio futbolo čempionatas.
„Tai mano paskutinis pasaulio čempionatas“, – sakė jis. „Iki kito laukia ilgas kelias, daug metų ir tikrai dėl savo amžiaus jo nebepasieksiu.“
Pasaulio taurės čempiono titulo nebuvimas yra vienintelis trūkumas, kuris dar neleidžia nuspręsti, ar tikrai L. Messi yra geriausias futbolininkas, tačiau Argentinai patekus į finalą šios kalbos tik dar labiau aštrėja.
Visgi ne visi apie L. Messi atsiliepia kaip apie herojų. Prieš savo mirtį D. Maradona pažėrė aštrių komentarų apie Argentinos žvaigždę.
„Neturėtume dievinti L. Messi“, – 2018 m. pabaigoje sakė Maradona. „Jis yra vienoks L. Messi, kai žaidžia Barselonoje (...), bet kitoks L. Messi, kai žaidžia už Argentiną.
Jis yra puikus žaidėjas, bet jis nėra lyderis. Nenaudinga bandyti padaryti lyderį iš žmogaus, kuris prieš rungtynes 20 kartų nueina į tualetą.“
Tai buvo pasikartojanti tema apie L. Messi tarptautinės karjeros metu: jo lyderystės trūkumas, asmenybės trūkumas, nesugebėjimas padaryti taip, kaip padarė D. Maradona.
L. Messi savo naujai atrastą ramybės jausmą Argentinos rinktinėje sieja su įvairiais dalykais: branda, tėvyste, net dieta, tačiau jis taip pat nurodo ir savo komandos draugų dvasią bei trenerio įtaką. Lionelio Scaloni darbas atneša didesnį ramybės ir vienybės jausmą nei tada, kai treniravo Sampaoli 2018 m., o ypač Maradona 2010 m.
Argentina coach Lionel Scaloni says that Lionel Messi is with 'no doubt' the greatest of all-time 🐐 pic.twitter.com/16JyEX72U2
— ESPN FC (@ESPNFC) December 14, 2022
Nepaisant visko, visų žvilgsniai dabar krypsta į sekmadienį, kuomet L. Messi turės paskutinį savo šansą įgyvendinti svajonę. Laimėti Pasaulio taurės finalą šiame jo karjeros etape tikrai būtų šlovė.
Tai apibūdintų jo neįtikėtiną karjerą taip, kaip 1970 m. ją apibūdino Pele ir 1986 m. D. Maradona. Tai reikštų pasiekti viską, ko jis kada nors norėjo – ne tik laikyti pasaulio čempionato taurę savo rankose, bet ir suteikti džiaugsmo tautai, kuri galbūt labiau nei bet kuri kita trokšta sėkmės futbolo aikštėje.
L. Messi labai ilgai nešė šią naštą, bet artėjant prie savo odisėjos pabaigos, jis pagaliau atrodo patogiai.
