Šie klausimai taip pat nesvetimi ir Lietuvos krepšinio federacijai (LKF), kuriai rūpi tiek nacionalinės rinktinės stratego, tiek geriausio Lietuvos klubo likimai.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas papasakojo, ar pokyčiai palies ir rinktinę Europos čempionato atrankos „languose“ bei kaip žiūrima į K. Maksvyčio situaciją šiuo metu.
Klausimas nepersvarstomas
Gruodžio 11 d. vykusiame LKF Vykdomojo komiteto posėdyje buvo nutarta, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į 2025 m. Europos čempionatą bandys atvesti Giedrius Žibėnas.
Vilniaus „Ryto“ treneris tapo antruoju K. Maksvyčio asistentu, kuris pakeis strategą per atrankos langus. Anksčiau tokį darbą atliko Kęstutis Kemzūra.
Po priimto sprendimo surengtoje spaudos konferencijoje pats K. Maksvytis pasakojo, kad kolegos pasirinkimas buvo labai tinkamas, kadangi kitų variantų surasti būtų buvę sunku.
„Aš pats pagal sutartį su Kauno „Žalgiriu“ rinktinei galiu vadovauti tik vasarą. Kęstutis Kemzūra pats išreiškė norą daugiau koncentruotis į klubo darbą, todėl nusprendėme, kad Giedriaus Žibėno kandidatūra būtų geriausia, – sakė K. Maksvytis. – Europos čempionato atrankoje labiau teks remtis žaidėjais iš Lietuvos krepšinio lygos ir Giedrių Žibėną matome, kaip geriausią kandidatą šioms pareigoms.“
Visgi situacija šiuo metu yra visiškai kita. Gruodžio 30 d. K. Maksvytis baigė savo darbą „Žalgiryje“, tad natūraliai kyla klausimas, ar jis prie rinktinės vairo sugrįš ir vasarį?
„Kol kas joks sprendimas nepakeistas Vykdomojo komiteto, o jis yra toks, kad „langams“ vadovaus Giedrius Žibėnas. Su Giedrium ir su daugiau subjektų yra suderinta daug detalių vasariui, tai ta situacija kol kas tokia ir lieka, jokių kitų indikacijų kol kas nėra“, – nekintantį federacijos sprendimą aiškino M. Balčiūnas.
„Mums džiugu, kad jis (Kazys Maksvytis) pilnai koncentruosis tik į rinktinę, bet pagrindinis prioritetas yra vasara. Kol kas daugiau nieko nepasakysiu, tik tai, kad galioja Vykdomojo komiteto sprendimas ir kol kas net darbotvarkėje klausimo apie keitimą nėra“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie tai, ar buvęs žalgiriečių vedlys prie darbo „languose“ apskritai neprisidės, LKF generalinis sekretorius teigė, kad vėlesni sprendimai neaiškūs dėl laukiančių federacijos rinkimų:
„Kalbame dabar apie vasarą. Vasaros pabaigoje, rugsėjį bus LKF rinkimai ir mes negalime taip toli daryti sprendimų. Kai rinkimai pasibaigs, kas jau gaus tą mandatą, tas ir planuos „langus“ ir pan.“
Tiesa, pašenkovas teigė, kad kol kas apie tikslesnius planus su K. Maksvyčiu federacijos atstovai dar neturėjo progos pakalbėti, tačiau džiaugiasi, kad strategas turi progą atsitraukti ir susidėlioti mintis.
„Aš manau, kad jam dabar yra didelis noras pailsėti, buvo beveik trys labai intensyvūs metai. Čia labai savalaikis poilsis, dabar jis išvažiavo atostogų su šeima, o kai grįš, ramiai atsisėsime ir pasiplanuosime, pamodeliuosime ateitį“, – sakė LKF generalinis sekretorius.
Pažėrė kritikos „Žalgirio“ pasirinkimui
M. Balčiūnas taip pat minėjo, kad federacijos atstovai į K. Maksvyčio atleidimo situaciją žiūrėjo optimistiškai, tačiau naujas žaliai-baltų vairininkas LKF nenudžiugino.
„Žiūrime į viską pozityviai. Į šitą situaciją irgi, kiek tai įmanoma, žiūrėjome pozityviai vien dėl to, kad Kazys galės koncentruotis į rinktinę. Aišku, tikrai nėra malonu, kad užsienietis treniruoja Lietuvos klubus, bet mes šitą visada viešai deklaravome ir visada būsime už Lietuvos trenerius“, – aiškino M. Balčiūnas.
LKF generalinis sekretorius dėstė, kad organizacija visuomet stengiasi šalies krepšinyje stiprinti lietuvybę, o Andrea Trinchieri, kaip ir anksčiau buvusių užsienio strategų, atvykimas šį aspektą menkina.
„Lietuvos krepšinis visuomet buvo stiprus dėl to, kad gynė savo identitetą. Aš suprantu klubų norą tapti globaliais, bet pasaulyje ta praktika yra tada, kai klubai yra išlaikomi iš privačių pinigų.
Lietuvos krepšinio klubai absoliučia dauguma, o ypač „Žalgiris“, priklauso nuo biudžetinių pinigų. Tai yra Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, kurie tikrai nėra begaliniai, todėl labai norėtųsi, kad jie prisidėtų prie to lietuviško krepšinio ir identiteto išlaikymo, stiprinimo ir vystymo.
Užsienietis treneris, kaip ir užsienietis žaidėjas, jis ne tik neturi sentimentų, bet ir atvažiuoja labai trumpalaikei, apibrėžtai misijai, dažniausiai paremtai savais interesais, bet tikrai ne nacionalinio krepšinio prioritetui“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors „Žalgiris“ turi lietuvišką žaidėjų branduolį, tačiau visoms pozicijoms komandoje buvo ir yra legionierių, galinčių užimti lietuvių vaidmenį. Visgi M. Balčiūnas pasakojo, kad K. Maksvytis būdavo tas treneris, kuriam lietuviškumas aikštelėje visada buvo svarbus.
„Maksvytis dažnai turėdavo galimybę vietoj Giedraičio leisti užsienietį, bet jis leisdavo Giedraitį, jauną žaidėją. Vietoj Biručio galbūt irgi kokį kitą užsienietį, bet jis labai dažnai prioritetą atiduodavo lietuviui. Galima prisiminti tą pačią Ulanovo situaciją, kai jis „Neptūne“ žaidė, bet jis (Kazys Maksvytis – aut. past.) visada prioritetą duodavo lietuviams.
Lietuviai po to gina, nors ir ne visi, Lietuvos rinktinės garbę ir jiems praktika žaisti aukščiausio lygio varžybose klubiniame krepšinyje labai padeda ruoštis rinktinei. Daug čia nereikia aiškinti, šitie dėsniai yra svarbūs“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius.
Rinktinių ir klubų pinigai – nesulyginami
Nenuostabu, kad susiklosčius dabartinei situacijai, žvilgsnis sukasi ir į pinigus. Gerai žinoma, kad klubiniame krepšinyje treneriai uždirba didesnius pinigus nei nacionalinėse rinktinėse, tad įdomu tai, kokio kontrakto sulaukia nacionalinės komandos vedlys.
Nors prieš 2023 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei buvo planuotas 1 mln. eurų biudžetas, tačiau M. Balčiūnas džiaugėsi, jog metai buvo geresni ir galutinė suma padidėjo 200 tūkst. eurų.
Iš šių 1,2 mln. eurų, anot M. Balčiūno, trenerių štabui atriekta suma siekė taip pat apie 200 tūkst. eurų.
„Kontrakto, darbo sutarties treneris neturi, čia yra piniginiai prizai. Piniginiams prizams buvo iš viso skirta arti 200 tūkst. eurų, bet čia visam štabui. Buvo pirmo etapo rinktinė, kuri turėjo tam tikras užduotis, tada, žinoma, pagrindinė rinktinė, tai apie 200 tūkst. buvo skirta visiems“, – dėstė jis.
LKF generalinis sekretorius pridūrė, kad tik vyriausiajam rinktinės treneriui skiriama biudžeto dalis sudaro iki 10 proc., o tai šiuo atveju galėtų siekti iki 120 tūkst. per metus.
M. Balčiūnas pripažino, kad nacionalinių rinktinių trenerių algos kitose šalyse, lyginant su Lietuva, gali būti didesnės, tačiau čia reiktų žiūrėti į visai kitus aspektus.
„Apskritai, nėra teisinga lyginti kiek moka ispanai ar pan. Jeigu pradėsime visas pozicijas lyginti skirtingų rinkų, tai nelabai galima. Amerika moka ir 10 kartų daugiau savo treneriui, bet ten rinka kitokia, ten biudžetai 10–20 kartų didesni. Mes turime atsiremti į savo logiškas pajamas.
Trenerio, ypač vyrų rinktinės, niekada iki šiol nebuvo motyvas pinigai. Toje pozicijoje yra garbė, pripažinimas ir kt., o pinigai ateina kitur, per klubinio krepšinio kontraktus ir panašiai.
Federacija, kaip visuomeninė organizacija, neturi lenktyniauti su klubinio krepšinio pinigais, čia visai kita misija. Tam tikras pasiaukojimas čia yra iš visų – iš žaidėjų, kurie žaidžia, iš trenerių, net iš federacijos darbuotojų. Tai yra socialinė saviraiška ir šalies reprezentavimas, kuris nematuojamas pinigais“, – aiškino LKF generalinis sekretorius.
Nors, pavyzdžiui, Eurolygos, kurioje grumiasi ir Kauno „Žalgiris“, trenerių algos nėra viešai skelbiamos, tačiau įvairūs šaltiniai šios lygos strategų algas taip pat nurodo ženkliai didesnes. Dėl šios priežasties gali kilti klausimas, ar treneriui palanku yra telkti dėmesį tik į rinktinės reikalus.
„Mes visi suvokiame, kad 10 tūkst. eurų per mėnesį yra labai geras atlyginimas ir viskas tuo pasakyta. Kas nepragyventų Lietuvoje už 10 tūkst. eurų? – retoriškai klausė M. Balčiūnas. – Čia yra pusė federacijos darbuotojų, kurių yra 20, mėnesinės pajamos, gal truputį daugiau, 12 tūkst., jei taip matuojant.“
„Tai yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste labai solidus atlyginimas. Jeigu palygintume verslo pasaulyje, kas gauna tokius pinigus, tai yra įmonės, kurios generuoja 20–50 mln. eurų.
Atsakomybė yra didelė, bet yra daug kitų socialinių dalykų, kurie yra žymiai reikšmingesni nei atlyginimas“, – vyr. trenerio atlyginimą vertino LKF generalinis sekretorius.
Primename, kad Lietuvos rinktinė su G. Žibėnu priešakyje Europos čempionato atrankoje vasario 23 d. namuose susitiks su Lenkijos krepšininkais, o vasario 26 d. išvykoje žais su estais.
Vasarą prie rinktinės vairo grįš K. Maksvytis, kurio vadovaujama rinktinė liepos 2-7 dienomis dalyvaus atrankoje į Paryžiaus olimpines žaidynes.
