Būnant Lietuvoje sunku įsivaizduoti, kaip verda gyvenimas 3000 kilometrų atstumu nuo Vilniaus nutolusioje Permėje. Atrodytų, „pauzės“ mygtukas dabar įjungtas visur pasaulyje, tačiau tai – toli gražu nuo tiesos, kurią kasdien mato krepšininkas.
„Tiesą sakant, viskas dabar lygiai taip pat, kaip ir tada, kai atvažiavau čia rugsėjį. Matai kelis žmones su kaukėm, bet ir jie patys turbūt pilnai nežino, kam tos kaukės“, – nusišypso A. Juškevičius.
31-erių krepšininkas jau nebegyvena to gyvenimo, paremto vien rėžimu treniruotė – namai – treniruotė.
Adas Permėje įsikūrė kartu su savo šeima, ten auga ir jo sūnus, todėl laisvu nuo krepšinio metu jis dažnai vaikštinėja miesto gatvėmis, lankosi restoranuose, kurie čia, beje, labai aukšto lygio. Jis kasdien mato didelius srautus žmonių ir pripažįsta, kad rusai – tauta, mėgstanti „išeiti“.
Gyvenimas Permėje sukasi kaip karuselė. Lygindamas gimtąjį Kauną ir Rusijos miestą krepšininkas sako, kad vis tik pramogų ir veiklų miestiečiai čia turi daugiau. Bet ne informacijos apie pasaulinę katastrofą.
Skaitydamas Lietuvos žiniasklaidą krepšininkas suprato, kad reikalai gimtoje šalyje ir visame pasaulyje nėra geri. Vis dėlto, net ir keliskart kavinėse padavėjų paklausęs, ar Permėje bus įvestos griežtesnės taisyklės, jis liko nesuprastas.
„Kavinėje klausiu, ar girdėjo kažką. Sako, kad tikrai nieko negirdėjo. Man sako: „klausyk, o gal tu ką žinai?“, – pečiais gūžteli A. Juškevičius.
Nereikia net kavinių. Krepšininkas sako iki šiol negirdėjęs nė žodžio net iš jį Permėje supančių žmonių.
„Iš aplinkos nieko absoliučiai negirdžiu, atrodo, kad aš už juos daug daugiau žinau. Absoliučiai žmonės nieko“, – situaciją apibūdina 31-erių įžaidėjas.
Ir nors jam pavyko nugirsti, kad Permėje jau kitą savaitę visgi bus apribotas žmonių judėjimas ir masiniai susibūrimai, akivaizdu, kad dabar miestas tiesiog ūžia.
„Visiškai viskas taip pat. Kalbas kažkokias nugirdau, kad kitą savaitę uždarys viešas vietas, bet tiesą sakant, nė kiek nepanašu. Visur pilna žmonių: restoranai pilni, barai pilni, kavinės pilnos, niekas neperka prekių dideliais kiekiais“, – pasakoja krepšininkas.
Įdomų vietinių požiūrį A. Juškevičius įžvelgia į kalbėdamas apie krepšinį. Vieningoji lyga, kaip ir visos kitos krepšinio lygos pasaulyje, dabar yra įšaldyta – suspenduota bent mėnesiui. Bet lietuvis mano, kad krepšinis Rusijoje sustojo tik dėl solidarumo pasauliui, nors buvo planuota kitaip.
„Girdėjau, kad Rusija savo krepšinį sustabdė iš solidarumo pasauliui. Realiai turėjome žaisti be žiūrovų ir tęsti sezoną, bet iš solidarumo visiems nusprendė eiti tuo pačiu keliu“, – svarstė krepšininkas.
Plačiau – interviu
Adai, kaip dabar atrodo tavo dienos? Lietuvoje gyvenimas truputį sustojęs…
Turime vieną treniruotę į dieną. Treniruojamės su visa komanda. Lyga yra suspenduota, o vadovai sako, kad štai, laisvos sales, kol galime, sportuokime. Tai ir sportuojame, laukiame žinių šviežesnių.
Permė – toli ir nematyta. Kaip ji atrodo tavo akimis?
Aš irgi galvojau, kad atvažiuosiu ir pamatysiu, kas čia – kaimas, ne kaimas… Bet tai milijoninis miestas, iš tiesų atvažiavus likau nustebęs gerąja prasme. Yra visokių vietų pavalgyti, yra atsipalaidavimo vietų, tikrai nemažiau tokių vietų nei Kaune. Pilna aukšto lygio restoranų, kitų lankytinų vietų. Netrūksta ir turtingų žmonių, priklauso, kokioje aplinkoje būni. Vienas didelis minusas, tai kad dažnai tamsa būna – atsikeli kokią dešimtą ryto ir tamsu už lango.
O kaip miesto gyvenimas šiomis dienomis, žinant pasaulinį kontekstą?
Tiesą sakant, viskas dabar lygiai taip pat, kaip ir tada, kai atvažiavau čia rugsėjį. Matai kelis žmones su kaukėm, bet ir jie turbūt pilnai nežino, kam tos kaukės. Visur pilna žmonių: restoranai pilni, barai pilni, kavinės pilnos, niekas neperka prekių dideliais kiekiais. Iš aplinkos nieko absoliučiai negirdžiu, atrodo, kad aš už juos daug daugiau žinau. Absoliučiai žmonės nieko.
Turbūt skaitai daug lietuviškos žiniasklaidos?
Skaitau, bet jau noriu nebeskaityti. Reikia galvoti ir domėtis daug, bet juk ir tyrimai atlikti, pavyzdžiui, kad nuo viruso miršta tie žmonės, kurie turi kitų ligų. Aš manau, kad čia stipriai per daug dėmesio žiniasklaidoje. Stipriai per daug.
O vietinę rusų žiniasklaida atsiverti?
Nieko niekada neskaitau rusų žiniasklaidoje. Ir televizoriaus nežiūriu. Jei skaitau, tai lietuviškai.
Tai apie karantiną ir kitus apribojimus negirdėti?
Visiškai viskas taip pat. Kalbas kažkokias nugirdau, kad kitą savaitę uždarys viešas vietas, bet tiesą sakant, nė kiek nepanašu. Nueinu į savo mėgstamą kavinę, klausiu, ar girdėjo kažką. Sako tikrai nieko negirdėjo. Manęs klausią: klausyk, o tu žinai kažką? Nes mes nieko nežinome. Tai sakau, turbūt tikrai žinau daugiau, nei čia esantys žmonės.
Kaip, tavo nuomone, į situaciją sureagavo Vieningoji lyga?
Vieningoji lyga labai tvarkingai sureagavo. Turkai tik dabar baigė žaisti, o mūsų lyga kovo 13 dieną jau buvo sustabdyta. Tai nebuvo tikrai vėlu. Kai žaidėme paskutines savo rungtynes, buvo tylu, ramu. Net negalėjome įtarti, kad kažkas tokio nutiks. Girdėjau, kad Rusija savo krepšinį sustabdė iš solidarumo pasauliui. Realiai turėjome žaisti be žiūrovų ir tęsti sezoną, bet iš solidarumo visiems nusprendė eiti tuo pačiu keliu.
Permėje esi su šeima. Ar visi likote ten?
Šeima išvažiavo į Lietuvą prieš savaitę. Išvažiavo ne dėl koronaviruso, taip buvome suplanavę. Viskas pavyko, grįžo, aš likau tęsti savo darbus. Žiūriu, įsisuko visa karuselė, tai matau, kad neišeis taip paprastai grįžti man pačiam, jei reikės. Jei nutrauks sezoną, nebus gerai. Juokavome su latviu, kad pirksime kokią LADA su normaliu varikliu ir važiuosime namo.
Permės klube – net penki lietuviai. Kiek tai gelbėja būnant užsienyje?
Nieko negali būti geriau. Kai esi legionierius, nenuginčijamai geriausia, ką gali turėti, tai tautietį šalia. Visą laiką gali kalbėti savo kalba, esame panašūs mentalitetu, vienas kitą palaikome. Jei kažkam sunku, vienas kitą visada ištrauksime. Kai esi vienas, turi laviruoti tarp kitų. Mes dabar jaučiamės labai patogiai. Nesijaučia, kad esi legionierius. Žaidi kažkur Permėje, bet nesijauti kaip užsienietis.
Klubas prieš pusmeti gyrėsi, kad turi trenerį-robotą. Susipažinai su juo?
Gal čia labiau marketinginis ėjimas. Permėje yra robotų įmonė, bet tas pats robotas, nežinau... Negirdėjau, nemačiau. Per rungtynes jis būna, bet ką jis daro, nežinau. Reiktų trenerių klausti, ką jis padeda.
Ar galėtum palyginti Lietuvos krepšinio lygą ir Vieningąją lygą?
Nepalyginami dalykai, vien dėl biudžetų. Pažiūrėkite, kokie žaidėjai žaidžia. Visi legionieriai yra kito lygio, jie žaidžia už visai kitokius pinigus, nei Lietuvoje. Esminį skirtumą ir sudaro legionieriai. Aš skaitau, kad vietiniai Lietuvos krepšininkai yra stipresni, nei rusai, bet lygos yra skirtingų kalibrų.
Šis sezonas tau įspūdingas. Buvo ir 37, ir 34 taškai...
Seniau gal taip nebūdavo, ar ne? (juokiasi). Pas kiekvieną karjeros pikas ateina skirtingai. Pas mane atėjo vėliau, bet jis yra dabar – nuo kokiu dvidešimt aštuonerių metų ir dabar tęsiasi. Prižiūriu savo kūną, nepraleidau šiemet nė vienerių rungtynių. Tiesą sakant, tikiuosi, kad taip seksis ir dar kelis metus į priekį.
Adai, nematome tavęs Lietuvos rinktinės sąraše. Ar tai – tik tavo sprendimas, ar jam įtakos turėjo ir kiti?
Tai yra mano asmeninis sprendimas. Niekada nesakiau, kad baigiu karjerą rinktinėje. Nusprendžiau šią vasarą neatstovauti, noriu pasiruošti kitam sezonui. Šį kartą padėkojau už kvietimą ir viskas. Niekur nesakiau, kad tai pabaiga rinktinėje.
