Šiuos pinigus buvęs politikas įgijo teikdamas kuro čekiukus ir ataskaitose nurodydamas, kad lėšos buvo panaudotos tarybos nario veiklai. Todėl minėtos išlaidos jam buvo kompensuotos.
Tačiau dar didesnę pinigų sumą – 6 tūkst. 488 eurus – Ž. Šilgalis išleido advokatams, gindamasis nuo, jo manymu, nepagrįstų prokuratūros pretenzijų byloje dėl išlaidų tarybos nario veiklai panaudojimo.
Prokuratūra nustatė, kad savivaldybės biudžeto lėšų naudojimas kai kuriais atvejais nebuvo susijęs su tarybos nario veikla, daug kuro buvo įsigyta už Vilniaus miesto savivaldybės ribų.
Tarybos narys buvo pateikęs kvitus daugiau nei 6,1 tūkst. eurų sumai kompensuoti jo išlaidas degalams, pirktiems Šiauliuose, Telšiuose, Šilalėje, Kaune, Plungėje, Raseiniuose, Ukmergėje, Panevėžio ir Trakų rajonuose.
Minėtą sumą Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį nusprendė priteisti iš Ž. Šilgalio. Tačiau atsakovas su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Šio teismo trijų teisėjų kolegija rugsėjo viduryje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos – kad tam tikromis dienomis, kai Ž. Šilgalis pylė kurą už Vilniaus miesto ribų, vyko ir tarybos bei frakcijos posėdžiai, kuriuose jis dalyvavo gyvai, ir tuo pačiu laikotarpiu ėjo viešosios įstaigos direktoriaus pareigas, todėl galėjo vykti į posėdžius Vilniuje iš kitų vietovių.
Todėl iš Ž. Šilgalio priteistą sumą teismas sumažino 646 eurais – iki 5 tūkst. 524 eurų.
Kadangi buvo patenkinta nors maža dalis atsakovo reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūra įpareigota sumokėti daugiau nei 519 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Tuo metu Ž. Šilgalis į valstybės biudžetą turės sumokėti daugiau nei 131 eurą
Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Buvęs Vilniaus miesto tarybos narys prokuratūros ieškinio niekada nepripažino, teisme jis sakė, kad jo byloje nėra skirtingų bankų kortelių, kaip kitose „čekiukų“ bylose, ar duomenų apie tuo pat metu piltą įvairių rūšių kurą.
ELTA primena, kad įvairių savivaldybių tarybų nariai teismuose atsidūrė, kai paaiškėjo, jog galimai rinko kvitus už kurą ir vėliau teikdavo savivaldybėms kaip savo asmeninius čekius už įsigytą kurą ir tokiu būdu gaudavo kompensacijas.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Generalinė prokuratūra skelbė, kad tarybų nariai per civilinius procesus jau grąžino per 1 mln. eurų, dar dėl 1 mln. prokuratūra kovoja teismuose. Minėtos sumos apima tik civilinius procesus – teismai taip pat tenkina šalies prokurorų ieškinius baudžiamosiose bylose.
Ž. Šilgalis 2008-2012 metais ėjo Seimo nario pareigas, jis buvo išrinktas pagal Liberalų ir centro sąjungos sąrašą. Seime jis dirbo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju.
Nuo 2014 metų jis buvo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atsakingasis sekretorius, Centrinio rinkimų štabo vadovas 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
