Pati ministerija iš dalies pripažįsta tarnybos klaidas – esą daliai darbuotojų dar trūksta ir kompetencijos, ir patirties. Valdžia žada ir naujovių. Ateityje pas vaikus ir jų tėvus spręsti jų dramų specialistai vyks su slaptomis filmavimo kameromis.
Du mažamečiai kauniečių Kručinskų vaikai jau antrą dieną vėl gyvena savo namuose. Prieš tai mėnesį jie praleido pas globėjus, tik versijos, kodėl taip atsitiko, skiriasi. Tėvai skundžiasi, kad atžalas vaiko teisių specialistai atėmė už keletą pliaukštelėjimų, o tarnyba tvirtina, kad tėvai vaikus auklėjo ir rykštele, tad namuose jiems buvo nesaugu. Šeimos drama, virtusi skandalu, panašu, greitai nesibaigs. Tyrimo imasi vaiko teisių kontrolierė.
„Mes jau pradėjome tyrimą dėl pažeistų vaiko teisių. Vertinsime visus veiksmus – tiek Vaiko teisių skyriaus, kaip vaiko teisių sistema veikė, tiek teisėsaugos institucijas, kaip teisėsaugos atliko savo darbą procese“, – sakė vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė.
Tyrimas gali užtrukti keletą mėnesių, tada ir paaiškės, ar vaikai išties buvo išplėšti tėvui iš rankų, ar motiną tikrai derėjo laikyti areštinėje ir ar vaikai tėvams galiausiai atiduoti teisėtai. Visgi paties teismo sprendimo paimti vaikus iš šeimos Žiobienė neginčija – jeigu teismas taip nusprendė, vadinasi, tai buvo būtina. Tiesa, kaip buvo matyti iš vaizdų Kaune, dalis visuomenės tuo netiki ir jau kalba, kad liepą įsigaliojusį įstatymą dėl vaikų nemušimo išvis reikia atšaukti. Žiobienė ragina nepasiduoti emocijoms.
„Ko labiausiai būtų gaila šitoj situacijoj – kad mes staiga sakytumėm: tai visgi galima mušti tuos vaikus. Čia yra baisu, jeigu taip padarysim, bus blogiau nei blogai“, – kalbėjo kontrolierė.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad daliai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų dar tikrai trūksta patirties. Įsigaliojus reformai priimta naujų darbuotojų ir ne visi, kilus konfliktinei situacijai, geba susitvarkyti.
„Akivaizdu, kad kai kuriems iš jų trūksta patirties, reikia mentorystės, reikia senų darbuotojų palydėjimo, bet dėl didelių darbo krūvių jie to net nespėja ir negali padaryti“, – kalbėjo viceministrė Vilma Augienė.
Tam, kad ateityje būtų paprasčiau spręsti konfliktus, valdžia žada naujovių – specialistams į atlapus segs slaptas kameras.
„Kad turėtumėm objektyvesnį vaizdą, galvojam apie vaizdo kamerų specialistų aprangoje įmontavimą, kad galėtumėm filmuoti konkrečias situacijas ir esant reikalui išnagrinėti“, – sakė viceministrė.
Visgi ekspertai primena ir tėvų atsakomybę. Pasak vienos iš vaikų nemušimo įstatymo iniciatorių Dovilės Šakalienės, institucijos leido Kručinskų vaikams grįžti į šeimą, nes tėvai galiausiai ėmė bendradarbiauti. Taip elgtis esą reikėjo iškart.
„Jeigu tėvai nuo pat pradžių būtų bendradarbiavę, pripažinę klaidas, mielai priėmę siūlomą pagalbą: pozityvios tėvystės kursus, psichologinės pagalbos konsultacijas, gali būti, kad tiems vaikams būtų visiškai saugu būti su tėvais, jiems mokantis suvaldyti savo vaikų elgesį be smurto“, – sakė parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Tuo metu dalis lietuvių vis dar pyksta, kad įstatymas, jų žodžiais, draudžia pliaukštelėti vaikams. Ekspertai pripažįsta, kad dalis žmonių dar nesubrendo vakarietiškoms taisyklėms, nors turėtų suprasti, kad fizinės bausmės nėra auklėjamoji priemonė.
„Nė vienas turbūt neleistų prieš savo vaiką smurtauti kitam. Neleistų smurtauti mokytojui, medikui, policininkui. Niekada nepateisintų kaimyno ar kito svetimo žmogaus smurto prieš savo vaiką. Bet yra baisu, kad pateisina savo veiksmą prieš savo vaiką“, – sakė vaiko teisių kontrolierė.
„Daugelis tėvų vis dar laiko savo vaikus savo nuosavybe, ko daryti nereikėtų. Vaikus mes auginam visuomenei ir juos paleidžiam į gyvenimą. O kai galvojam, kad vaikai mūsų nuosavybė, tada leidžiam sau su jais daryti šiek tiek daugiau negu leistumėm kitam žmogui“, – kalbėjo psichologas Tomas Kelpša.
Psichologai tėvams pataria daugiau domėtis, kaip auklėti vaikus, ir nevengti tam skirtų kursų. Tėvai esą greičiau suvoktų, kad mušimas ne auklėja vaikus, o juos žaloja.
„Šitų mokymų visai nereikia bijoti. Mokymai nėra nusižengimo ar bausmės taikymas. Jie moko tėvus, gilina jų žinias, tada atsiranda sąmoningumas“, – sakė psichologas.
Tarnybos ir toliau tvirtina, kad masiškai vaikų iš tėvų neatiminėja. Tokios kraštutinės priemonės esą prireikia tik 14 procentų atvejų.
