Užfiksuoti kadrai, kaip į Lietuvą atvyko bei iš oro uosto pajudėjo Ukrainos vadovas.
Vilniuje jis dalyvauja Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.
Susitikimas rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje, su Ukrainos lyderiu ketinama aptarti tolesnę paramą kariaujančiai šaliai.
V. Zelenskis nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą. Iš viso tai – šeštasis jo vizitas šalyje. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis viešėjo pernai balandį, dalyvaudamas Trijų jūrų susitikime.
Kyjivas vadina Vilnių vienu didžiausių savo rėmėjų, Ukrainai daugiau nei trejus metus kovojant su Rusijos invazija.
Lietuva aktyviai pasisako už Ukrainos narystę ES, taip pat NATO. Pagal ekonomikos dydį, Lietuva patenka tarp daugiausiai karinės paramos Ukrainai skiriančių valstybių.
Nausėda ragina NATO keisti įsipareigojomus dėl gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino NATO ankstinti būsimų įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo vykdymą.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO šalys svarsto numatyti tokio įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų, bet G. Nausėda teigia, jog tai reikėtų padaryti per penkerius metus.
Rytinių ir šiaurinių NATO šalių lyderiams pirmadienį renkantis Vilniuje aptarti būsimojo Hagos susitikimo, G. Nausėda sakė, kad „Rusija nelaukia“ ir siekia reformuoti savo karines pajėgas nedelsiant.
„Turime labai ribotą laiką padaryti tą patį. Manau, turime kalbėti apie trejus – penkerius metus“, – žurnalistams Valdovų rūmuose sakė Lietuvos prezidentas.
„Aš tikiuosi, kad mes pasieksime susitarimą dėl 5 proc. BVP, kas jau yra realybė mano šalyje“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, negalima kalbėti apie ilgą laikotarpį, per kurį būtų pasiektas šis tikslas.
„Mums nereikia kalbėti apie pereinamuosius laikotarpius iki 2035–2040 metų. Ne, mes turime daugiausia penkerius metus imtis svarių ir įpareigojančių veiksmų“, – sakė šalies vadovas.
Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas Vilniuje rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau kurį laiką sąjungininkus ragina įsipareigoti gynybos išlaidas padidinti daugiau nei dvigubai – iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu šalys yra sutarusios dėl 2 proc. BVP, tačiau ir šio rodiklio dar nėra pasiekusios visos NATO sąjungininkės.
Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių susitikime Vilniuje siekiama sutarti dėl 5 proc. BVP gynybai krypties, nedetalizuojant ir neskaidant šio įsipareigojimo į dalis.
Kol kas apie planus gynybai skirti 5 proc. BVP arba daugiau viešai pareiškusios yra Baltijos šalys, Lenkija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
