„Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių – kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų – skaičiumi, todėl teismas telkia įvairius būdus, siekdamas tinkamai reguliuoti trečiadieniais išaugsiantį lankytojų srautą“, – rašoma teismo pranešime.
Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.
Prieš teismą stos aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą Astra Genovaitė Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrius Lobovas, žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas ir kiti asmenys.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai, 23 nukentėjusiaisiais, pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.
Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinimas vienas asmuo, šiam asmeniui taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Baudžiamoji byla bus nagrinėjama didžiausioje teisme Konferencijų salėje, kurioje telpa per 200 asmenų.
Į teismą atvyksiančius lankytojus prie Centrinio įėjimo pasitiks informacinės lentos ir čia budintys savanoriai, o teismo vidaus erdvės bus aiškiai padalintos į skirtingus sektorius.
Čia vietos skirtos proceso dalyviams, tačiau teismas užtikrins posėdžių stebėjimą visiems žiūrovams, pasiūlydamas jiems tiesioginę vaizdo transliaciją kitoje teismo salėje. Teismas taip pat sudarys palankesnes darbo sąlygas žiniasklaidos atstovams.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus bus sustiprinta asmenų patikra, todėl ir šio, ir kitų tą dieną numatytų teismo posėdžių dalyviai privalės pateikti gautus šaukimus į teismą.
Trečiadienio teismo posėdžius norintys stebėti žiūrovai taip pat privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o šių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami. Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios tarnybos pareigūnų pajėgos.
„Būtent dėl iš visos Lietuvos į teismo posėdį Vilniuje turinčių atvykti asmenų skaičiaus byla pripažinta galinčia užsitęsti baudžiamąja byla, - pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. – Dėl dalyvių skaičiaus ši byla turi savo specifiką, tačiau dedame visas pastangas, kad jos nagrinėjimas minimaliai atsilieptų tiek kitoms byloms, tiek įprastam teismo darbo ritmui“.
136 tomų apimties baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija, riaušių prie Seimo byla taip pat pripažinta prioritetine.
Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.
Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.