Komentuodamas nuo rugsėjo didinamą leidžiamą renginių dalyvių skaičių ministras pirmiausia pabrėžė, kad mokyklos turėtų apgalvoti, kaip rugsėjo 1-osios paminėjimą organizuoti išvengiant didelio būriavimosi.
„Logiškiausia būtų skaidyti renginius į nedideles grupes, kur būtų galima išlaikyti atstumus. Aišku, suaugusiesiems, kurie ateina į įstaigą, reikėtų be kažkokių atsikalbinėjimų turėti veido apsaugos priemones.
Nes susirinkę žmonės vis tiek bendrauja tarpusavyje, o tai nėra ta grupė kaip šeima, kurie matosi kasdien. Tikrai reikėtų padaryti juos kompaktiškus, kelis per dieną, kad vaikų ir tėvelių nesusirinktų per daug, kad kaip galima mažesnis būtų kontaktas“, – kalbėjo jis.
Tėvai leidžia sergančius vaikus
Kartu A. Veryga atkreipė dėmesį, jog jį stebina tokie tėvų pareiškimai, neva jie leisiantys net sergančius vaikus į mokyklą, nes jiems patiems reikia dirbti.
„Pačioms ugdymo įstaigoms pagrindinis tikslas yra saugotis nuo tų, kurie gali ateiti užsikrėtę, tai turi būti sąmoningumas pačių tėvų.
Tikėkimės, kad jie elgsis kitaip, neves vaikų, jeigu jie sloguoja, karščiuoja ar yra pasireiškę kažkokie kiti simptomai, kaip darydavo anksčiau, rasdavo visokių pasiteisinimų, kad jiems reikia eiti į darbą ir pan.
Tai visiems reikia eiti į darbą, nes jei toks vaikas užsikrės visą klasę, užkrės mokytojus, tai į darbą tada neis 40 žmonių, o ne du“, – akcentavo A. Veryga ir ragino nepamiršti atsakomybės ne tik už save, bet ir kitus.
Siūlo pasitelkti fantaziją
Anot ministro, tam dabar labai svarbu ir pačioms ugdymo įstaigoms tinkamai pasiruošti.
„Kas dar yra labai svarbu, kad, aišku, ugdymo įstaigoms bus labai didžiulis iššūkis, persidėlioti procesus, pasidėlioti ir vaikų maitinimą, pamokų organizavimą, kad grupes būtų galima kaip įmanoma labiau izoliuotai mokyti.
Nes kuo mažesnis yra kontaktas tarp klasių ar grupių, užsikrėtus vienai jų iškris tik ji, ta, kuri turėjo didelį kontaktą, o visi kiti galės eiti toliau mokyti. Bet jei visi bendraus vieni su kitais, tai visi ir bus vertinami kaip aukštas kontaktas ir reikės visą ugdymo įstaigą uždaryti bent 2 savaitėms, kol išsiaiškins, kas yra užsikrėtę“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Veryga.
Ministro teigimu, suprantama, kad įstaigų vadovai jaučia didelę atsakomybę ir pirmiausia bijo baudų.
„Tačiau tikslas yra ne nubausti, o kad įstaigos taip susiplanuotų procesus, kad būtų kuo mažiau užsikrėtimų. Dabar jau reikia geranoriškumo ir įjungti kūrybą, kaip galima padaryti geriau tuos procesus.“
Portalas primena rašęs, kad pedagogai nerimaujantys dėl galimų protrūkių. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad dalis mokytojų yra nepatenkinti grįžimu į klases, o vaikai ir lieka vaikais, todėl laikytis saugumo taisyklių jiems gali būti sunku.
Vaikai – ne tokie pavojingi viruso nešiotojai?
Dar prieš kurį laiką specialistai dalinosi gana prieštaringais moksliniais tyrimais dėl vaikų užkrečiamumo COVID-19.
Štai gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis apibendrindamas juos aiškino, kad svarbus kalbant apie užkrečiamumą koronavirusu yra vaikų amžius.
„Šiuo metu yra įvairių šalių publikacijų, kurios, reikia pripažinti, yra gana prieštaringos. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir vaikai iki 10 metų amžiaus, skirtingai nei gripo atveju, šio koronaviruso plitimui didesnės reikšmės neturi. Tad net jei kolektyve vaikai užsikrėstų šia infekcija, maža tikimybė, kad ją parneštų namo“, – dėstė V. Usonis.
Visgi, kalbėdamas apie vyresnius nei 10 metų vaikus, paauglius, profesorius atkreipė dėmesį, kad čia situacija yra kiek kitokia ir jau kalbama apie didesnes rizikas.
„Ypač intensyviai šis klausimas diskutuojamas Š. Amerikoje, kokios galėtų būti priemonės. Taigi galima sakyti, kad paaugliai labiau perneša virusą nei mažesni vaikai“, – sakė jis.
Kartu jis pabrėžė, kad kalbant apie saugumą, be abejo, būtų geriau, kad vaikai būtų namuose.
„Bet dar yra labai daug kitų dalykų – vaikų raidai labai svarbu, kad jei bendrautų su bendraamžiais. Juo labiau ypač mažesnių vaikų tėvams svarbu, kad jie galėtų dirbti it aktyviai dalyvauti visuomenėje. Tad visa tai atsiduria kitoje svarstyklių pusėje“, – sakė profesorius.
Ką rodo kitų šalių patirtis
Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas pasidalino „šviežiais“ duomenimis.
„Taip, kuo daugiau leidžiama virusui visuomenėje nevaldomai plisti, tuo vėliau atsidarius mokykloms didėja rizika, kad ten virusas gali išplisti, užsikrėsti mokytojai, vaikai, jų tėvai. Tačiau šiandien duomenys tų šalių, kurios atidarė mokyklas, rodo, kad nors užsikrėtimų virusu buvo, tai neturėjo labai didelės įtakos plitimui bendruomenėje.
Kitaip sakant, jei kažkur Vilniuje viename ar kitame darželyje kas nors užsikrės ir užkrės vienas kitą, jei bus imamasi kitų apsaugos priemonių, tai neturės didelės įtakos viruso plitimui Vilniaus mieste plačiąja prasme“, – teigė jis.
