Birželį patvirtintoje COVID-19 valdymo strategijoje siekiama suvaldyti ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje. Joje numatyti 126 veiksmai, kuriuos įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, devynios ministerijos, jų įstaigos ir savivaldybės.
„Išanalizavę COVID-19 Valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo duomenis matome, kad beveik trečdalis (28 proc.) veiksmų, kurių įvykdymo terminas buvo iki 2020 metų spalio 1 dienos, vėlavo“, – rašoma ataskaitoje.
Valstybės kontrolės duomenimis, iki spalio 7 dienos buvo įgyvendinta apie pusė – 64 iš 126 veiksmų, dar ketvirtadalį jų numatyta atlikti nuolat.
„Vėluojama atnaujinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planus, peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir veiklos rekomendacijas dėl infekcijų valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, parengti nacionalinių, regioninių ir savivaldos institucijų ir įstaigų komunikacijos taisykles, siekiant užtikrinti nepertraukiamą 24 val. dialogą epidemiologinės krizės atveju, peržiūrėti ir parengti valstybės rezervo formavimo ir panaudojimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus“, – rašoma ataskaitoje.
Valstybės kontrolės pateiktais duomenimis, iki šių liepos 1 dienos turėjo būti atlikti teisės aktų ir veiklos rekomendacijų dėl infekcijų valdymo gydymo įstaigose peržiūra ir pakeitimai.
Iki rugpjūčio 1 dienos turėjo būti parengtos komunikacijos tarp nacionalinių, regioninių ir savivaldos institucijų ir įstaigų taisyklės, kurios užtikrintų nepertraukiamą 24 val. dialogą epidemiologinės krizės atveju.
Iki rugsėjo 1-osios turėjo būti atnaujinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planai, taip pat – įvertintas teisinis reguliavimas dėl epidemiologinės krizės valdymo, parengti pakeitimų projektai bei atlikta valstybės rezervo formavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų peržiūra ir pakeitimų rengimas.
Pasak Valstybės kontrolės, vėlavimus nulėmė užtrukusios derinimo procedūros, ypač tada, kai dalyvauja kelios institucijos, taip pat jie įvyksta dėl „ambicingai nustatytų įgyvendinimo terminų“.
Be to, kaip teigiama ataskaitoje, Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga už trijų iš keturių prioritetinių krypčių įgyvendinimo koordinavimą, mano, jog vėlavimą lemia ne pagal kompetenciją paskirti atsakingi vykdytojai.
Pasak audito institucijos, rezultatų pasiekimo terminai COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plane nenustatyti, todėl nežinoma, kada turėtų būti pasiekti. Pavyzdžiui, kada planuojama pasiekti planuojamus sveikatos sistemos aprūpinimo reikiama medicinos įranga bei priemonėmis rodiklius.
Taip pat pastebima, kad ne visi rodikliai, nustatyti rezultatams pasiekti, yra pamatuojami.
Valstybės kontrolės duomenimis, šiuo metu Vyriausybės kanceliarijai yra pateikti siūlymai dėl plane numatytų terminų pakeitimo, jie dar bus vertinami.