Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.
Abi merginos gyveno devynaukščiame daugiabutyje. Paliekant namus, namas vis dar buvo sveikas.
Karo realybė: žmonėms trūksta maisto ir vandens
„Ugnis, liūdni žmonės po žeme. Maži vaikai, kūdikiai. Žmonės rūsiuose sėdi ant žemės, negali pakilti į namus. Mėnesio amžiaus kūdikis miegojo ant žemės ir žmonės negalėjo jo nunešti namo“, – su tv3.lt prisiminimų vaizdiniais dalijasi Safija.
Safija ir Nastia po žeme praleido maždaug aštuonias dienas. Pakilti į savo butus žmonėms buvo nesaugu, mat Charkive griaudėjo raketų sprogimai. Galiausiai joms pavyko pabėgti iš slėptuvės. Kaip prisimena merginos, jas ir kitus žmones iš Charkivo išvežė aštuoniais automobiliais.
Evakuacija įvyko pačiu laiku, nes šeima jau nebeturėjo ką valgyti ir gerti.
„Ėjome į centrą ir ėmėme maisto. Antrą karo dieną aš, mano vyras ir jo mama ėjome į centrą pirkti duonos. Laukėme dvi valandas, bet gavome tik du delno dydžio kepalus – ir tai viskas. Mes gyvename gerai, kiti žmonės buvo kur kas prastesnėje situacijoje, negalėjo nueiti į centrą ar saugesnę vietą“, – pasakoja Safija.
Kaip pasakoja ukrainietės, namuose nesaugu ir šalta. Joms išvykstant Charkive prasidėjo šalčiai. Kadangi langai nuo raketų smūgių išdužo, beveik neįmanoma pasišildyti.
Abi jos bėgo į Lenkiją, o iš ten atvyko į Lietuvą. Čia jos yra jau dvi dienas, šeima apsistojo pas savo sesę, gyvenančią Vilniuje. Abi merginos atsidūsta, kad gyventi pas sesę negalės amžinai reikės ieškotis namų bei darbo.
Nastia yra pradinukų mokytoja, Safija Ukrainoje dirbo veterinare, jųdviejų mama buvo vadybininkė.
Turi prašymą NATO: prašome, uždarykite dangų
Merginos yra nusiteikusios grįžti namo. Nastia dar vos prieš prasidedant karui, vasario 22 dieną, susižadėjo. Nastios sužadėtinis yra karys ir liko Charkive kautis.
„Planuojame tuoktis rugpjūtį, bet to nebus, nes prasidėjo karas. Jis čia neatvyks, nes vyksta karas, jis saugo mūsų namus, šalį. Mūsų vyrai yra stiprūs, nieko nebijo. Mes visi labai pykstame“, – sako Nastia.
Pyksta jos dėl vienintelio dalyko – rusų agresijos ir Vakarų sprendimų.
„NATO, uždarykite dangų, prašome“, – pokalbio metu keliskart pakartoja Nastia.
Nastia svajoja grįžti ir toliau dirbti, su vyru pasistatyti namą. Santaupos, kurios buvo skirtos vestuvėms, dabar išeis pragyvenimui Lietuvoje.
„Namuose turiu tris darbus, turiu vaikus, kuriuos mokau – nuo šešerių iki 14 metų. Mano gyvenimas, vaikai, namai, šeima – noriu vykti namo“, – sako Nastia.
Mergina norėjo vykti į Vokietiją, ten turi draugų, tačiau nusprendė atvažiuoti į Lietuvą, nes čia yra, kur apsistoti. Be to, Vilnius kur kas ramesnis.
„Čia labai ramus ir tylus miestas, Charkivas kitoks. Vilnius mažas, o Charkivas daug didesnis. Čia gyvena 500 tūkst. žmonių, o Charkive du–trys milijonai žmonių. Dabar ten dėl karo liko apie 500 tūkst.,“ – sako Nastia.
„Noriu dirbti, noriu vestuvių. Žinau, kad mes grįšime namo. Ukraina yra labai stipri šalis. Vyrai Ukrainoje paėmė rusų tanką, moteris paėmė agurkų stiklainį ir juo numušė rusų droną. Mes eisime ir kovosime prieš Rusiją. Taip, mes tikrai sugrįšime namo, tikiu“, – priduria Nastia.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios iki penktadienio, MIGRIS sistemoje užregistruota 20 060 (iš jų 8 645 vaikai iki 18 metų) Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių, iš jų:
- 19 506 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu;
- 56 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos;
- 9 pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje;
- 489 naudojasi beviziu režimu.
