Pusantrų metų vykusio tyrimo dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams išvados registruotos ketvirtadienį, jas dar turės patvirtinti Seimas.
Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai iškart atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas. Tyrimui vadovavo „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Išvados patvirtintos devyniems komisijos nariams balsavus už, vienam prieš, vienam susilaikius.
Išvadas komisija pateikė pagal tris tyrimo kryptis: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybės ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmuo, galimas politikų poveikis prokurorų darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Išnagrinėjusi 2017 metais vykusį Virginijaus Kanapinsko skyrimą VTEK pirmininku ir VTEK tarnautojo M. Siaurio atleidimo aplinkybes, tyrimo komisija konstatavo, kad šie procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies įtakojami aukščiausių valstybės politikų, „kas VTEK, o ypač buvusį jos pirmininką V. Kanapinską, darė pažeidžiamais politinėms manipuliacijoms bei kėlė grėsmę jų nepriklausomumui“.
Komisija tyrė M. Siaurio skundą, kad jis buvo verčiamas išeiti iš darbo VTEK, jo atleidimu esą rūpinosi V. Pranckietis ir P. Urbšys.
Remdamasi žiniasklaidos pranešimais, komisija taip pat aiškinosi galimą neteisėtą politikų kišimąsi į Generalinės prokuratūros darbą. Keli buvę ir esami prokurorai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, kad jiems neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.
„Viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“, – teigiama išvadoje.
Joje taip pat nurodoma, jog lieka rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.
Tuo metu epizode dėl privačių pensijų fondo įtakos Seimo konservatoriams ir jų ryšių su konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės veikla komisijai nepavyko suformuluoti išvados.
„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma dokumente.
Jame nurodoma, kad apklausus liudytojus, pasitvirtino aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kur įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.
Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo baigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma komisijos tyrimo išvadoje.
„Valstiečių“ atstovai konservatorių vadovą G. Landsbergį dėl jo sutuoktinės verslo susitarimo su investiciniu fondu „BaltCap Infrastructure Fund“ kaltino atstovavus pensijų fondų interesams, kai šis inicijavo skundą į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos.
2018 metais G. Landsbergio pasirašytą kreipimąsį į KT valdantieji vadino „politine korupcija“, pabrėždami, kad jis beveik visiškai sutampa su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o pensijų fondų investicijas valdanti privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ investuoja ir į naują mokyklos pastatą Vilniuje, kurį nuomosis G. Landsbergio šeimos verslas.
G. Landsbergis šiuos kaltinimus yra vadinęs insinuacijomis ir spaudimu Konstituciniam Teismui, turinčiam pasisakyti dėl pensijų reformos.
