Bėda, kad būsto savininkas butą pardavė ir tik iš geros širdies kol kas leidžia jame gyventi vienišam tėčiui. Vaikų mama neseniai gavo trijų kambarių socialinį būstą, tačiau ar sutiks ten įleisti tėtį su vaikais?
Grasino atimti?
Paskambinęs A. Kučinskas sunkiai tramdė emocijas – vos ne ką tik pro duris išėjusios vaikų teisių apsaugos specialistės vyrui sukėlė daug neigiamų emocijų. Maža to, jis tikina išgirdęs grasinimus atimti vaikus, o dėl to išsigando labiausiai.
„Man teismas priteisė mergaičių globą, gyvenamoji vieta – su manimi. Nuo 2016 metų man buvo skirta vyresniosios dukrytės globa, tuo metu jai buvo vos 4 mėnesiai, gyvenome pas mano seserį, kuri man padėjo su kūdikiu. Nuo šių metų man paskyrė ir jaunesnės dukros, kuriai šiuo metu treji metukai, globą. Mama vaikų teisėms yra parašiusi, kad dukterų atsisako.
Atvažiavo šiandieną vaikų teisės, grasino vaikus atimti. Nors aš negeriantis, būstą išsinuomojau, suremontavau, daiktų pripirkau vaikams, ir pavalgiusios, į darželį vedamos, viską darau.
Sakė, kad konfliktuoju su vaikų mama, mano mergaitė ketverių metukų amžiaus išsigando, ėmė verkti. Mažąją trimetę išsivedė vieną apklausti, aš pakėliau balsą, nes manau, bet kuris tėvas ar motina nesidžiaugtų, kai vaikams kelia stresą, virkdo.
O jie išvertė, kad aš pravirkdžiau vaikus, kėliau balsą, pasakė, kad nesutariam su vaikų motina ir kad jie gali greitai išspręsti problemas – surinks visus vaikus ir viskas. Neleidau vaikų išvežti, nieko nepasirašiau, užsirakinau duris“, – graudindamasis pasakojo mergaičių tėtis.
Jis pasakoja, kad jam vizito metu buvo paskirtas apsilankymas pas specialistus, o šie priskyrė šeimai atvejo vadybą. Vyro teigimu – dėl to, kad mergaitėms namuose nesaugu, nes jis, esą, jas pravirkdęs. Tiesa, visų dokumentų jis dar negavo – žadėta juos pateikti per 20 darbo dienų.
Socialinis būstas nepriklauso
A. Kučinskas taip pat pasakojo, kad vaikų mama Gintarė yra gavusi socialinį būstą. Prašymą jį gauti pateikė ji, būsto prašė sau ir trims vaikams – dviem dukroms ir sūnui.
„Vaikų mama kartu su sūnumi nuo kito vyro ir mano dviem dukromis yra gavusi socialinį būstą, tačiau aš tame prašyme nefigūruoju. Nepaisant to, kad mergaitės turi teisę ten gyventi, aš ten gyventi negaliu. Juk tas socialinis būstas joms skirtas, kodėl aš negaliu kartu gyventi, jei vaikų gyvenamoji vieta su manimi teismo nustatyta?
Turėjau dabar aš atskirai teikti prašymą socialiniam būstui gauti, bet lauksiu dabar keletą metų eilėje. Būstas, kurį nuomoju, yra parduotas, jau seniai išeiti aš turėjau, bet man ten dar leidžia pagyventi, kol rasiu kitą vietą.
Mama jauna, laksto, palikdavo vaikus, dingdavo paroms, nenuvesdavo vaikų į mokyklą, darželį. Vaiko teisės pas mane eina, kabinasi, o kad mama taip elgiasi – nemato.
Su vaikų mama aš išsiskyręs, gyventi kartu tikrai nebenoriu. Anksčiau norėjau, bandėme lipdyti santykius. Jaudinuosi dėl sūnaus, nors ne mano vaikas, bet aš jį myliu, auginau kaip savo vaiką, o ir dukros jo pasiilgusios, ir jis jų. Susitikti vaikams mama neleidžia.
Vaikų teisės kreipėsi į teismą dėl vaikų paėmimo iš motinos, nes ten buvo rasta daug pažeidimų, smurto prieš vaikus. Teismas vaikus man priskyrė, o dabar, nežinau, ką jie daro, nori vaikus iš manęs atimti.
Policija buvo atvažiavusi, patikrino, buvau blaivas, aš negeriu. Visada rūpinuosi dukromis. Daug kartų dar prieš teismą lankydavosi vaiko teisių specialistai, įvertino nuomojamo buto sąlygas, sakė viskas tinka, ką jie dabar čia daryti bando“, – sunkiai tramdydamas emocijas kalbėjo vyras.
Jis pridūrė, kad vaikų mamos smurtas buvo fiksuotas ir policijoje, ir vaikų teisėse – jis atsiuntė tą įrodančius dokumentus. Ten pridėtas vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktas, nurodoma, kad nustatytas I grėsmės vaikui lygis.
Prisegti duomenys rodo, kad buvo pateikti įrašai, kuriuose girdima, kaip vaikų motina šaukia ant vaikų, vartoja necenzūrinę leksiką, galimai psichologiškai smurtauja. Taip pat prisegti vaikų tetos liudijimai, kaip vaikai būdavo pas ją paliekami neribotam laikui, o motina dingdavo ir jos ieškoti reikėdavo su policija. Apie smurtą informavo vaikų teta, o specialistų apklausta dukra pripažino, kad mama ją muša – pavyzdžiui, neseniai trenkė kumščiu per nugarą.
Vaikus grąžino
Vis dėlto nepaisant surinktų duomenų, vaikai mamai netrukus buvo grąžinti. Tai, kad vaikai buvo atimti, pripažino pati Gintarė, tačiau smurtą ji neigė. Taip pat sakė mananti, kad dukrų tėvas keliantis bangas, nes nori su ja susitaikyti.
„Žinokit, nebe pirmas kartas, visur jis kreipėsi, neturiu aš laiko tokiems durniems išsišokimams. Kaip tik skyrybos pas mus, taip jis visur eina ir kreipiasi, man jau gėda net.
Jam reikia psichologo pagalbos, jis išleistas iš įkalinimo įstaigos, jis negali būti vienas. Augęs vaikų namuose, matyt, turi tokią traumą. Jis įsikandęs vieną žmogų ir negali paleisti. Vien dėl to, kad bendri vaikai, nereiškia, kad su vyru kartu reikia gyventi.
Vaikus augina jis, taip nuspręsta mūsų bendru susitarimu, ilgai kovojom čia. Mergaites jis pats pareiškė norą auginti, yra ir berniukas, bet jis auga su manimi, nes Algirdas ne jo tėtis. O jis sakė, kad aš metus laiko vaikus auginau, dabar jo eilė. Jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, du kartus bandėme klijuoti santykius, bet nesigavo. Nusprendžiau nebesitampyti, nestresuoti, bet jis su ta mintimi nesusitaiko.
Vaikais jis rūpinasi, mergaitės nesiskundžia, jos nemažos jau. Ir aš lankausi, kalbinu – na, jos nesiskundžia, viskas ten gerai. Nei kad ten smurtautų prieš tas mergaites, ir su manim gražiai prie vaikų elgiasi – na, nieko blogo negaliu pasakyti.
O į mūsų santykius ir visus reikalus kišosi ir policija, ir vaikų teisės, buvo ir paėmę iš manęs tuos vaikus. Bet man po to atidavė vaikus, jokio smurto nebuvo, juk ir su psichologais vaikai bendravo“, – sakė vaikų mama.
Gintarė pridūrė, kad vaikų tėvas – labai sunkaus charakterio, su juo bendrą kalbą rasti ir socialiniams darbuotojams, ir vaikų teisių apsaugos specialistams yra labai sunku.
„Jis toks – jei nebūsiu su juo, tai nebūsiu nei su vienu. Neina niekam su juo susikalbėti, jis turi savus įstatymus ir savais vadovaujasi.
Kai aš gavau socialinį būstą, jis buvo įkalinimo įstaigoje. Dar prieš jam sėdant aš jam pasakiau, kad jo nelauksiu, nes jau buvo nesąmonės prasidėjusios.
Dėl socialinio būsto aš kreipiausi, ir aš jį gavau, jis man ne vyras ir niekas jam nepriklauso. Jis įstojo į eilę ir gaus kitą būstą. Tai kas, kad mergaitės registruotos tame būste. Mes po vienu stogu gyventi negalime. Kol kas, kiek žinau, sprendžia tą reikalą – man tikrai mažesnio būsto reikia, gal jį įleis į šitą būstą, o man mažesnį duos ir viskas išsispręs“, – vylėsi moteris.
Paskyrė atvejo vadybą
Gavus informaciją iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės, buvo nupieštas kiek kitoks situacijos vaizdas.
A. Kučinskas sakė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai pas jį lankėsi dėl to, kad vaikų mama jam iškvietusi policiją dėl neatiduodamų daiktų. Tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, kad lankytasi, nes buvo gauti skundai.
„Šeimoje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone (toliau – VTAS) specialistai pirmą kartą apsilankė 2018 m. liepos 5 d. dėl šeimoje kilusio konflikto. Dėl kylančių konfliktų į šeimą dažnai kviečiami policijos pareigūnai, kurie savo ruožtu apie tai informuoja VTAS, nes šeimoje yra mažamečių vaikų.
Nuo 2018-07-05 iki 2020-10-08 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje reagavo 11 kartų.
Šeimai taikoma atvejo vadyba, pagal numatytą planą pasiūlytos reikalingos paslaugos, socialinio darbuotojo pagalba, pozityvios tėvystės mokymai ir kt.
Šių metų spalio 7 ir 8 dienomis buvo gauti pranešimai iš policijos apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Šiuo metu VTAS specialistai tikslina informaciją, bus vertinama vaiko situacija. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apsilankius namuose buvo bendraujama ir su vaikais, ir su jų tėvu, pastarasis neprieštaravo specialistų bendravimui su vaikais“, – informavo N. Martišienė.
Ji pridūrė, kad VTAS specialistai turi teisę pasikalbėti su vaiku apie situaciją ir be tėvų dalyvavimo, taip pat patikino, kad nebuvo organizuotas vaiko paėmimas iš šeimos. Tiesa, koks buvo skundo pagrindas ir ar skundas pasitvirtino, N. Martišienė teigė neturinti teisės atsakyti.
Dukrų mama Gintarė šiuo metu gyvena socialiniame trijų kambarių bute su sūnumi. Nors dukros ten taip pat registruotos, vaikų tėvui gyventi kartu negalima.Aut. past.
Socialinis skyrius: tėvo prašyme nebuvo
Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės Socialinio skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, socialinio būsto prašė vaikų mama sau ir vaikams. Joks vyras prašymuose nefigūravo, pora nebuvo susituokusi, todėl ir pretenduoti į būstą vyras su vaikais negali. Juo labiau kad jame gyvena vaikų mama su kitu sūnumi, kurio poreikiai taip pat privalo būti tenkinami.
„Socialinis būstas buvo išnuomotas 4 asmenų šeimai: mamai ir 3 vaikams. Moteris pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad gyvena su 3 vaikais, pridėdama tai įrodančius dokumentus. Nei prašyme įrašyti į asmenų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, nei prašyme išnuomoti socialinį būstą nėra pateikiama jokių patvirtinančių dokumentų, kad pilietis A. Kučinskas gyvena su šeima, yra santuokoje ar veda bendrą ūkį. Todėl teisė į asmenų ir šeimų turinčių teisę į socialinio būsto nuomą jam nebuvo nustatoma.
Spalio 6 dieną A. Kučinskas kreipėsi dėl socialinio būsto nuomos, bet jam buvo paaiškinta, kad jam nėra nustatyta teisė į paramą būstui išsinuomoti, todėl siūlo teikti tokį prašymą arba teikti prašymą dėl priregistravimo prie socialinio būsto ir į socialinio būsto nuomos sutarties įtraukimo. Sutikus socialinio būsto nuomininkei, būtų keičiama nuomos sutartis.
A. Kučinskas tokį prašymą pateikė 2020 m. spalio 6 d. Socialinės paramos skyrius susisiekė su būsto nuomininke, aptarė susidariusią situaciją, moteris pageidautų išsinuomoti mažesnį socialinį būstą. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, ji gali (tačiau – neprivalo) teikti tokį prašymą. Apie tai būsto nuomininkė buvo informuota, sutartas kitas susitikimo laikas.
Šioje situacijoje nereiktų pamiršti, kad yra ir kita pusė: mama ir dar vienas mažametis, kurie taip pat turi teises ir teisėtus lūkesčius“, – informavo J. Blinstrubaitė.
Nekomunikuoja?
Tiesa, pateiktame atsakyme matyti, kad su A. Kučinsku savivaldybės ir seniūnijos darbuotojams susitarti išties sunku. Štai norėta jį informuoti žodžiu apie tai, kad asmenys, laukiantys išsinuomoti būstą, neprarandant eiliškumo būsto nuomai, gali kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, tačiau to padaryti nepavyko.
„Šią informaciją pateiksime raštu. Siūlėme kitas alternatyvas, kreiptis dėl bendrabučio kambario nuomos, tačiau atsisakė, motyvuodamas, kad tokia parama nėra tinkama ir tikslinga, nes neatitinka jo ir jo vaikų poreikių.
Taip pat gali būti skirta socialinės pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens kompensacijos, parama maisto produktais, vienkartinė piniginė parama, intensyvi krizių įveikimo pagalba ir kt.
Mūsų turimais duomenimis, pil. A. Kučinskas kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūniją dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Seniūnijos specialistams, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme nurodomų aplinkybių, siekdami išsiaiškinti pareiškėjo teisę į piniginę socialinę paramą, bandė susisiekti su pareiškėju, lankėsi jo nurodomoje gyvenamojoje vietoje, kvietėsi Socialinės paramos teikimo Kėdainių miesto seniūnijoje posėdį, tačiau pareiškėjas atsisako bendradarbiauti“, – informavo J. Blinstrubaitė.
