Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad toks marginalių jėgų susiskaidymas yra gera žinia Lietuvai, nes tai reiškia, kad į parlamentą patenka mažiau destruktyvių politinių jėgų, daugiau mandatų laimi sisteminės politinės jėgos, nors kartais rinkimuose ir sužiba koks nors problemų kėlėjas.
Šiais metais tokiu problemų darytoju greičiausiai bus Remigijus Žemaitaitis ir jo „Nemuno aušra“, o kiti mažesnieji veikėjai, tikėtina, neperžengs rinkimų barjero bei suskaidys balsus kairėje politinio spektro pusėje.
„Lietuvai gerai, kad tos marginalios jėgos tarpusavyje nesutaria vien dėl to, kad parlamente užtenka mažiau partijų. Mano galva galėtų būti išvis keturios – dvi pozicijoje, dvi opozicijoje. Na, gerai, tebūna šešios, ir viskas, per akis, tada lengviau susitarti. Jeigu skaitėte, tai Ketvirtosios Prancūzijos Respublikos metu Nacionalinėje Asamblėjoje darėsi velnias“, Charles de Gaulle turėjo Konstituciją perrašyti, nes ten Vyriausybės buvo verčiamos vos ne kas mėnesį. Žodžiu, nieko gero iš tų daugybės partijų parlamente“, – sako V. Dumbliauskas.
Petras Gražulis turės kitą Gražulį
Didelės sisteminės politinės partijos paprastai dalyvauja visuose rinkimuose, formuoja valdančiąsias daugumas, kurį laiką praleidžia opozicijoje, bet pats procesas yra stabilus, tik partijų atstovų skaičius parlamente arba savivaldybių tarybose tai padidėja, tai sumažėja.
Mažiukams yra kitaip: kiekvieni rinkimai tampa pagrįstų arba nepagrįstų vilčių išbandymu, bet nuo siekio patekti į valdžios olimpą neatgraso nei rinkimų užstatai, nei rinkimų barjeras, kurį peržengus yra dalyvaujama mandatų dalybose Seime daugiamandatėje apygardoje. Šis rinkimų barjeras siekia 5 procentus nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų arba 7 procentus, jei tai koalicinis sąrašas. Jei barjeras neperžengiamas, už šiuos veikėjus atiduoti balsai nueina į nežinią, o kitoms partijoms lieka daugiau mandatų Seime.
Po dalinės sėkmės Europos Parlamento rinkimuose Tautos ir teisingumo sąjungai vadovaujantis P. Gražulis nutarė burti koaliciją ir Seimo rinkimams ir po savo skėčiu ketina suvienyti Rimanto Jonio Dagio Krikščionių sąjungą, Kęstučio Juknio partiją „Profesinių sąjungų centras“, taip pat Raimundo Grinevičiaus asociaciją „Lietuvos šeimų sąjūdis“ ir kalėjime sėdinčio Antano Kandroto judėjimą „Mes Lietuva“.
Pasak P. Gražulio, koalicijos „Kelkis, Lietuva“ kandidatų sąrašą gali būti siūloma vesti Tautos ir teisingumo partijos atstovui Nagliui Puteikiui, nors galutinis sprendimas nėra priimtas. Pats P. Gražulis vesti sąrašo negali, nes jis buvo pašalintas iš Seimo apkaltos proceso tvarka, todėl 10 metų negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kuriose reikia prisiekti Lietuvos Respublikai. Šiuo metu P. Gražulis dirba Europos Parlamente.
Bet gali būti, kad partija turi arba ieško asmens, pavarde Gražulis, kuris galėtų dalyvauti rinkimuose. Ši strategija – įtraukti atsitiktinį žmogų su garsia pavarde – vadinama juodąja rinkimų technologija. „Man atrodo, kad mūsų sąraše vis tiek bus Gražulis. Vieną išmetė iš Seimo, bet vis tiek bus Gražulis“, – aiškino P. Gražulis, bet nenorėjo atskleisti konkretaus asmens.
P. Gražulis norėjo burtis su Viktoru Uspaskichu ir jo Darbo partija, bet išsiskyrė požiūriai į Rusijos ir Ukrainos karą. P. Gražulis mano, jog Ukraina neturėtų būti verčiama atiduot savo teritorijų Rusijai, o taiką jis mato tik tuomet, jei Rusija pasitrauktų iš Ukrainos.
„Nė vieno pasaulyje žmogaus nerasi, kuris už karą, visi už taiką. Bet pasakę A, pasakykim ir B: kieno sąskaita už taiką – Ukrainos ar Rusijos. Aš tai už tai, kad Ukraina turi išlaikyti visas savo teritorijas, Rusija turi pasitraukti iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir bus taika“, – sakė P. Gražulis.
„Su V. Uspaskichu būtume susitarę, jis irgi panašiai kartojo, kad jis už taiką ir kad ne Ukrainos sąskaita. Bet ten pirmu smuiku groja ne Viktoras, o Mindaugas Puidokas, jo truputėlį kita pozicija. Viktoras energingas, aš galvojau, kad jis kategoriškas, bet jis laikėsi visiškai diplomatiškai, o didžiausias pozicijos reiškėjas yra Mindaugas, tai Viktoras šiek tiek ir pasidavė“, – pridūrė politikas.
Uspaskichas susimetė su Puidoku ir kitais
V. Uspaskichas į Lietuvos politinę areną grįžo išsivaikščiojus daliai Darbo partijos atstovų, mat Europos prokuratūra atlieka tyrimą prieš V. Uspaskichą dėl galimo didelės vertės svetimo turto įgijimo ir dokumento klastojimo 2014-2020 metais. Kai kurie darbiečiai teigė pavargę nuo nuolatinių bylų.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba anksčiau pranešė, kad šioje byloje fizinis asmuo įtariamas apgaule įgijęs daugiau nei 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Šis žmogus galimai pasisavino neegzistuojančių Europos Parlamento nario padėjėjų darbo užmokestį ir nedarbo išmokas.
Šiame kontekste V. Uspaskichas Seimo rinkimams bando suburti po vienu skėčiu keletą organizacijų: Darbo partijos likučius, M. Puidoko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, Žemaičių partiją, prezidento rinkimuose dalyvavusį Valdą Tutkų su komanda, buvusią žmoną Jolantą Blažytę, aktorių Žilviną Tratą, taip pat buvusį valstietį Stasį Jakeliūną, buvusį socialdemokratą Mindaugą Bastį. Šis junginys turėtų vadintis „Taikos koalicija“.
Klausiamas apie taikos siekius, V. Uspaskichas aiškino, kad konfliktų yra visame pasaulyje, tik Rusijos ir Ukrainos karas lietuviams labiausiai skausmingas. „Reikia galvoti apie viso pasaulio taiką, todėl reikia signalizuoti visam pasauliui ne agresijos, o taikos signalus. O jei kalbant dėl Rusijos ir Ukrainos, deja, Lietuva nėra tas žaidėjas, kuris spręstų tą konfliktą. Mes už taiką ir diplomatiją sprendžiant šį konfliktą, aišku, nenuskriaudžiant Ukrainos“, – pasakojo V. Uspaskichas.
V. Uspaskichas ketina pats vesti koalicijos sąrašą, tuo tarpu buvusi sutuoktinė J. Blažytė esą tik dalyvauja procese, bet mandato Seime nesieks.
„Ji neturi ambicijų į jokį vadovavimą, mandatus ir taip toliau, bet M. Puidoko komanda su ja konsultuojasi ten, nes Jolanta irgi už taiką, diplomatiją“, – aiškino V. Uspaskichas.
Panašius teiginius „mes – už taiką“ labai mėgo Sovietų Sąjungos bei mėgsta nedemokratiškos Rusijos politikai, propagandistai ar visuomenininkai. Paprastai ši mintis reiškia, kad norima apriboti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai arba norima, kad JAV per NATO nesuteiktų savo saugumo skėčio Europos valstybėms. Tokia „taika“ gali reikšti, kad Ukraina arba Europos valstybės gyventų pagal Maskvos diktuojamas taisykles tiesiog iš baimės, mat Rusija turi branduolinį ginklą ir didžiulę Ukrainos kare išbandytą kariuomenę.
Paklaustas, ar M. Puidokas išties turi didžiausią įtaką brėžiant koalicijos apmatus, kaip kad pasakojo P. Gražulis, V. Uspaskichas su tuo nesutiko: anot politiko, jis tiesiog tolerantiškas.
„Suprantat, aš jau kurį laiką gyvenu atitinkama filosofija, kur vyrauja taika ir jokios agresijos. Tai mano būdas yra tolerantiškas ir taikus. Galbūt taip atrodo. Jiems norisi rėkti, lipti ant bačkos, bet tai neduos rezultatų. Pas juos toks būdas vadovauti nuo bačkos. Tai gal jiems ir atrodo taip. Bet reikalingi visokie politikai. Petras turi vieną ideologiją, vieną liniją. Nors taip ideologiškai kaip ir daug kas sutampa, deja, kai daug juridinių vienetų, tai tie visi vadovai ir svarbūs žmonės nori patekti į dešimtuką. Tai neišeina taip, todėl sunku susitarti. O manęs nedomina nei postai, nei mandatai, todėl man buvo pavesta vadovauti. Aš moderavau, leidau visiems kalbėti, tik neleidau rėkti, kelti balso. Jeigu norim jungtis, reikia pagarbiai kreiptis „gerbiamasis, mielasis, garbusis“. Todėl jiems pasirodė, kad aš per daug tolerantiškas“, – juokėsi V. Uspaksichas.
Eduardas Vaitkus perėmė nesėkmingos partijos kevalą
Prezidento rinkimuose neblogai pasirodęs Eduardas Vaitkus, regis, tikrai gerai vertina savo galimybes, tad Seimo rinkimams pasikinkė jau įsteigtą Lietuvos liaudies partiją, kuriai vadovauja Tauras Jakelaitis ir kuriai praeituose Seimo rinkimuose sekėsi labai labai blogai – partija ne tik kad negavo jokių mandatų, bet ir liko paskutinė per visą Lietuvą.
Dabar E. Vaitkus į partijos sąrašą žada atsivesti savo komandą: signatarą Zigmą Vaišvilą, advokatą Mažvydą Misiūną, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, gydytoją-oftalmologę Ievą Sliesoraitytę, filosofą Andrių Martinkų, mezgėją iš Panevėžio Raimundą Mikuševičių.
Bet E. Vaitkus nemėgina su niekuo vienytis, nes nemato jokio pagrindo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis išvis prašė neminėti E. Vaitkaus pavardės bei teigė, kad gatvėje sutikęs su juo nė nesisveikintų. E. Vaitkui irgi niekas netinka į draugus, mat valstiečiai prezidento rinkimuose palaikė Igną Vėgėlę, socialdemokratai palaikė Gitaną Nausėdą. Anot E. Vaitkaus, kito kandidato palaikymas rinkimuose yra vertybinė takoskyra.
„Aš nedalyvauju vertybių pardavinėjime. Be to, nė viena partija, kurią aš žinau, nepasakė arba neprieštaravo agresyviai, kaip aš, kad negalime išsikelti tikslo mūšio lauke nugalėti Rusiją, kad tai savižudybė ir Lietuvos valstybės sunaikinimas“, – aiškino E. Vaitkus.
Darbo partija E. Vaitkui nepriimtina, nes, kartu su Liberalų sąjūdžiu ir atskirais politikais, buvo nuteista „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Ignas Vėgėlė bando tartis su valstiečiais, bet jau pavargo
Trečias prezidento rinkimuose likęs I. Vėgėlė jau keletą mėnesių bando tartis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu dėl koalicinio sąrašo, į kurį įeitų ne tik jis pats, valstiečiai žalieji, bet ir Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas ar Stanislovo Buškevičiaus „Jaunoji Lietuva“.
Nacionalinis susivienijimas šia idėja visai nesusižavėjo ir dalyvaus rinkimuose vieni, S. Buškevičius apsidžiaugė, bet R. Karbauskis vis neduoda galutinio atsakymo – I. Vėgėlės pavardė sąraše valstiečiams gal ir atneštų naudos, bet valstiečiai ir taip gana gerai laikosi reitingų lentelėse, todėl priimti įvairių žmonių iš smulkesnių partijų nėra didelės prasmės.
„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi vieną silpną vietą – mūsų partijoje nėra daug žmonių, kurie turėtų teisinį išsilavinimą. Tokių žmonių, kurie galėtų pretenduoti į teisingumo ministrus, mes iš viso nelabai turime. Tai vėlgi, ta šešėlinė Vyriausybė, kurią turime, mes ją turime atitinkamai pertvarkyti, sustiprinti, kad ji būtų analogiška tam, kas galėtų būti jeigu būtų. Ta prasme, kad žmonės, kurie užima pareigas šešėlinėje Vyriausybėje, susiklosčius deryboms taip, jog mums atitenka tam tikros pareigos, tie patys žmonės ir būtų siūlomi. Kad visiems būtų aišku, kas bus ministras, jei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės tą ar aną atsakomybę. Ne po rinkimų reikia apie tai galvoti, o šiandien“, – pasakojo R. Karbauskis.
Politikas pripažįsta, kad valstiečių sąrašas gali būti platesnis, bet I. Vėgėlei jis nežada vietos penketuke. „Pirmame penketuke bus tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žmonės“, – sako R. Karbauskis.
Iš esmės jis siūlo advokatui likti aktyvioje politikoje su valstiečiais, sėkmės atveju galbūt būtų kalbama apie postą Teisingumo ministerijoje, svarstoma apie dalyvavimą prezidento rinkimuose 2029 metais, kai nebedalyvaus Gitanas Nausėda.
„Gal susitarsim, gal nesusitarsim – sunku pasakyti. Aš dar vilties neprarandu, bet kaip bus, taip. Tačiau dedu pastangas. Manau, kad į savaitės pabaigą bus galima rimčiau pasakyti, dabar nelabai turiu, ką sakyti. Jau ir aš pavargau nuo tų visų išsitęsusių diskusijų su visais ir viso koordinavimo, bet dar luktelkit“, – portalui tv3.lt aiškino I. Vėgėlė.
Užsiregistravo 19 partijų
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso Seimo rinkimuose dalyvauti užsiregistravo 19 politinių partijų, bet iki rugpjūčio 9 dienos kai kurios jų gali nutarti jungtis į koalicijas.
Tradicinės didžiosios sisteminės partijos rinkimuose paprastai dalyvauja pavieniui, nebent įtraukia nepartinių asmenų į kandidatų sąrašus ar vienmandates apygardas.
Smulkesnės partijos kartais vienijasi ir bendradarbiauja. Iš smulkesnių, neparlamentinių politinių partijų atskirai rinkimuose dalyvaus Artūro Paulausko ir Artūro Zuoko „Laisvė ir teisingumas“, Vytauto Radžvilo ir Vytauto Sinicos Nacionalinis susivienijimas, Ievos Budraitės vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija.
Specialiai šiems rinkimams partiją „Nemuno aušra“ įsteigė Konstituciją ir priesaiką, Konstitucinio Teismo manymu, sulaužęs buvęs Seimo narys R. Žemaitaitis. Šis politikas su savo partija gali sudrumsti politinius vandenis, jeigu patektų į Seimą, o visuomenės nuomonės apklausos jam rodo geras tendencijas. Tačiau jam taip pat kenkia balsų išsiskaidymas po smulkesnes politines jėgas.
