Visas pokalbis – TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ su prezidentu Gitanu Nausėda.
Atidarykime klausimų ratą apie dabartinę koaliciją, apie vienos iš koalicijos partnerių „Nemuno aušra“ vadovo R. Žemaitaičio asmenį, kuris oficialiai yra antisemitas, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką ir Konstituciją, kurstęs tautinę nesantaiką ir t.t. Kaip tokią koaliciją reikės paaiškinti mūsų partneriams?
Teks tą daryti. Nemalonus tai bus darbas, bet tokių klausimų jau susilaukiame ir susilaukiame vis daugiau, ir neabejoju, kad artimiausiu metu dinamika nebus labai palanki mums.
Pirmiausia, noriu pasakyti, kad mes juk nedarome visko vien tik dėl to, kad įrodytume kažką užsienio partneriams. Pirmiausia turime atsistoti į teisingą santykį su savo istorija, tuo tolerantiškumo jausmu, kuriuo lietuvių tauta garsėja šimtmečiais.
Ir jeigu tam tikros tragedijos palietė mus dėl to, kad turėjome vieną drakoną iš Vakarų, tai yra Hitlerį, ir kitą iš Rytų – Staliną – ir Lietuva šitose girnose atsidūrė, <...> tai daro mus ypatingai jautrius šiam klausimui. Ir jeigu mes savo politikų pareiškimais arba kažkokias kitais veiksmais pradedame duoti peno mus apkaltinti galimu, sakyčiau, netgi buitiniu antisemitizmu, pačio primityviausio raugo antisemitizmu, <...> tai daro mus labai pažeidžiamus. Dar kartą kartoju – reiškia, kad mes neišmokome tam tikrų pamokų, kurias mums istorija davė.
Dėl tos priežasties mes jau tą darome, mes jau mėginame aiškinti, kad atskiro politiko pareiškimai nereiškia Lietuvos oficialiosios politikos krypties. Aš esu pasirengęs imtis tam tikrų žingsnių, kad mūsų partneriams nesusidarytų klaidingo įspūdžio dėl to, kas čia Lietuvoje vyksta.
Prieš apsilankydamas jūsų laidoje daviau interviu ir kitoms televizijoms ir pasakiau, kad aš nematau galimybių ne tik pačiam Žemaitaičiui, bet ir jo partijos atstovams užimti ministro poziciją. Dėl to, kad aš neturiu garantijų – kadangi aš matau, kad šios partijos atstovai nuo savo lyderio pareiškimų neatsiriboja, reiškia, aš darau išvadą, kad tai yra ne vieno partijos lyderio problema, o visos partijos problema.
Reiškia, geriausiu atveju, ką aš galėčiau įsivaizduoti – kažkokie technokratai arba žmonės, neturintys bendrų sąlyčio taškų su „Nemuno aušra“, galėtų būti „Nemuno aušros“ deleguoti kaip kad 2014 metais [Rolando] Pakso partija delegavo buvusį policijos komisarą Saulių Skvernelį nuo savęs arba Darbo partija delegavo Roką Masiulį į energetikos ministro pareigas.
Aš tą galiu įsivaizduoti teoriškai, bet aš nežinau, ar save gerbiantys technokratai, matydami tai, ką ponas Žemaitaitis pastaruoju metu daro ir ypač rašo, ar jie norės būti „Nemuno aušros“ deleguoti kaip technokratai į tą Vyriausybę. Todėl gali kilti klausimų ir bėdų pačioje koalicijos gyvavimo pradžioje, kuomet jie tiesiog negalės įgyvendinti koalicinės sutarties dėl to, kad tiesiog negalės rasti kandidatų į ministrus.
Prezidente, dar kartą užakcentuokim – jūs negalite savaime daryti poveikio ar nulemti koalicinės sutarties suformavimo, bet jūsų konstitucinėse galiose tikrai yra skirti ar neskirti asmenį ministru. Taigi jūs neskirsite tai partijai priklausančio asmens ministru?
Nebent šitas asmuo labai aiškiai pasakytų, kad su partijos lyderio pareiškimais neturi nieko bendro, su jo paties pažiūromis į vieną ar kitą klausimą, šiuo atveju eina kalba apie žydų tautos situaciją ir pareiškimus apie žydų tautą.
Tai galima pasakyti, jeigu žmonės nori. Ar jūs nebūsite apgautas?
Aš pasistengsiu, kad nebūčiau taip apgautas. Bet žiūrėkite, ponas Žemaitaitis savo retorikoje dažnai naudoja keistą retorinę ekvilibristiką. Jis sako, kad lygiai taip pat kaip ir daugelis kitų pasaulio vadovų, arba politikų, kritikuoja ne žydų tautą, o [Benjamino] Netanyahu vyriausybės veiksmus Gazos Ruože ir t.t.
Nieko panašaus. Pareiškimas – čia jau tikras minties perlas – kad Pirčiupio žudynes organizavo, pasirodo, ne vokiečiai, o žydai, tai rodo, kad jis niekaip nenusistato ir teisingo požiūrio į mūsų istoriją. Čia jau kalba ne tik apie dabartinę Izraelio vyriausybę.
Tai rodo, kad tai yra sisteminės pažiūros, kurioms jis galbūt visiškai nenuoširdžiai atstovauja, bet tai niekaip jo nepateisina, nes tai yra tapatinama su Lietuvos valstybės įvaizdžiu ir požiūriu. Kol mes šito neišsiplausime, mes turėsime labai nemalonų būtinumą kalbėti ne apie Vokietijos brigados dislokavimą, tačiau pirmąją susitikimo valandą su kitų valstybių vadovais aš arba kiti mūsų politikai, galbūt užsienio reikalų ministras, turės aiškinti, kas yra Žemaitaitis ir kur link jūs einate.
Iš esmės, prezidente, situacija, ko gero, būtų tokia, kad jeigu jūs paskirtumėte kažkurį iš jų ministru, tai jūs tiesiog liktumėte didžiąja dalimi kaltas asmeniškai už tai, kas čia Lietuvoje sudaryta.
Galbūt. Tai ne tik mano asmeninė bėda, tai yra mūsų valstybės izoliacija. Aš galėčiau likti kaltas ir užsienio valstybių vadovų požiūriu į Lietuvą. Tada, natūralu, būtų kur kas sunkiau bendrauti, kur kas sunkiau ieškoti sutarimo ir neabejoju, kad tas ministras, kuris paskirtas nuo „Nemuno aušros“, jis apskritai negalėtų netgi normaliai dirbti savo darbo, jeigu tas darbas būtų susijęs su užsienio vizitais, su konferencijomis, su susitikimais su kolegomis užsienyje, nes jis tiesiog – ir aš tikrai nefantazuoju ar kažkaip gąsdinu – tai tikrai atsitiktų. Mes tą izoliaciją pajaustume pačiomis įvairiausiomis formomis ir vykdyti sėkmingą užsienio politiką, kaip mums visai neblogai sekėsi pastaruosius keletą metų, būtų tiesiog labai sudėtinga.
Kaip jūs manote, ar viso to nesupranta Gintautas Paluckas?
Yra du dalykai. Pirma, šitoje koalicijoje yra žmonių, kurie niekaip neįsivaizdavo savo darbo su kitomis partijomis, nes koalicija galėjo būti ir kitokia, jūs puikiai tą žinote.
Turite omenyje, Saulių Skvernelį ir valstiečius?
Tikrai taip. Galbūt išskaičiavimas yra ne tiek asmeniniai nesutarimai, kiek labai pragmatiškas išskaičiavimas, kad jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga neturės savo dalies šitoje koalicijoje, kitaip tariant, nedalyvaus koalicijoje, ji subyrės ir bus galima pasiimti tuos politikus, priglausti juos savo partijoje.
Antra dalykas – man susidarė įspūdis, kad labai didelę reikšmę turėjo politinė aritmetika. Buvo tam tikri nuogąstavimai, kad tiek Vyriausybės vadovas, tiek Seimo vadovybė gali būti nepatvirtinti Seime, jeigu valdančioji koalicija bus neženkli, kitaip tariant, 70-kažkeli Seimo nariai. Buvo siekiama tos didesnės koalicijos bet kokia kaina, bet man atrodo, kaina yra per didelė ir kaina antru galu, bumerango principu smogs politinės aritmetikos skaičiuotojams.
Kaip jūs įsivaizdavote, kokia turėjo būti valdančioji koalicija?
Ne mano darbas buvo dėlioti kaip šachmatų lentoje koaliciją, bet aš įsivaizduoju, kad jeigu atsiribotume nuo tų tokių politologinių skaičiavimų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų koalicija būtų turėjusi ir pakankamą daugumą, plius tam tikri lenkų partijos balsai, atskiri, nepriskyrę savęs jokiai partijai Seimo nariai. Ta valdančioji dauguma galėjo būti pakankamai komfortiškai didelė.
Na, o dabar aš matau, kad netgi tie atskiri Seimo nariai, kurie anksčiau svarstė galimą prisijungimą prie koalicijos, jie nebenori savęs tapatinti su šitokia koalicija. Ir dėl to ta aritmetinė dauguma neturėtų klaidinti, neturėtų byloti, kad kalbame apie stabilią koaliciją. Šios koalicijos tikrai lauks daug visokiausių iššūkių jau pačiomis artimiausiomis savaitėmis, todėl kalbėti apie labai didelį šios koalicijos stabilumą niekaip nebūtų pagrindo.
