Seimo rudens sesijoje Laisvės frakcija neketina pakartotinai teikti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo. Tai portalui tv3.lt patvirtino frakcijos narys Vytautas Mitalas. Šio klausimo, anot Eugenijaus Gentvilo, neteiks ir jo vadovaujama Liberalų sąjūdžio frakcija. Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo programoje nebuvo įsipareigoję ratifikuoti konvencijos.
Pasuko kitu keliu
Kaip teigė Laisvės frakcijos narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, bent kol kas ketinama eiti kitu keliu ir tobulinti jau egzistuojančius įstatymus.
„Man dabar yra svarbu, kad atkeliautų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kurios įteisintų taip vadinamą apribojimų orderį ir suteiktų tokią galimybę kovojant su smurto artimoje aplinkoje epidemija Lietuvoje“, – tv3.lt sakė T. V. Raskevičius.
Jo teigimu, įstatymo pakeitimais rūpinosi ministerijos darbo grupė. Rudenį Seimas lauks darbo grupės veiklos rezultatų.
„Žinote, Stambulo konvencijos oponentai dažnai meta tą kortą, kad daugelį klausimų galima išspręsti nacionalinės teisės priemonėmis. Tai tokios nacionalinės teisės priemonės bus siūlomos rudens sesijoje ir aš tikiuosi, kad oponentai bus nuoseklūs ir laikysis savo pirminės pozicijos, ir balsuos už“, – pridūrė T. V. Raskevičius.
Ir išties, Vyriausybės Seimui siūlomų darbų plane, SADM siūlo Seimui spalį teikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas.
„Peržiūrėti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą iš esmės ir tobulinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją, įtvirtinti naujas apsaugos priemones (apsaugos nuo smurto orderį), specializuotos kompleksinės pagalbos akreditaciją, tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, reglamentuoti darbą su smurtautojais“, – tokius pakeitimus įvardija pati ministerija.
2020 m. po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą sudarė trys partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis. Pastarųjų dviejų partijų programose nugulė pažadas ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Valdančioji koalicija pabūgo“
Iš opozicinių partijų už Stambulo konvencijos ratifikavimą savo rinkimų programoje pasisakė Lietuvos socialdemokratų partija. Jos narys, parlamentaras Julius Sabatauskas mano, kad valdantieji, atsisakydami savo tikslo, išsigando visuomenės nuomonės.
„Galima sakyti, kad valdančioji koalicija pabūgo. Pabūgo visuomenės įtampų, o jų ir taip yra gana daug, turint omeny ir pandemiją, priemones, kurių imasi Vyriausybė, dalies visuomenės pasipriešinimą toms priemonėms“, – tv3.lt sakė J. Sabatauskas.
Anot Seimo nario, teiginys, kad Stambulo konvencijos nuostatoms įgyvendinti užteks SADM teikiamų pataisų, nėra teisingas, nes konvencijoje didžiulis dėmesys skiriamas smurto prevencijai, švietimui ir stereotipų laužymui.
„Man labai gaila, nes Stambulo konvencijos ratifikavimas būtų didesnis postūmis sudaryti netolerantiškas sąlygas smurtui šeimoje, prieš moteris, prieš vaikus.
Svarbu keisti tą stereotipinį mąstymą, nusistovėjusias, sakyčiau, stigmas, kad moteriai tik trys K priklauso – kinder, küche, kirche – vaikai, virtuvė, bažnyčia iš vokiečių kalbos išvertus. Šiuolaikinėje visuomenėje mes turėjome ir prezidentę moterį, ir Vyriausybės vadovę, ir Seimo pirmininkę moterį. Bet to nepakanka“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Parlamentaras neneigia, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atnešė teigiamų pokyčių, tačiau, jo teigimu, lyčių stereotipai vis tiek yra plačiai išsikeroję.
„Pažiūrėkime, kokia disproporcija, diskriminacija mūsų kasdieniame gyvenime. Ar tai būtų valstybinis, ar privatus sektorius, atlyginimai už tą patį darbą skiriasi tarp vyrų ir moterų, karjeros galimybės žymiai sunkesnės moterims. Ne dėl to, kad jos turi mažiau išminties, žinių ar gebėjimų. Ne, tiesiog nusistovėjęs stereotipinis mąstymas“, – pabrėžė J. Sabatauskas.
Apie Stambulo konvenciją gaubiančius mitus galite skaityti čia.
Didelį vaidmenį vaidina švietimas
Kad dabartinė įstatymų bazė nepajėgi užkirsti kelio smurto aplinkoje vešėjimui, pritaria ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Ji, kaip ir J. Sabatauskas, akcentuoja švietimo svarbą.
„Dabartiniame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme – nežinau, koks jo variantas bus dabar, – mes teikėme ir kalbėjome apie tai, kad turi būti vykdomos švietimo prevencijos programos, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) įpareigojant, nurodant, kaip šitos eilutės vykdytoją“, – tv3.lt sakė J. Juškaitė.
Be to, nors apsaugos nuo smurto klausimai pavesti vykdyti SADM, anot J. Juškaitės, didelį vaidmenį šiuo klausimu turėtų vaidinti ir ŠMSM.
„SADM kovoja su pasekmėmis smurto, bet esmė yra mokyklos suole“, – pažymėjo ji.
Anot Žmogaus teisių centro vadovės, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad kovojant su smurtu būtų sukurta tinkama pagalbos sistema.
„Mokyklų arba savivaldybių lygmenyje turėtų veikti aiškūs algoritmai. Matant, kad vaikas turi nustatytus požymius, jis greičiausiai pats patiria smurtą šeimoje arba yra to liudytojas – o liudytojas šiuo atveju irgi laikomas auka pagal Stambulo konvenciją, – tai ką tokiu atveju mokytojas turėtų daryti?“ – sakė J. Juškaitė.
Galiausiai, pasak J. Juškaitės, Stambulo konvencija taip pat paliečia tokius klausimus kaip smurtą patiriančių asmenų persekiojimas, sutaikymo instituto netaikymas smurto atvejais, o svarbiausia – įvedama smurto lyties pagrindu sąvoka.
„Ta disproporcija, kuri yra egzistuojanti tarp vyrų ir moterų, nukenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, ir tarp smurtautojų, – mes įstatymiškai tai laikome susiklosčiusia aplinkybe, bet nepripažįstame, kad smurtas prieš moteris vykdomas dėl to, kad jos yra „žemesnės“ lyties, „galima“ jas mušti, tai istoriškai susiklostę santykiai“, – pastebėjo specialistė.
Ji pripažįsta, kad smurto aukas galima apsaugoti ir neratifikuojant Stambulo konvencijos, tačiau nemano, kad net šiam žingsniui atsiras politinės valios.
„Tvarkoj, kažkam kelia alergiją žodžių junginys „Stambulo konvencija“. Tai gerai, sinchronizuojame teisinę sistemą, persikeliame tai, kas yra reikalinga, pažangu, ir įgyvendiname tas nuostatas. Tai galėtų būti kelias, koks skirtumas, ar tai Stambulo konvencija, ar tiesiog dokumentai.
Problema ta, kad net rengiant kompromisinį variantą, panašu, kad nėra politinės valios tai padaryti, perkeliant tam tikras nuostatas. Atrodo, kad mes stokojame politinės valios šitoje vietoje. Čia yra problema“, – sakė J. Juškaitė.
Visuomenė (ne)pritaria
Portalas tv3.lt primena, kad balandį prezidentūra visuomenei per nuomonės ir rinkos tyrimų centrą „Vilmorus“ uždavė klausimą „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“
Dauguma respondentų – o jų iš miestų ir kaimų buvo 1001 – konvencijos nepalaikė. 22,1 proc. apklaustųjų sakė jai pritariantys ar greičiau pritariantys, 48,8 proc. – nepritarė arba greičiau nepritarė, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tačiau tinklaraštininkas Rytis Zaloga kartu su savo sekėjais per tą patį tyrimų centrą gegužę visuomenei uždavė klausimą: „Ar pritariate, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo?“.
Paprasčiau tariant, tinklaraštininkas panaudojo originalų, o ne visuomenėje geriau žinomą konvencijos pavadinimą. Ir tai davė vaisių – apklausos rezultatai, nors klausė apie tą patį dokumentą, kardinaliai skiriasi.
Pastaruoju atveju konvenciją palaikė ar greičiau palaikė 56,2 proc. respondentų, nepalaikė ar greičiau nepalaikė – 26,4 proc., neturėjo nuomonės 17,4 proc.
