2019–2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos žmogaus teisių centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ pabandė pritaikyti vadinamąją Stambulo konvenciją trijose Lietuvos savivaldybėse – Alytaus mieste bei Jonavos ir Ukmergės rajonuose.
Projekto metu įgyvendintas kovos su smurtu lyties pagrindu veiklų paketas, numatytas Stambulo konvencijoje: sukurtas savivaldybės lygmens kovos su smurtu algoritmas, vykdyta kampanija vietose mokyklose apie lyčių lygybę ir nesmurtinius santykius, šviestos vietos bendruomenės.
Per metus pavyko pagerinti situaciją
Kaip teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, per metus eksperimentas davė akivaizdžių vaisių – minėtų savivaldybių bendruomenės pradėjo geriau atskirti įvairias smurto apraiškas.
„Apklausų metu išryškėjo tendencija, kad vaikinų atžvilgiu smurtas nėra vertinamas taip rimtai, kaip merginų atžvilgiu. Nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos nuo 43 iki 54 proc. padaugėjo moksleivių, nemanančių, kad normalu, kai vaikinai susimuša“, – rezultatus Seime pristatė B. Sabatauskaitė.
Taip pat, kaip rodo apklausa, 2020 m. pradžioje beveik pusė apklaustų moksleivių sutiko su teiginiu, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną, yra tiesiog nekaltas dėmesio rodymas. Po metų taip manančių sumažėjo iki mažiau nei trečdalio.
„Visuomenės nuomonės apklausos šiuose rajonuose parodė, kad gyventojai vis geriau atpažino įvairias smurto formas. Pavyzdžiui, gyventojai teigia, kad draudimas eiti į darbą, sakant, kad vyras uždirba pakankamai, yra viena iš smurto formų. 2021 metais taip manė jau 63 iš 100 gyventojų, 2020 – 50 iš 100.
Geriau atpažįstamas ir psichologinis smurtas bei prievartinė kontrolė. Nuo 77 iki 90 iš 100 padaugėjo manančių, kad nuolatinis pabrėžimas prie draugų, kokia partnerė nevykusi, vis kažką sugadina kažko nesupranta, neturi humoro jausmo – irgi viena iš psichologinio smurto formų“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Jos teigimu, šio eksperimento rezultatai parodė, kad sisteminės, nuoseklios ir suplanuotos veiklos gali duoti rezultatų, padėti permąstyti tam tikrą elgesį ir nuostatas.
„Privalome nuo mažens su vaikais kalbėtis švietimo įstaigose ir šeimose, kas yra sveiki pagarbūs santykiai, o kaip atpažinti žalingus santykius. Kad nuolatinis skambučių ar socialinių tinklų žinučių tikrinimas, reikalavimas nebendrauti su draugais, nuolatinis klausinėjimas, kur esi, jau pirmųjų ar antrųjų romantinių santykių metu nėra meilės išraiška. Kaip ir pavydas. Kad nepriklausomai nuo to, kaip atrodai, tai ne tavo kaltė, kad prie tavęs priekabiauja ar tave seka grįžtant vakare ar pavakare, kai jau tamsu iš mokyklos.
Tą iš esmės ir sako Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (kitaip vadinama Stambulo konvencija – aut. past.), kad tai yra būtent tos lyčių nuostatos, kurios pateisina smurtą ir kurias mums reikėtų permąstyti ir stengtis jomis nebesivadovauti“, – pažymėjo lygių teisių kontrolierė.
Ragina užtikrinti, kad mechanizmas veiktų be spragų
Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, jau minėta konvencija kartu daug dėmesio skiria ir instituciniams mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad smurtautojui nepavyktų išvengti atsakomybės, o auka gautų reikiamą pagalbą.
„Suvokiant, kad smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas dėl lyties yra kompleksinė problema, ją spręsti yra pajungiamas didelis spektras institucijų. Svarbu, kad atsirastų bendradarbiavimas ir suvokimas, ką kuri institucija daro šitoje grandyje. Kuo veikiama nuosekliau, tuo mažiau lieka spragų smurtautojui kažkaip praslysti, prasmukti, tuo labiau pasaugomi nukentėję žmonės.
Minėtose savivaldybėse buvo kuriamas toks algoritmas, pasitelkiant jau egzistuojančias praktikas, bendraujant su specialistas, apklausiant, matant, kurioje vietoje bendradarbiavimas yra sklandus, kurioje vietoje galbūt kažką reikia pastiprinti, o galbūt įdėti naujų segmentų, kurių mes kol kas neturėjome“, – pasakojo M. Jankauskaitė.
Jai antrino ir Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė ir teisės ekspertė Monika Guliakaitė. Jos teigimu, Stambulo konvencija Lietuvai „suteiktų įrankius bei mechanizmus, padedančius efektyvinti atsaką į smurtą prieš moteris ir smurtą lyties pagrindu. Be to, padėtų suvienodinti nacionalinės teisės atitiktį tarptautiniams standartams“.
Kalbėdama apie smurtą artimoje aplinkoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pažanga šioje srityje nėra labai greita.
„Dažnai ji tiesiog vyksta vangiai, lėtai ir kelia klausimą, ar politikai iš tiesų pakankamai suvokia šitą temą ir skiria jai pakankamą dėmesį.
Per metus pranešimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje yra apie 60 tūkst. Ir tie skaičiai yra, galima sakyti, katastrofiški. Iš kitos pusės, galima žiūrėti į tai ir taip, kad drąsa kalbėti, netylėti, pripažinti, kad tokie dalykai vyksta, drąsa aukai nebijoti kaltinimo, aplinkinių pasmerkimo taip pat didėja“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Stambulo konvenciją Lietuvą pasirašė dar 2013 metais. Vis dėlto Seimas iki šiol jos neratifikavo.
