Šis veikėjas teisėsaugai žinomas iš anksčiau – jam buvo iškeltos kelios bylos, kurį laiką bėglys slapstėsi nuo policijos Ukrainoje. Be to, jis taip pat turėjo savo laivą, su kuriuo plaukiojo Neryje.
Apie šuns prievartautoją policijai pranešė dar 2020 m.
Kad su gyvūnu atliekamas prievartos aktas, dar 2020 m. rudenį pranešė sunerimęs asmuo. Jis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas nusikaltimas.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ apie zoofilijos atvejį informavo pareigūnus – pareiškimas parašytas 2020 m. lapkričio 10 dieną. Tačiau atsakymų, kur gyvūnas yra dabar ir kaip nubaustas kaltininkas, taip ir nesulaukė, teigia nevyriausybinės organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Anuomet policija pranešė gyvūnų teisių gynėjų organizacijai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Teisės aktas numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų.
Tačiau tokios informacijos, pasak pašnekovės, negana – gyvūnų teisių gynėjams svarbu žinoti galutinį teisėsaugos sprendimą byloje.
„Neturėdami to nutarimo, mes jo ir apskųsti negalime“, – komentavo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Surengė „spektaklį“ apie COVID-19: prievartavo šunį ir laikė A. Verygos nuotrauką
Šunį kankinusį D. Sruogą ne taip lengva rasti, nes jo gyvenamoji vieta buvo gana neįprasta. Turimais duomenimis, vyras gyveno laive, kuriuo skrosdavo Neries upę. Filmuota medžiaga rodo, kad asmuo su šunimi yra ant denio prie vandens telkinio.
„Tuo metu, kai buvo fiksuotas įvykis, jį rado toje vietoje, kur mes žinojom, kad jis prišvartavęs laivą. Bet dabar jo ten nėra. <...> Mes negalim jo rasti ir negalim sužinoti, ar konfiskuotas [šuo – tv3.lt]“, – pasakojo „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė.
Atlikdamas gyvūno prievartos aktą, asmuo elgėsi taip, lyg vaidintų spektaklyje. Vaizdo įraše matyti, kad jis dėvėjo apsaugos nuo koronaviruso priemones: veidą dengiantį skydą ir pirštines.
„Gerbiamieji, atradome naują koronaviruso protrūkį. Dabar mūsų laboratorija surado naują galimybę testuotis ir greitai gydytis nuo koronaviruso. <...> Labai svarbu nieko nepraleisti šitam testavime, būtinai įdėmiai žiūrėti, kaip tai daroma. Namų sąlygomis galima visa tai išgydyti“, – vaizdo įraše kalba D. Sruoga.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė komentavo, kad toks asmens elgesys nėra adekvatus.
„Jis kalba kaip spektaklyje, pristatinėja, kas dabar vyks. Jis yra su pirštinėmis ir skydu – neva spektaklis yra apie kovidą. Ryškiai negerai kažkas su žmogumi yra“, – kalbėjo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Rengdamas „pasirodymą“ asmuo ant grindų išsklaido atspausdintus lapus su žmonių fotografijomis. Tarp jų matyti Seimo nario, buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atvaizdas.
B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pasidalino plačiau, ką žino apie nukentėjusį šunį ir koks galimai buvo šio baisaus „pasirodymo“ tikslas.
„Šuo yra panašus į Stafordšyro terjerą ar jo mišrūną. Jis yra masturbuojamas. Aš suprantu, kad spektaklio tikslas buvo turbūt toks: kad šuns sėkla išsilietų ant sudėtų ant žemės plakatų. Bet vyrui tai nepavyko, video pabaigoje jis sako, kad nieko nesigaus, čia bergždžias reikalas“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Vaizdo įrašo pabaigoje matosi, kaip vyras ranka trina šuns lytinius organus ir sako: „Neišėjo šį kartą. Bet mūsų laboratorija, gerbiamieji, dirbs dieną naktį, kad jus apsaugotų.“
Specialistė atsakė, ką reiškia šuns kūno signalai
Vaizdo įraše matyti, kad augintinis yra sunerimęs bei laikomas tokioje pozicijoje per prievartą.
„Matosi, kad gyvūnui yra nemalonu, kad patiria stresą. Jis laikomas gana stipriai už antkaklio, yra tempiamas, prismaugtas gal šiek tiek, kad negalėtų išeiti iš jam nepatogios situacijos“, – minėjo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Gyvūnų elgsenos specialistė pastebi ir daugiau gyvūno nerimo ženklų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Gyvūnų mokslų fakulteto dėstytoja Ugnė Nedzinskaitė analizavo šuns elgesio detales.
„Iš šuns kūno kalbos matosi daug įtampos, jo laikysena yra susigūžusi ir labai daug įtampos galvos srityje. Jis rodo savęs raminimo signalus: laižosi, skliaudžia ausis, rodo akių baltymus. Šuo nesijaučia gerai dėl šios situacijos, ji jam džiaugsmo tikrai neteikia“, – komentavo ji.
Iš balos išlipo beveik sausas? Už prievartos aktą susimokėjo menkutę baudą
Kaip informuoja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), kad po įvykio asmeniui buvo iškelta administracinė teisena.
„Asmeniui buvo surašytas protokolas su nurodymu ir paskirta 25 eurų bauda, kurią asmuo sumokėjo. Ar šiuo metu šuo gyvena su pažeidėju – neturime informacijos. Atsakomybėn patrauktas asmuo nebegyvena toje vietoje. Skundų dėl jo veiksmų daugiau gauta nebuvo“, – nurodė Vilniaus VPK atstovė Julija Samorokovskaja.
Portalas tv3.lt teiravosi, ko siekia gyvūnų teisių gynėjai, kokios drausminimo priemonės, jų nuomone, turėtų būti skiriamos šiam asmeniui.
„Kad toks asmuo tikrai neturėtų laikyti gyvūnų, tai čia yra faktas. <...> Šitos bylos ideali baigtis būtų, jeigu mes sužinotumėm, kad gyvūnas buvo konfiskuotas ir kad asmuo daugiau nebegalės apskritai laikyti gyvūnų ir bus tikrinamas“, – akcentavo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Byla nepasiekė teismo: advokatė atsakė, kodėl taip galėjo nutikti
Su Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO) bendradarbiaujanti advokatė Evelina Nevulienė įvertino, kad gana dažnai su gyvūnais žiauriai pasielgę asmenys lieka nubausti menka bauda arba išvis nusiplauna rankas.
„Buvo atvejis, kai veisėjas šuniui dantų karūnėles nukarpė. Ir jos išvis nenubaudė, ją išteisino, konstatavę, kad nėra žiauraus elgesio su gyvūnu“, – prisiminė teisininkė.
Teisininkė paaiškino, kaip veikia Lietuvos teisinė sistema ir kokio atpildo paprastai sulaukia asmenys, žiauriai besielgiantys su gyvūnais. Pasirodo, už tokius veiksmus griežtos bausmės skiriamos retai, nes nepakanka įrodymų, o ir teismo požiūris į įvykius gali varijuoti.
„Problema ta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu eina per dvi teisines prizmes: baudžiamąja prasme ir administracinių nusižengimų tvarka. Baudžiamąja prasme žmones nuteisia, kai gyvūnas mirtinai sužalojamas arba jo sužeidimai rimti: stuburas sulaužytas, galūnės. Tai, kas jau vadinama gyvūno suluošinimu. O pagal administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį <...> nubaudimas atsiremia į vertinimą, koks elgesys yra žiaurus su gyvūnu, o koks nėra“, – teigė E. Nevulienė.
Ji atsakė, kokias sumas paprastai tenka susimokėti pažeidėjams – dažniausiai bauda sudaro kelias dešimtis eurų.
„Šiuo atveju, atsipirko bauda. Pagal ANK 346 str. yra bauda nuo 30 eurų iki 120 eurų. Pavyzdžiui, būna skiriamas vidurkis, o dar kai administracinis nurodymas, išvis mažiausią baudą žmogus susimoka ir viskas“, – sakė advokatė.
Apskritai bylos dėl gyvūnų gerovės vargiai skinasi kelią teismuose. Kad asmuo būtų nubaustas, o gyvūnas konfiskuotas, reikia nuodugniai įrodyti, kad buvo žiauraus elgesio su gyvūnu aktas.
„Kad gyvūno nekonfiskavo, vadinasi, nelaikė to žiauriu elgesiu su gyvūnu. Kodėl nelaikė? Atsakyti negaliu, nes kiekvienoje byloje reikia žiūrėti, kokie įrodymai buvo surinkti. <...> Žmogaus kaltė, kad jį nubaustum, turi būti įrodyta neginčytinai. Negalima tik manyti, reikia pagrįsti įrodymais. Dėl to tos bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais buksuoja“, – minėjo ji.
Paprastai tyrimuose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais įrodymus renka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir policija. Minėta byla ant teisėjo stalo nenugulė, viskas apsiribojo administracine teisena ir policijos išrašytu protokolu.
Prievarta prieš gyvūnus vyksta už uždarų durų
Apskritai Lietuvoje tik nedidelė dalis gyvūno prievartavimo atvejų pasiekia nevyriausybinių organizacijų ausis. Šis prievartos „spektaklis“ su šunimi gali būti tik lašas jūroje palyginti su tuo, kas vyksta tarp šeimininko ir gyvūno už uždarų durų.
„Iki mūsų ateinantys atvejai, sakyčiau, gana vienetiniai. Bet tai, deja, nėra taip reta, kaip mums norėtųsi. Tiesiog apie tai sužinoti yra labai sudėtinga. Kad kažkas praneštų iš aplinkos, žmogus turi veiksmus atlikti prie kitų. O dažniausiai tokie veiksmai, ko gero, atliekami vienam pasislėpus arba su kažkokiais bendraminčiais, kurie tą patį daro“, – dalijosi įžvalgomis „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė.
Ji pripažįsta, kad jei jau asmuo prievartauja gyvūną, greičiausiai tai daro ne vieną ir ne du kartus, o pakartotinai.
„Jeigu žmogus turi tokį polinkį ir šuo yra jam paliktas, tai net neabejoju, kad jis toliau tą ir daro“, – teigė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Moteris perspėja, kad polinkis į prievartą gali būti tik nusikalstamo kelio pradžia – gyvūnų prievartautojai vėliau gali taikyti panašius nusikalstamus veiksmus ir žmonėms.
„Daug kas galvoja, kad labai daug dėmesio gyvūnams skiriama, bet gyvūnai yra tik pradžia. Po to yra vaikai, moterys, seneliai. Nestabdomas toks nusikaltėlis kopia karjeros laiptais“, – tiki B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Šuns prievartautojas ir bėglys nuo policijos
Primenama, kad šunį prievartavęs D. Sruoga 2019 m. bandė patekti į Europos Parlamentą kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašo“ narys. Portalas tv3.lt jau anksčiau yra aprašęs vyro biografiją.
D. Sruoga pagarsėjo nusikalstamais veiksmais. Vyras anksčiau buvo vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių.
Kartu žmogžudystę įvykdžiusiu Donatu Adomėnu 1993 m. bandė pagrobti verslininką Vytautą Baurą, tačiau šis pagrobimo metu iššoko iš važiuojančio automobilio ir paspruko. Vyrai dar automatais apšaudė V. Bauro gelbėti atskubėjusius „Geležinio vilko“ karius, o vėliau pabėgo iš Lietuvos ir pasikeitę vardus gyveno Ukrainoje.
Krymo pusiasalyje, sulaikytas D. Sruoga teisme pasakojo, kad su D. Adomėnu iš Lietuvos jie spruko į Baltarusiją, o po to – į Maskvą. Vėliau D. Sruoga persikėlė gyventi į Ukrainą, svetima pavarde įsidarbino povandeninio plaukiojimo instruktoriumi viename vandens pramogų parke.
2007 m. abu vyrai sulaikyti ir pargabenti į Lietuvą, iki tol jie buvo vieni ilgiausiai besislapsčiusių bėglių. D. Sruogai iškeltos kelios bylos: dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo jis išteisintas, o kitame teismas nutraukė bylą, suėjus senaties terminui.
Portalas tv3.lt kreipėsi į patį D. Sruogą su prašymu pakomentuoti incidentą. Kol kas atsakymo nesulaukėme. Kai tik gausime komentarą, žadame papildyti straipsnį.
