Didžiuliai slėgių pokyčiai esą yra būdingi žiemoms, todėl dabar išaugęs atmosferos slėgis – ne naujiena. Panašius skaičius siekė ir lygiai prieš dvejus metus.
„Slėgis po truputį auga ir dar augs. Galiausiai aukščiausios slėgio vertės, kurios turėtų būti, sakykime, ties Rytų Sibiru, Pietų Sibiru ar Tibeto plokščiakalniu po truputį pasistūmė į Šiaurės Europą ir, man atrodo, kitos savaitės antroje pusėje jis bus ties Šiaurės-Rytų Atlantu, kitaip sakant, ne toje vietoje, kur turėtų būti“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Aukštas slėgis gali išsilaikyti iki dviejų savaičių: paveiks ir oro temperatūrą
Jei iš tiesų aukštas slėgis susidarys ties Šiaurės ir Rytų Europa, kaip prognozuojama, esą oro temperatūra galėtų nukristi ir iki -15 ar -20 laipsnių šalčio naktimis, nepaisant ilgėjančių dienų.
Tiesa, aukštas slėgis gali išsilaikyti savaitę ar dvi po truputį svyruodamas ir pasistumdamas į tam tikrus regionus, atkreipia dėmesį G. Stankūnavičius.
„Jeigu viskas vyks pagal scenarijų, iš pradžių slėgis dar augs. Po to, kai pats aukštesnio slėgio branduolys persistums į Šiaurės-Rytų ar net Šiaurės Atlantą, tai pas mus turėtų po truputį mažėti slėgis, bet dėl to staigiai neatšils“, – pabrėždamas, jog tai nėra greitas procesas, įspėja klimatologas.
Jis užsimena, jog aukštas slėgis negali laikytis be galo be krašto, jis išsidėsto lokaliai, kad būtų pusiausvyra. Kadangi mūsų pusėje slėgis auga, tai virš Sibiro esą tuo pat metu vyrauja žemesnis slėgis.
Išlieka tikimybė uraganiniams vėjams vasario mėnesį
Kaip pastebi G. Stankūnavičius, sausio mėnesį praėjus uraganiniams vėjams, taip pat Airijoje, Didžiojoje Britanijos praslinkus rekordiškus skaičius siekiančiam uraganiniam vėjui, tokių atvejų tikimybė išlieka ir vasario mėnesiui.
„Tikimybė visada yra, bet vėjas paprastai daugiau yra arba lokalaus, arba regioninio masto. Todėl jį sudėtingiau prognozuoti negu, pavyzdžiui, kokį nors bendrą slėgio lauką“, – paaiškina jis.
Kadangi slėgis auga, kritulių, tikėtina, bent jau vasario pradžioje turėtų būti nedaug.
Pamini, jog paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo prasidėjo gana žiemiškai: vidutinė paros oro temperatūra vėl tapo žemesnė už 0 °C ir bent trečdalyje Lietuvos susidarė laikina sniego danga.
„Oro temperatūra artimiausiomis dienomis bus labai panaši: nuo -1 – -5 °C naktimis iki -3 – +2 °C dienomis, beveik visomis dienomis truputį pasnigs, pajūryje numatomas lietus su sniegu.
Nuo penktadienio oro srautas ims keistis, sustiprės aukšto slėgio branduolys virš šiaurinės Rusijos ir virš didesnės Europos dalies įsivyraus rytinė oro pernaša. Stiprių šalčių nelaukiama, tačiau pragiedrėjus naktimis oro temperatūra kris iki -4 – -8 °C, dienomis 0 – -5 °C“, – prognozuoja klimatologas.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys, kad šalčiausias Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio Europoje, bus antras vasario dešimtadienis, o šilčiausia – paskutinė vasario savaitė“, – priduria jis.
Meteorologai įspėjo, kad dėl aukšto slėgio gali skaudėti ar svaigti galva
Meteorologų administruojamame socialinio tinklo puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašoma, kad atmosferos slėgis bus pats didžiausias penktadienį.
„Daliai žmonių tai bus galvos skaudėjimo laikotarpis
Šiandien vakare bežiūrėdamas orų žemėlapius pagalvojau – perspėsiu, gal kažkam bus aktualu. Šios savaitės pradžioje ėmė labai kilti atmosferos slėgis. Dar pirmadienį vakare (jūros lygyje) buvo 1022-1025 hPa, o trečiadienį vakare jau 1030-1033 hPa. Nors slėgis jau dabar aukštas, tačiau naujausi orų modelių skaičiavimai rodo, kad jis dar labiau išaugs.
Pats didžiausias atmosferos slėgis bus penktadienį ir naktį iš penktadienio į šeštadienį. Lietuvos šiaurės rytuose slėgis (perskaičiuotas jūros lygiui) gali išaugti net iki 1048-1050 hPa (kai vidutinis daugiametis vasario mėnesį yra 1014-1016 hPa). Rekordinių reikšmių slėgis turbūt nepasieks, bet bus nekasdieniškai aukštas. Paskutinį kartą panašiai buvo nutikę 2022 m. kovo 19 d. ir 2023 m. vasario 8 d.“, – teigia meteorologai.
Būtent dėl aukšto atmosferos slėgio, pasak meteorologų, žmonės gali pajusti nemalonų galvos skausmą.
„Nors daugelis atmosferos slėgio svyravimų nejaučia, tačiau žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų, gali jausti galvos skausmą ar svaigimą, būti mažiau produktyvūs ir pan.
Kažkam galbūt tai bus geras pasiteisinimas, jei penktadienį tingėsis dirbti/mokytis. Beje, truputį žemesnis bet irgi aukštas slėgis laikysis visą savaitgalį ir kitos savaitės pirmoje pusėje“, – sakoma pranešime.
Gydytoja patarė ko verčiau nedaryti esant aukštam slėgiui
Tiesa, 2023 metais panašiu metu, vasario mėnesį, atmosferos slėgis siekė 1044 hektopaskalius, o penktadienį vietomis jis bus net didesnis.
Tuo metu mokslininkai ir gydytojai teigė pastebėję, kad daugybei žmonių išaugęs atmosferos slėgis išprovokavo įvairius sveikatos sutrikimus. Mat jautresnių žmonių grupei priklausantys senjorai ir dalis bet kokio amžiaus moterų skundėsi galvos skausmais, svaigimu, dusuliu.
„Žmonės, turintys problemų su kraujotaka, turintys jautresnius kvėpavimo takus, jie labai jautriai reaguoja į kraujagyslių tonuso pasikeitimą. Tai reiškia, kad jiems automatiškai gali pakilti kraujo spaudimas, atsirasti stipresni, kurie gali būti lydimi ir mirgėjimo akyse“, – tuo metu kalbėjo šeimos gydytoja Rasa Remeikytė-Ruibienė.
Gydytoja pridūrė, kad tokiomis dienomis kaip šiandien – kai atmosferos slėgis labai aukštas – gali ir kvėpavimas pablogėti.
„Tai reiškia padidėja dusulys, paintensyvėja kosulys“, – naujienų portalui tv3.lt 2023 metais sakė R. Remeikytė-Ruibienė.
Ir dažniausiai tokių nusiskundimų esant aukštam atmosferos slėgiui turi vyresnio amžiaus žmonės, jie, pasak medikų, jautresni. Po jų rikiuojasi, kaip sakė gydytoja, bet kokio amžiaus moterys, esančios taip pat jautresnės nei vyrai. Specialistai žeria patarimų – tokią dieną, kaip šiandien, reikėtų apsieiti be kavos, energetinių gėrimų, daugiau gerti vandens.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
