„Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos. Mes kalbame apie labai didelę grupę žmonių, kuriems partnerystė galėtų būti svarbi“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tiems žmonėms, kurie yra sudarę santuoką, (partnerystė) jokio pavojaus nesudaro ir suprantama, kad vienai grupei užtikrinant teises mes iš kitos grupės jų niekaip neatimame“, – pažymėjo viena projekto rengėjų, Liberalų sąjūdžio vadovė.
Ji teigė, kad projektas bus pateiktas Seimui „artimiausiu metu“, tačiau neįvardijo konkrečios datos, tik tai, jog tai „neabejotinai įvyks iki pavasario sesijos pabaigos“.
Seimo pirmininkė taip pat sakė, kad projektas yra kompromisinis, siekiant sutelkti kuo daugiau paramos.
„Kiekvienas pateiktas projektas neišvengiamai yra kompromisinis projektas. Mes ilgai diskutavome dėl kiekvieno punkto ir šis projektas, kuris šiandien registruotas, yra kompromiso rezultatas, dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis, su teisininkų bendruomene, su įvairių politinių jėgų atstovais“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Tarp pasirašiusių projektą tikrai yra ne tik valdančiosios koalicijos atstovai ir labai svarbu, kad sprendžiant tokius žmogaus teisių klausimus mes parlamente rastume palaikymo iš visų frakcijų. Tai nėra griežtai partinis kausimas, tai yra vertybinis klausimas, ir aš žinau, kad skirtingose frakcijose yra žmonių, kurių įsitikinimai yra tokie, kad jie palaiko kuo greitesnį sprendimą žmogaus teisių problemų, ir aš tikiuosi, kad mes turėsime platų palaikymą, ne tik iš koalicijos“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad projekto derinimas užtruko, nes „buvo siekiama surasti formuluotes, kurios būtų priimtinos kuo didesnei daliai Seimo narių“.
„Parengtas įstatymo projektas yra orus, užtikrinantis pagrindinius nesusituokusių, bet bendrai gyvenančių porų, tiek tos pačios lyties, tiek skirtinų lyčių porų poreikius, ir, svarbiausia, kad tas įstatymo projektas, mano vertinimu, yra politiškai įmanomas“, – sakė ŽTK vadovas.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Didžiausios Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Andrius Navickas sako, kad didesnė dalis frakcijos nusiteikę palaikyti partnerystės įstatymą.
Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas yra vienas projekto teikėjų, tačiau jis patvirtino, kad frakcija dėl jo neturi vieningos nuomonės.
Kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad „darbiečiai“ projektui vieningai nepritars.
Tuo metu gausiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – narys ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė projektą galėsiantis komentuoti vėliau, kai su juo susipažins.
Kiek anksčiau šią savaitę LVŽS šešėlinė vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame ragino Seimą partnerystės įstatymo projekto nesvarstyti.
Siūlomas Partnerystės įstatymas reglamentuotų nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenųturtinius ir neturtinius santykius.
Juo būtų sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
