„Aš vertinu šį incidentą kaip visiškai nereikalingą įtampos kėlimą. Situacijoje, kai Lietuva patiria pakankamai daug išorinio spaudimo, tikrai buvo galima kur kas sklandžiau tokius dalykus išspręsti, o ne kelti įtampas iš esmės lygioje vietoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Klausiama, kas šioje situacijoje kelia įtampas, V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad „šiuo atveju, matyt, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas turi visus įrankius savo rankose, kaip komiteto pirmininkas, kaip komiteto atstovas, kitokiu būdu elgtis“.
„Šiandien matome, kad tos įtampos, tie nesutarimai, kurie išeina į viešą erdvę, tikrai nėra naudingi Lietuvai ir labai džiugina Lietuvos priešus“, – tvirtino parlamento vadovė.
Frakcijos seniūnė: nėra išmintingiausias veikimas
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apie Ž. Pavilionį sakė, kad jo pozicija „turbūt nėra pats išmintingiausias veikimas“ ir bus svarstoma frakcijoje.
„Turbūt nėra turbūt pats išmintingiausias veikimas, kaip kolega Ž. Pavilionis siekia spręsti vienus ar kitus klausimus, nepaisant to, kad kai kurie klausimai gal ir kelia abejonių ir parlamentaras turbūt turi teisę užduoti jam rūpimus klausimus, tačiau pasirinktas būdas, retorika ir kiti dalykai yra apsunkinantys sklandesnį darbą ir rezultatyvesnį darbą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji patvirtino, jog frakcijoje yra raginančių Ž. Pavilionį trauktis iš Seimo komiteto vadovo ir jo likimo pareigose klausimas gali būtų svarstomas. „Kalbėsimės (apie Ž. Pavilionio elgesį), manau, kad tai neišvengiama“, – sakė konservatorių seniūnė.
„Aš manau, kad turėtų būti sklandesnis ir atsakingesnis komiteto pirmininko darbas ir požiūris į tarpinstitucinius santykius, viešąją erdvę. Žinom kolegos būdą, visi esam skirtingi ir netobuli, (...) iki šiol, mano galva, komiteto darbas buvo pakankamai sklandus, bet jei yra polinkis kartotis tokio pobūdžio pareiškimams, matyt, nėra labai gerai“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ž. Pavilionis komentuodamas situaciją sakė nemanantis, jog peržengė savo kompetencijos ribas siųsdamas prezidento patarėjai klausimus: „Aš tikrai taip nemanau, nes kiekvienas Seimo narys turi teisę pateikti pakausimus, ypač tais klausimais, kurie kelia tam tikras abejones“.
„Aš tiesiog manau, kad tos darnos užsienio politikoj galima pasiekt daugiau, nes kritiniais atvejais jos labai reikia. Tą ir stengiuosi daryti, mano raštas nukreiptas būtent į tai, kad tų įtampų nebūtų, aš aiškinuosi priežastis, dėl kurių ji atsirado“, – tvirtino komiteto vadovas.
Klausiamas, ar trauksis iš komiteto vadovo pareigų, jis atsakė, kad „galbūt yra labai lengva siūlyti aukot žmones, kurie tą teisybę pasako, vietoj to, kad spręst problemas, kurias reikia spręst“.
Ginčas: kas žinojo apie A. Merkel skambučius
Buvę diplomatai Ž. Pavilionis ir A. Skaisgirytė kritikos vienas kito atžvilgiu pažėrė po Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) viešų aiškinimųsi, ar apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai žinojusi Prezidentūra apie tai informavo URM.
A. Skaisgirytė interviu Žinių radijui pasakė, kad apie skambutį tie, kuriems reikėjo žinoti, buvo informuoti, o Ž. Pavilionis reaguodamas paskelbė, kad kviesis prezidento patarėją paaiškinti situacijos į Seimo komiteto posėdį bei nusiuntė jai raštą su klausimais.
Ž. Pavilioniui atsakydama Prezidentūros kanceliarija savo rašte nurodė, kad jis negali reikalauti atsakymų iš politinio pasitikėjimo pagrindu dirbančios prezidento vyriausiosios patarėjos. Seimo URK vadovui adresuotame rašte, kurio kopija pridėta ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat keliamas klausimas, ar toks komiteto vadovo elgesys atitinka konstitucinę Seimo nario priesaiką.
Ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė pareiškė, kad Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis „neturėtų vykdyti savo atskiros užsienio politikos, nes neturi tam jokių konstitucinių įgaliojimų“.
