Apie skandalus, „svetimą gėdą“ ir lemiamą R. Žemaitaičio balsą, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Aiškėja, kad niekaip nepavyksta prisikviesti ministrės Dovilės Šakalienės nei į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nei į opozicines frakcijas kalbėti. Jūs kreipėtės į Seimo pirmininką ir premjerę, kad ji kažkokią tvarką darytų. Kaip manote, kiek iš tiesų realu, kad kažkas įvyks ir kad ministrė pradės bendrauti su jumis?
Na, tiesiog ministrė bėgioja, slapstosi nuo savo pareigos. Jos pareiga yra pakeista ir įtvirtinta įstatymuose bei statute, kad ginant Vyriausybės programą, ministrai turi lankytis frakcijose. Deja, ji vengia, bėgioja, randa įvairiausių priežasčių ir galvoja, kad tokiu būdu pavyks išvengti nepatogių klausimų. Bet tikrai Seimo frakcijos, matyt, tai liečia ne tik opoziciją, bet ir kitas frakcijas, ras būdą prakalbinti.
Bet jeigu ji nenorės, tai ką jūs galite toliau daryti? Nieko – pasiskundėte ir viskas.
Yra įrankiai. Iš esmės toks nenorėjimas tai yra įstatymų laužymas, kuris gali būti suponuotas su konstitucine priesaika – ką tu pasižadėjai prieš tapdamas ministru, prisiekdamas, kaip ministras. Tai gali privesti iki labai liūdnų pasekmių, apie kurias dabar galbūt anksti kalbėti. Tačiau ministrė turėtų pergalvoti savo požiūrį į Seimą, pirmiausia, kaip į instituciją, kuri yra atskaitinga, ir ateiti į frakcijas, ir atsakyti į tuos klausimus. Šiandien yra neatsakytų klausimų dėl naujos Vyriausybės programos, o ateityje atsakyti į tai, kas yra susiję su mūsų ypatingai svarbia sritimi, šalies saugumu ir gynyba.
Kaip vertinate Ignotą Adomavičių?
Aplanko svetima gėda, iš vienos pusės, klausantis žmogaus, bet tikrai negali jo smerkti, nes yra žmonių, kurie apie save per gerai galvoja, tikrai pervertina savo jėgas. Ne jo problema, kad jis stovėjo toje tribūnoje prezidentūroje. Problema yra socialdemokratų partijos, kurie pardavė šitą ministeriją ir savo bendrą bičiulę tokiu būdu paniekino.
Problema yra premjerės, kuri teikė tokį kandidatą prezidentui.
Na, ir problema prezidento, kuris net nepadarė tam tikrų išankstinių žingsnių, kad pasakytų, kad tikrai šitam žmogui šiandien yra per sudėtinga tapti ministru.
Galbūt tikrai jauni žmonės turi augti. Galbūt tai būtų geras kultūros ministro netgi ne viceministras, patarėjas, o kokios nors regioninės kultūros klausimais.
Kaip vertinate prezidento dalyvavimą visame tame procese? Nes jau kai kurie socialdemokratai, kad ir ponas Vytenis Andriukaitis, piktinasi, kad jie jaučiasi, jog įgyja naują koalicijos partnerį.
Tai taip ir yra – socdemai to ir neslepia. Prezidentas turės bent keletą ministrų šitoje Vyriausybėje ir jis tikrai yra vienas iš tų koalicijos formuotojų ir partnerių, kuris suformavo šitą koaliciją.
O kaip jūs žiūrite į R. Žemaitaičio veiksmus? Pavyzdžiui, dabar, formuojant visą ministrų kabinetą – ko dar galime iš jo tikėtis?
R. Žemaitaitis elgiasi taip, kaip žinodamas, jog turi lemiamus balsus Seime. Kalbant apie daugumą, lemiami balsai yra ir jis teikia žmones, kurie yra susiję su ta politine bendruomene, ar giminystės ryšiais, ar kažkokiais kitais, ar tiesiog partijos nariai, kas yra labai svarbu, ir teikia geriausius kandidatus. Jie atrinko geriausią kandidatą į kultūros ministrus ir pateikė, ir priekaištauti dėl to R. Žemaitaičiui čia nėra reikalo. Visi žino, kas yra R. Žemaitaitis, kokia yra politinė partija ir kad jeigu jie yra dalyvaujantys koalicijoje, tai jie turi teisę teikti ministrų kandidatūras.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
