„Kaip matote, darbai niekada nesustoja. Situacija geopolitiškai yra įtempta ir intensyvi – tad ir tokio nuostabaus renginio paraštėse turėjome nedidelį pasitarimą su prezidentu ir kariuomenės vadu“, – šeštadienį po vykusio renginio Eltai sakė ministrė.
„Mes tuose pokalbiuose ir įvairiuose svarstymų formatuose kartu su kariuomenės vadu dalyvaujame jau keletą savaičių“, – pridūrė politikė, klausiama apie galimybes siųsti taikdarius į Ukrainą.
Kiek Lietuva galėtų siųsti į Ukrainą karių ir kokias konkrečias funkcijas jie galėtų atlikti, ministrė atskleisti nepanoro. Ji tik užtikrintai patikino, kad yra pasiruošta šį siūlymą pateikti parlamentui – jei tik Ukrainoje bus pasiektos paliaubos.
„Dėl skaičių – tikrai nenorėčiau šiuo metu viešai kalbėti, juolab, kad procesas, kaip jau ne kartą sakiau, yra labai jautrus. Yra neišspręsti dar kai kurie esminiai klausimai, susiję su Rusijos požiūriu į tas paliaubas. Kol kas nelabai atrodo, kad Rusija norėtų paliaubų, o juo labiau taikos. Bet mes iš savo pusės ruošiamės, esame įvairias opcijas įsivertinę. Ir jei reikės su šiuo sprendimu eiti į parlamentą – tai būsime pasiruošę tai daryti“, – teigė ministrė.
„Turime apsvarstę ir įsivertinę keletą variantų. Dėl galutinio pasiūlymo – visa tai yra planavimo procese“, – apibendrino D. Šakalienė.
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Bloomberg“ teigė, kad pasiekus paliaubas Rusijos sukeltame kare, Lietuva būtų pasiruošusi kartu su sąjungininkais prisidėti prie taikdarių misijos Ukrainoje. Tarptautiniam leidiniui šalies vadovas pabrėžė, jog dislokuoti karines pajėgas turėtų sutarti visos vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.
„Kalbame apie galimą karinį europiečių buvimą (Ukrainoje – ELTA) po paliaubų, po taikos derybų. Mano šalis yra pasirengusi suteikti reikalingą paramą, kalbame apie labai konkretų karių skaičių. Tačiau tam turėtų būti bendras visų šalių, dalyvaujančių šioje „Norinčiųjų koalicijoje“, įsipareigojimas suteiki šią paramą“, – „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.
„Kol kas esame diskusijų stadijoje, todėl, tikriausiai, būtų per ankstyva viešai įvardinti labai konkrečius skaičius“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Savo ruožtu Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Tą pačią dieną, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas patikino, jog pastangos įtvirtinti paliaubas toliau juda teisingu keliu, nors kol kas ir nebuvo pasiektas susitarimas su Rusijos vadovu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
