Antrą kartą šį mėnesį dėl to balsavę parlamentarai ketvirtadienį palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto.
Už balsavo 15 Seimo narių, prieš – 66, o susilaikė 6. Tai reiškia, kad Seimas nepriėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo be pakeitimų, tai yra varianto, kuriam buvo pritaręs anksčiau.
Kitu balsavimu Seimas sprendė, ar pritarti prezidento veto su jo pasiūlytomis pataisomis. Už balsavo 85 Seimo nariai, vienas buvo prieš (Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimas Andrikis), ir vienas susilaikė („valstietis“ Naglis Puteikis).
Tai reiškia, kad Seimas pritarė įstatymui su visomis prezidento pataisomis – valstybės ir savivaldos patalpomis politinės partijos nebegalės neatlygintinai naudotis nuo spalio 1 dienos.
Terminuotos sutartys baigsis, kaip numatyta sutartyse, o neterminuotos, įsigaliojus įstatymui, turės būti nutrauktos.
Kitu balsavimu Seimas taip pat nepatvirtino anksčiau priimtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pataisų, o irgi parėmė prezidentą ir pritarė jo pataisoms. Jos numato, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmams neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldos patalpomis bus galima tik tais atvejai, kai jos bus reikalingos valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti.
Už prezidento pataisas balsavo 82 Seimo nariai, prieš – valstietis Algimantas Kirkutis, o susilaikė 6 parlamentarai (konservatorius Andrius Kupčinskas, trys socialdarbiečiai: Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė ir Algirdas Butkevičius, tvarkietis Vytautas Kamblevičius ir liberalas Jonas Varkalys.
Pataisos įsigalios nuo spalio 1 dienos.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas aiškino, kad pataisos naudos neduos nei valstybei, nei partijoms: „Nei čia sutaupysime, nei partijos labai daug praras. Čia principo reikalas. Jeigu jau valstybė partijoms skiria dotacijas, tai būtų gerai, kad už jas nuomotų patalpas“.
Audito komiteto narė Ingrida Šimonytė tikino, kad dabar savivaldybės dažnai nemokamai patalpas skiria partijoms, kurios gauna dotacijas iš valstybės biudžeto.
Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad prezidento veto „logikos yra, kad patalpos kuo racionaliau būtų naudojamos“.
Jis prognozuoja, kad išmestos iš valstybės ar savivaldybių patalpų partijos prisiglaus „kokių oligarchų“ už simbolinį eurą išnuomotose patalpose.
„Bus tada daugiau skaidrumo?“ – klausė parlamentaras.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas priekaištavo, kad partijos „gali prašyti panaudos“, o rinkimų komitetai negali.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys abejojo, ar partijos puls į „oligarchų glėbį“: „Kas per partijų imunitetas yra? Esame doros ir sąžiningos, kol gauname iš valstybės?“
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo kelias valstybės deleguotas funkcijas, pavyzdžiui, išduoda nepreferencinių prekių kilmės sertifikatus, būtinus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis, „force majeure“ aplinkybes patvirtinančias pažymas.
Seime pristatydamas veto, prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tikino, kad „rėmimas netiesiogiai, suteikiant nemokamą turtą, nėra skaidri rėmimo forma“.
Finansų ministerijos duomenimis, iš valstybės maždaug 1,74 tūkst. kv. metrų dydžio patalpas neatlygintinai naudotis yra gavę Kauno (384 kv. metrai), Klaipėdos (beveik 193 kv. metrai) ir Vilniaus rūmai (beveik 1,1 tūkst. kv. metrų). Ilgiausiai, iki 2027 metų truks sutartis su Vilniaus rūmais.
Ministerija taip pat BNS nurodė, kad keturioms partijoms (Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų bei Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų) leista naudotis apie 350 kv. metrų dydžio valstybei priklausančiomis patalpomis Tauragės, Utenos, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Vienos sutartys baigsis galioti šiemet, kitos 2021-2022 metais.
Kokio dydžio patalpas partijos ir rūmai yra gavę iš savivaldybių, duomenų nėra.
