Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala kalbėjo manantis, kad tikimybė, jog Švedijos stojimas į NATO bus ratifikuotas iki liepos yra reali.
„Tikrai galimybių langas dabar po rinkimų atsivers plačiau negu buvo iki rinkiminiame laikotarpyje. (...) Viena vertus, akivaizdu, kad Švedija yra beveik NATO narė, kita vertus, neturinti NATO teikiamų garantijų. Tad motyvacijos, kad artimiausias mėnuo, šiek tiek daugiau, būtų tikrai produktyvus, nestigs nei vienoje iš pusių. Klausimas, ar tą pavyks realizuoti politiškai“, – BNS sakė politologas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Egdūno Račiaus nuomone, Švedijos narystės iki Aljanso susitikimo Turkija neratifikuos, nes šalis turi didelius lūkesčius Švedijai, NATO ir JAV.
„Labai didelė tikimybė, kad taip ir praeis tas Vilniaus summitas, tada galbūt trys savaitės po jo Turkija susimils ir ratifikuos, bet, aišku, mes dar liekam ties Vengrija, tai čia dar vienas momentas“, – BNS sakė E. Račius.
„Aš netgi linkęs būčiau manyti, kad Vengrija galėtų būti didesnis stabdis negu Turkija“, – pridūrė jis.
R. T. Erdoganas, surinkęs daugiau kaip 52 proc. balsų, antrajame rinkimų ture sekmadienį nugalėjo varžovą iš pasaulietinės opozicijos Kemalį Kilicdaroglu, kuris liko antras su beveik 48 proc. balsų.
Artimiausiu metu Turkijoje turėtų būti sprendžiama dėl Švedijos vilčių įstoti į NATO – be Ankaros, Švedijos stojimo nėra ratifikavusi ir Vengrija, nepaisant Vakarų ir ypač JAV raginimų abiem šalims išspręsti šį klausimą.
Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos R. T. Erdoganas sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.
Tuo metu Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje.
Sprendimą dėl Švedijos gali paveikti JAV
Vis dėlto politologai sutinka, kad svarbų vaidmenį dėl Švedijos narystės vaidina JAV.
Anot E. Račiaus, Turkija galėtų sušvelninti savo poziciją, jei jos santykiai su JAV gerėtų.
„Turkija gali atlyžti, jeigu Jungtinės Valstijos prižadės kažko, pirmiausia, galbūt karinėje srityje, bet gali būti ir ekonominėje“, – kalbėjo VDU profesorius.
Savo ruožtu L. Kojala kalbėjo, jog teigiami poslinkiai dėl JAV pagamintų F–16 naikintuvų perdavimo Turkijai leidžia Vakarams tikėtis, jog Švedijos narystės NATO klausimas galėtų būti permąstytas dar iki viršūnių susitikimo.
Pasak E. Račiaus, Turkijai dėl Švedijos narystės skubėti nereikia, nes ji turi „visas kortas ir kozirius.“
Politologas kalbėjo manantis, kad dėl sumažėjusios Rusijos grėsmės Baltijos ir Šiaurės šalims, skubėti dėl narystės NATO nebereikia ir Švedijai.
„Šiuo atveju Švedijos vyriausybei reikia apsispręsti, ar jinai nori nuolaidžiauti, ar jinai nori tam tikra prasme išduoti Švedijos tą įvaizdį, kurtą dešimtmečiais, kaip laisvos šalies, į kurią skriaudžiamieji gali atvykti, laisvai gyventi, reikštis, nes jei ji išduos vieną, kitą, trečią iš tų reikalaujamų asmenų, iškart suprasime, kad Švedijos įvaizdis bus labai pažeistas“, – sakė E. Račius.
„Sąlygos yra tokios, kad Turkija turėtų jaustis kažką gavusi, o Švedija turėtų jaustis ne per daug praradusi. Ar šitame visame žaidime dar bus Jungtinių Valstijų investicijų, ar bus ginkluotės veiksnys – labai sunku pasakyti“, – pridūrė jis.
Politologai: Turkija galėtų tarpininkauti kare Ukrainoje
Vertindamas Turkijos vaidmenį Aljansui, L. Kojala šalį vadino viena reikšmingiausių narių ir dėl karinės galios, ir dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje konteksto.
„Aišku, iš NATO šalių pusės yra labai svarbu tikėtis, kad Turkija, kaip ir kitos valstybės, bus konstruktyvios ir kad tie sprendimai, kurie yra priimami (...) kiek įmanoma atspindėtų bendrą konsensusą ir netaptų vienos ar kitos šalies prioritetų įkaite“, – kalbėjo politologas.
„Dabartinė padėtis, kuomet Švedija nėra ratifikuota kaip NATO narė, yra iš esmės vienos, dviejų, jeigu dar priimtumėm Vengrijos poziciją, šalių laikysena, kuri stabdo visą bendrą NATO variklį“, – sakė jis.
Anot E. Račiaus, Turkijos vaidmuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu yra itin svarbus. Pasak jo, kol kas Turkija žaidžia žaidimus, sako esanti nešališka tarpininkė.
„NATO, kaip tokiai, reikia apsispręsti, kokią Turkija ji nori matyti. Aš manau, kad su Turkija bus kalbama, bus siūloma, kaip jai elgtis arba klausiama, kaip ji ketina toliau elgtis“, – sakė VDU profesorius.
„Turkija yra instrumentinė, ji yra labai svarbi šitame kare, ji galėtų būti tarpininkė. Gal iš tikrųjų NATO ar Vakarams apsimokėtų (...) Turkijai palikti ar suteikti tam tikrus įgaliojimus veikti kaip gerajam policininkui diplomatiniam lygmeny, stengtis tarpininkauti derybose, kas ir su tais pačiais grūdais įvyko, tokiuose mažuose formatuose“, – pridūrė jis.
L. Kojalos manymu, Turkija ir toliau bandys ieškoti balanso palaikydama narystę NATO ir nenutraukdama ryšių su Rusija. Tai, anot jo, gali būti reikšminga ir Ukrainai, ir Vakarų valstybėms.
„Matyt, ateityje Turkijos vaidmuo ieškant sprendimo politine prasme, jeigu Ukraina tam pasiryš, taip pat gali būti didelis. Vakarų šalims yra svarbu, kad tame procese aktyviai dalyvauja NATO valstybė narė, kuri yra ir NATO sprendimų priėmimo proceso dalyvė“, – sakė politologas.
Turkija – svarbi NATO saugumo partnerė
Anot politologų, Turkijos vaidmuo Lietuvai išlieka ribotas.
E. Račius kalbėjo manantis, kad šios šalies įtaka turėtų augti pietryčių Europoje – ginant Juodosios jūros pakrantę, stiprinant Bulgarijos, Rumunijos teritorijas.
„Svarbus jos vaidmuo Azerbaidžano–Armėnijos santykiuose, kur Azerbaidžanas lyg ir yra tempiamas į Vakarų pusę, bet tai savotiškai stumia Armėniją į Rytų, Rusijos glėbį. Tai čia yra klausimas, kiek Turkija galės būti konstruktyvus veikėjas ne tiek NATO formate, kiek tokiame platesniame“, – sakė politologas.
L. Kojalos manymu, Turkija yra labai svarbi NATO saugumo partnerė, ypač dėl migracijos. Anot jo, šalis padėjo suvaldyti migrantų srautus, kurie dar prieš keletą metų buvo stipriai išjudinę Europos Sąjungos pamatus.
„Karas Sirijoje, nors ir nebėra antraščių viršūnėse, bet bet kuriuo atveju situacija ten yra nestabili, Iranas, vėlgi, dar viena regiono valstybė, kurios valdymo kontekste Turkijos vaidmuo yra reikšmingas“, – kalbėjo jis.
Suomija ir Švedija, kurios ilgą laiką laikėsi oficialaus neutralumo, kad išvengtų konflikto su Maskva, po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą išreiškė siekį tapti NATO narėmis.
NATO sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – ilgai vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę. Suomija prie NATO prisijungė balandį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra sakęs, jog Suomijos ir Švedijos narystė Aljanse leis sąjungininkėms lengviau judėti Baltijos jūros regione, taip mažinant Rusijos galimybes apriboti jų atvykimą kilus krizei.
Sprendimas dėl Švedijos narystės turi būti priimtas vienbalsiai.
