politologai

Paskutiniu metu aidi kalbos apie Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdančiąją daugumą. Politologai į tai žvelgia dvejopai, nes Vilija Blinkevičiūtės lyderystė kelia daug klausimų, o Remigijaus Žemaitaičio pasisakymuose, kad be jo esą nebus stabilios koalicijos, įžvelgia tiesos.

Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas. Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.

Prezidentūros reakcija į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) perspėjimus laikytis agitacinio draudimo nuostatų neatrodė skaniai, sako politologas Ignas Kalpokas. Anot jo, toks prezidento Gitano Nausėdos komandos atsakymas rodo, kad šalies vadovas dar iki rinkimų pabaigos buvo nusiteikęs užtikrintai pergalei. „Nelabai gražiai ir nelabai skaniai ta Prezidentūros reakcija atrodė. Maždaug, ką norime, tą ir darome, neaiškinkite čia jūs mums“, – Eltai sekmadienio vakarą teigė I. Kalpokas.

Trečias kartas nemelavo – prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Landsbergis galiausiai susitarė dėl 14-os ambasadorių skyrimo. Tiesa, jokių pavardžių ministras neatskleidžia, o prezidentūra susitikimo apskritai nekomentuoja. Politologai svarsto – kol neišgirdome pavardžių, klausimą vadinti visiškai išspręstu dar anksti.

Politologai sako, kad žlugęs apkaltos procesas kalėjime bausmę atliekančiam Darbo partijos frakcijos nariui Vytautui Gapšiui atskleidžia Seimo realybę, kai aukšti politiniai standartai tėra įsivaizdavimas. „Akivaizdu, kad kiekvienam yra savas žaidimas. Galbūt tie kažkokie super aukšti standartai yra mūsų visų įsivaizdavimas, svajonė, bet tai nėra Seimo realybė“, – BNS ketvirtadienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Seimui iš posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą, o šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, politologai sako, kad toks žingsnis – partnerių įspėjimas konservatoriams, jog jų sprendimų palaikymas koalicijoje nėra besąlyginis.

Turkijos prezidento rinkimus laimėjus ligšioliniam šalies lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui, politologai nesutaria, ar tai atvers Švedijos galimybes tapti NATO nare dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje, tačiau sutinka, kad Ankaros poziciją šiuo klausimu gali paveikti Jungtinės Valstijos (JAV). Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala kalbėjo manantis, kad tikimybė, jog Švedijos stojimas į NATO bus ratifikuotas iki liepos yra reali.

Kai 1999 m. valdžią perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė išgyveno dešimtmetį posovietinio žlugimo. Per ateinančius 20 metų Putinas ir jo kariniai patarėjai atkūrė šias pajėgas į galinčias atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, su pažangiais karo laivais ir orlaiviais bei gerai ginkluotais kariais.

Šeimų sąjūdžio norą steigti partiją atgaivino į viešąją erdvę grįžtančios temos, susijusios su Stambulo konvencija ir partnerystės įteisinimu, tačiau jo galimybes tapti ryškia politine jėga mažina aiškaus ir charizmatiško lyderio neturėjimas, teigia BNS kalbinti politologai.

Rinkėjai įvykusiuose savivaldos rinkimuose baudė konservatorius, itin liūdnos Darbo partijos perspektyvos, sako BNS kalbinti politologai. Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai.  BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“. „Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, ...

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai. Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

Europarlamentaro Viktoro Uspaskicho sprendimas trauktis iš Darbo partijos pirmininko pareigų pakenks šiai politinei jėgai, labiausiai žinomai būtent dėl savo ligšiolinio lyderio, teigia BNS kalbinti politikos ekspertai. „Tai yra vieno žmogaus partija.

Papirkinėjimu kaltintos Dariaus Mockaus valdomos „MG grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) bei kyšių ėmimu įtarto buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir šios partijos išteisinimas politinės korupcijos byloje, politologų teigimu, dar gali brangiai kainuoti ir pačiam Liberalų sąjūdžiui, ir nuo jo atsiskyrusiai Laisvės partijai, ir visai politinei sistemai.

Neigiamą daugumos Lietuvos gyventojų požiūrį į šalies politiką Kinijos atžvilgiu lėmė komunikacijos tiek su verslu, tiek su pačiais gyventojais stoka, galimų pasekmių dėl Taivano atstovybės atidarymo neįvertinimas, mano politologai. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu bendrovės „Vilmorus“ gruodžio 10-18 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų neigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, 13 proc. į ją žiūri teigiamai.

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją.

Įtampoms politinėje padangėje besitęsiant – nauji vėjai partijų reitingų lentelėje. Formaliai dar nesusikūrusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau spėjo pelnyti visuomenės simpatijas ir taikosi į geriausiai vertinamų partijų trejetuką, užnugaryje palikdama buvusius bendražygius.

Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų išsaugojimas trumpam stabilizuos politinę situaciją Vyriausybėje, tačiau premjerei būtina kuo skubiau spręsti sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimą, sako politologai. „Tai mažiausios žalos sprendimas.

Agnės Širinskienės pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir jos frakcijos Seime yra didelis praradimas partijai, tačiau kol kas sunku pasakyti, kaip tai paveiks jos įvaizdį, teigia politologai. Vilniaus universiteto (VU) politologė Ainė Ramonaitė BNS teigė, kad A. Širinskienė buvo viena darbščiausių ir kompetentingiausių „valstiečių“ politikių. „Turbūt LVŽS prarado darbščiausią savo žmogų ir turbūt vieną kompetentingiausių žmonių partijoje.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu dažnai patenka į aršių diskusijų verpetą. Kol vieni gina Lietuvos pasirinkimą veltis į konfliktą su Kinija dėl Taivano, kategorišką poziciją Minsko ir Maskvos atžvilgiu bei kritiką su autoritarais bendraujantiems Vakarų lyderiams, kitų tokie diplomatijos viražai neįtikina. Opozicija ir dalis ekspertų tvirtina, kad dabartinė valdančiųjų užsienio politika yra mėgėjiška, grįsta eksperimentais ir jokios naudos Lietuvai neatneš.

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

Nuo Seimo narių priesaikų davimo praslinko beveik metai, paženklinti iš karto kelių krizių: pandemijos ir migrantų antplūdžio. Per šį laiką išryškėjo nemažai valdžios liapsusų, tarp jų pasitaikė ministrų nesusikalbėjimo atvejų, pasimatė opozicijos neveiklumas ir susiskaldymas, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai. Viso to atspindys – rekordiškai žemyn nusiritę reitingai ir visuomenės sabotažas valdžios sprendimų atžvilgiu, tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.

Šį savaitgalį įvyksiantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ susilaukė nemažai politikų dėmesio. Vieni sako, kad yra nepritariantys šiai idėjai, nes ji niekaip nepadės tradicinei šeimai, kiti skelbia, kad eis ir ragina bendrapartiečius kartu su šeimomis joje taip pat dalyvauti. Ekspertai svarsto, kad ši protesto akcija gali  būti tik dar viena proga politikams pasikelti reitingus.

Sveikatos apsaugos ministerijoje plečiasi viceministrų komanda. Pirmadienį prie jų prisijungė ir viceministru tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas Aurimas Pečkauskas. Ministerija prakalbo, kad norėtų įsteigti ir ketvirtą viceministro pareigybę: derinti pateiktas tai siūlantis nutarimo projektas.

Dėl karantino draudimų atlaisvinimo pastaruoju metu įtampa išaugo tarp valdančiosios koalicijos narių. Vyriausybės narių komunikacijos klaidos buvo aiškiai matomos ne tik politikos ekspertams,  bet ir kiekvienam gyventojui, kuris bent kažkiek sekė pastarųjų savaičių karantino atlaisvinimo žingsnius. Iki praėjusios savaitės trečiadienio Vyriausybė, panašu, kad turėjo bendrą matymą.

Politologų vertinimu, praėję metai prezidento Gitano Nausėdos nelepino – jie buvo tikrai sudėtingi. Įžengus į 2021-uosius Jaučio metus, ekspertai ragina G. Nausėdą ir jo patarėjus gerai pagalvoti apie padarytas klaidas ir kaip būtų galima tapti visuomenės autoritetu. Aptarkime, kokį šiais metais matysime prezidentą G. Nausėdą? Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad praėję metai prezidentui buvo sudėtingi, panašūs laukia ir šiemet.

Politologai prezidento Gitano Nausėdos sprendimą suburti ekspertų tarybą vertina kaip savotišką tiltą naujosios ir senosios vyriausybių, kuris vienija ir jungia. Ir tikisi, kad formuojant naująją vyriausybę G. Nausėda filtruos kandidatus į ministrus, bet ne stabdys. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sveikina prezidento iniciatyvą suburti ekspertų tarybą. „Sudėtingu laikotarpiu trūksta lyderystės ir atsakomybės.

Lietuvai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimuose būtų palankesnė demokratų kandidato Joe Bideno pergalė, tačiau kalbėti apie galimą nugalėtoją kol kas anksti, sako BNS kalbinti politologai. „J. Bidenas deklaruoja, jog siektų susigrąžinti pasitikėjimą, stiprinti aljansus, kuriuose dalyvauja JAV, tai neabejotinai svarbu Lietuvai.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų politikai ketvirtadienį susirinko į paskutinę savo kadencijos sesiją. Prieš rinkimus Seimo salėje aidėjo žeminančios replikos ir kaltinimai. Politologai teigia, kad konstruktyviam darbui koją kiš rinkimai, konfrontacija tarp didžiųjų partijų tik didės. Skvernelis oponentus išvadino „sofos politikais“ Premjeras Saulius Skvernelis kalbėdamas Seimo tribūnoje teigė, kad šį Seimą ir 17 Vyriausybę Lietuva prisimins kaip COVID-19 valdžią.

Rusijoje šiandien lemtinga, paskutinė ir pagrindinė balsavimo diena dėl Putino konstitucijos pataisų atiduosiančių jam valdžią šalyje iki pat mirties. Visą savaitę milijonų rusų balsai buvo renkami ir kiemuose prie laiptinių, pirkinių vežimėliuose ir autobusuose. O kai kurie balsuoti atėję žmonės suprato, kad už juos jau nubalsuota. Rinkimų stebėtojai procesą vadina beprecedenčiu, pataisų nepalaikantys rusai – nevilty, o korumpuotos Putino sistemos rėmėjai ir artimi oligarchai džiaugiasi.

Paskelbus skandalingus įtarimus politikai ėmė komentuoti ir ieškoti galimų kaltininkų. Politologai pastebi aiškų susikirtimą tarp valstiečių ir konservatorių, kurie jau pradėjo savo tyrimus ir visiems demonstruoja sau parankų vaizdą. Pasak politologų, jie šią situaciją bando paversti rinkiminės kampanijos papildomu instrumentu, todėl gyventojai įspėjami kritiškai vertinti pateiktą informaciją.

Iš valdančiųjų pusės nesiliauja skrieti priekaištai Prezidentūrai. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ginantis valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tikina, kad Prezidentūra per patarėjus veikė prieš ministrą J. Narkevičių. Tačiau šalies vadovas G. Nausėda puolė ginti savo komandą. Politologai šioje istorijoje taikiniu mato ne prezidento patarėjus, o patį G. Nausėdą ir įvardijo versiją, kodėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilo nesutarimai.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.

Liko vos pusmetis iki Seimo rinkimų ir politikai tikrai to nepamiršo. Jie kaip įmanydami bando gauti dėmesio ir krautis papildomus karmos taškus. Pasak politologų, į akis krenta ir valdančiųjų sprendimas skirti žmonėms 200 eurų siekiančias išmokas, kurios juos galėtų pasiekti rugpjūtį, prieš pat rinkimus. Visgi, ekspertai vieningi, kad valdančiųjų dar laukia sunkiausias išbandymas prieš rinkimus – tai ekonominių ir socialinių problemų sprendimas, kuris sudėlios visus taškus.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Rietenos Seime pasiekė aukščiausią lygį, kai susipykę valdantieji ir opozicija antradienį nesugebėjo padidinti medikams atlyginimų. Kasdien su koronavirusu kovojantiems medikas trūksta ne tik elementarių apsaugos priemonių, bet ir parlamente sėdinčių politikų supratimo, kad ne jie, bet būtent medikai šiuo metu yra svarbiausi. Nesugebėję susitarti politikai ėmė kaltinti vieni kitus, bet visuomenė, pasak politologų, puikiai mato, jog šios pjautynės tėra asmeninių ambicijų tenkinimas.

Į kovą su koronaviruso plitimu stojęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai kritikos. Medikai nesustodami tvirtina, kad svarbiausia kovoje su koronavirusu – kuo platesnis testavimas, vis garsiau girdima, jog šalies ligoninėse trūksta net būtiniausių apsaugos priemonių. Kritikos strėlių pažeria ir miestų merai, jie neigiamai vertina kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnius.

Premjeras Sauliaus Skvernelis  metus pabaigė skandalingu pasisakymu – opozicinius konservatorius išvadino antivalstybine partija. Į tokią retoriką sureagavo ir pastaruoju metu vis mažiau viešumoje girdimas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis S. Skvernelio reikalauja atsiprašyti visos jo vedamos partijos. Politikams viešai aiškinantis, kuris blogesnis, politologai sako, kad tokios retorikos šiemet bus vis daugiau, nei jau rudenį rinksime naują Seimą.

Žymiausi Lietuvos politologai viešu laišku kreipėsi į prezidentą ir Seimo narius, išreikšdami rūpestį dėl sumažintos rinkimų kartelės. Laiško autoriai tvirtina, kad palengvinus kelią į parlamentą, demokratijos Lietuvoje sumažės. Seimas antradienį pritarė parlamento rinkimų kartelės mažinimui. Jau 2020 m. rinkimuose į parlamentą patektų partijos, surinkusios 3 proc. rinkėjų balsų, koalicijoms galiotų 5 proc. barjeras. Iki šiol partijoms galiojo 5 proc. kartelė, koalicijoms – 7 proc.

Su sunkia liga kovojantis Saulius Skvernelis koreguoja ne tik savo, bet ir Lietuvos oficialių svečių darbo planus: pirmą kartą per ligos mėnesius premjeras atšaukė planuotą oficialų susitikimą su Norvegijos premjere. Pasak premjero atstovų, Vyriausybės vadovas pasijuto prasčiau, tačiau tokia jo savijauta laikina. Tai esą į pabaigą einančių chemoterapijos seansų pasekmė. Politologai tikina – toks premjero atsitraukimas gali smarkiai atsiliepti valstybės biudžeto svarstymams.

Pirmoji rudens sesijos diena Seime prasidėjo su trenksmu – nebeliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Neva neapsikentę pirmininko R. Žemaitaičio tironijos ją paliko daugiau kaip pusė narių – keturi. Taigi, vasarą ilgai lipdyta valdančiųjų koalicija liko be vieningos aiškios daugumos ir su pagaliais tvarkiečiams tikėtis ministro posto. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis viešai demonstruoja ramybę.

Naujai-sena Sauliaus Skvernelio Vyriausybė antradienį gavo Seimo palaiminimą tęsti darbus. Tiesa, parlamente iš naujo nebuvo tvirtinama Vyriausybės programa, kaip turėtų būti, rasta landa ir pasinaudota protokoliniu nutarimu. Tai, kad toks būdas patvirtinti Vyriausybę nėra visai teisėtas skelbia ne tik opozicija, bet ir Konstitucijos žinovai, nors ministrui pirmininkui, regis, tai nė motais. Tiesa, politologai mano, kad tai bus tik maža dalis visų problemų ir iššūkių, kurie laukia Vyriausybės.

Vilniuje vykstant visą dieną trunkančiai naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos renginiams, Daliai Grybauskaitei baigėsi įprastos darbo dienos. Dešimtmetį Lietuvą valdžiusi prezidentė postą palieka būdama viena populiariausių ir palankiausiai vertinamų asmenų šalyje. Kviečiame prisiminti, koks buvo „plienine magnolija“ pramintos D. Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetis. Už ką ją labiausiai peikė politikos oponentai, o už ką pamilo Lietuvos žmonės.

Premjerui Sauliui Skverneliui pristačius savo komandą, prezidentinės rinkimų kampanijos bruožus ir viziją Lietuvai, politikos apžvalgininkai lieka neįtikinti. Pasak jų, tai, ką pasakė premjeras, jau girdėjome, o komanda yra „popsinė“ ir keista, nes neaišku, ką tam tikri žmonės veiks rinkimų kampanijos metu. Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė svarsto, kad premjero „vizija ir misija Lietuvai“ sako mažiau, nei norėtume išgirsti. „Programos dar nėra, matome gaires.

Rinkimų komitetų dominavimas savivaldos rinkimuose rodo partinės sistemos eroziją, sako savivaldos rinkimų rezultatus vertinantys politologai. „Savivaldos lygmeniu matoma lietuviškosios partinės sistemos erozija ir paradoksas, bet panašu, kad vienintelis priešnuodis tai erozijai ir komitetų sėkmei yra stiprios partijos: geriausiai pasirodė būtent socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga“, – BNS spaudos konferencijoje sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastra...

Vieno iš aukščiausių Lietuvos vadovų, Premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymai, sukelia nemenką šurmulį ne tik tarp politikų, Seimo opozicijos, bet ir ekspertų. Šie nepateisina premjero palankių pasisakymų Rusijos tema. Imta svarstyti, ar politikas taip ruošiasi artėjantiems pezidento rinkimams, ar tiesiog stokoja politinės išminties.  Dar metų pradžioje S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija: atnaujinti tarpvyriausybinius santykius.

Šiandien sueina lygiai aštuoneri metai nuo šalies vadovės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pradžios. Iki šios kadencijos pabaigos prezidentei lieka lygiai dveji metai. Naują prezidentą Lietuva rinks 2019 m. gegužę, tačiau dabartinė šalies vadovė kandidatuoti nebegalės. Politikos ekspertai sako, kad D. Grybauskaitė įeis į istoriją kaip griežta, kritikos nevengianti, tačiau žmonių mylima politikė.

Toliau blėstant premjero Sauliaus Skvernelio populiarumui, ekspertai sako, kad ministrui pirmininkui derėtų susirūpinti savo kalbos kultūra. O visai Vyriausybei – daugiau dėmesio skirti pažadų vykdymui. VDU politologas Algis Krupavičius teigia, kad premjero retorika yra visai „nepremjeriška“. Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga pritaria, kad premjeras demonstruoja prastą politinę kultūrą.