Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė patikino, kad eilių mažinimas yra vienas Vyriausybės programos prioritetų.
„Kodėl eilės yra taip svarbu? Pagrindinis jų pavojus yra tas, kad belaukiant vizito, tą darant ilgai – vieną, tris, šešis mėnesius sveikata gali pablogėti ir pacientas nesulaukti pagalbos“, – kalbėjo ji trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Užduotis – atskirti pacientų srautus
Apžvelgusi dabartinę situaciją ji pabrėžė, kad situacija nėra vienalytė. „Apžvelgėme onkologinių pacientų eiles – „žalieji koridoriai“ veikia jau kurį laiką, įdirbis toks, kad neturime problemų dėl onkologinių pacientų patekimo į penkias onkologijos klasterio įstaigas. Bet dar yra ilgos eilės kitoms konsultacijoms“, – konstatavo J. Čelutkienė.
Ji pabrėžė, kad viena esminių užduočių yra suvaldyti ir atskirti antrinio ir tretinio lygio pacientų srautus: „Šiandien daugeliu atveju to neturime, srautai yra sumaišyti. Ten, kur tretinis lygis sprendžia tokius sudėtingus klausimus kaip intervencinis, chirurginis gydymas, kur gydomos onkologinės, retos ligos ar yra bet kokių specialybių sudėtingesnė diagnostika ar gydymas, pacientų patekimas turi būti atlaisvintas nuo tokių atvejų, kurie visiškai išsprendžiami ir antriniame lygyje.
Jame yra diagnozuojamos ir gydomos daugelis mažiau pavojingų būklių. Ir antrinio lygio specialistai jau gali numatyti tretinio lygio specialistų poreikį. Šiandien universiteto ligoninės ir kitos tretinio lygio įstaigos gauna labai nediferencijuotą srautą, dėl ko kiti pacientai gali nukentėti ir neabejotinai nukenčia.“
Pasak viceministrės, situaciją turėtų pagerinti nauji tvarkos aprašai, kurie apibrėžia, kur ir kada kokie pacientai turėtų patekti. „Gegužės 25 dieną įsigaliojo kardiologijos paslaugų teikimo tvarka, kai didelio pavojaus būklių pacientai turi gauti konsultaciją per 14 dienų. Kontroliuojant ministerijai įstaigos turės įgyvendinti šią tvarką“, – priminė ji.
Taip pat jau yra numatyta, kokie neurologiniai pacientai turi būti siunčiami į antrinį ar tretinį lygį. J. Čelutkienė pridūrė, kad neilgai trukus pasirodys ir kitų specialybių – urologijos, endokrinologijos, gastroenterologijos, reumatolgoijos – aprašai.
Kaip nurodė ji, apie 20 proc. iš visų 8 milijonų ambulatorinių konsultacijų per metus vyksta tretinio lygio gydymo įstaigose. Be to, viceministrė priminė, kad Lietuvoje apsilankymų pas gydytojus skaičius apskritai yra didžiulis – dvigubai didesnis nei kaimyninėse šalyse: „Tad turime tikslą ir norime išanalizuoti, kodėl atsiranda toks perteklinis siuntimų srautas į antrinį ir tretinį lygį.“
Privalo skelbti laikus 4 mėnesiams į priekį
Viceministrė pabrėžė, kad nors šiandien jau žinoma, kaip atrodo eilių situacija, iki šio buvo sunkumų. „Turėjome konstatuoti, kad iki šiol anksčiau eilių matomumas buvo labai prastas, registracija vyksta neaiškiai, ne iki galo skaidriai, neefektyviai. Eilių švieslentė yra jau kurį laiką, tačiau kol ji dar nėra keičiama patobulinta, ką tikimės padaryti.
Joje visiškai nematome laukiančiųjų eilės, kuri yra formuojama vidiniame portale, įstaigos sąsiuvinyje. Ji rodo retrospektyvią, kelių mėnesių senumo situaciją“, – komentavo J. Čelutkienė.
Ji neslėpė, kad balandžio pradžioje atlikta gydymo įstaigų apklausa parodė, kad situacija dėl laukiančiųjų eilėje pas skirtingus specialistus yra įvairi – ji gali siekti ir 69, ir 38 savaites. Tai labai priklauso ir nuo to, ar įstaiga turi tos srities specialistą ir kokiu krūviu jis dirba.
„Nuo balandžio 15 d. įstaigos turi paskelbti ne mažiau kaip 4 mėnesių paslaugų teikimo vizitų laikus IPR sistemoje. Iš visų teikiamų konsultacijų turi būti matoma bent 80 proc. vizito laikų, apie 20 proc. paliekama skubioms ir kitokio pobūdžio konsultacijoms, reaguoti į gydytojų darbo pasikeitimus. Ir laukiančiųjų sąrašas turi atsirasti ne įstaigos pabaigoje, bet matytis IPR sistemoje“, – pokyčius priminė viceministrė.
Kai įkeliami nauji laisvi talonai pas gydytoją, nors pacientai juos mato, bet neskuba iškart jų užpildyti, mat nori registruotis pas konkretų gydytoją.
Tokios tvarkos nesilaikančioms įstaigoms nuo 2026 metų sausio gali būti stabdomas licencijos galiojimas – tai numato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai.
Pasak jos, štai Santaros klinikose pradėjus registraciją 4 mėnesiams laukiančiųjų eilės vidutiniškai sumažėjo 29 proc. „Pagerėjimas stebėtas daugiau nei 60 proc. konsultacijų tipo. Taigi, atrodytų, vien toks paprastas higieninis registracijos planavimo sutvarkymas davė aiškų rezultatą. (...)
Kauno klinikose konsultacijų eilė viršija 4 mėnesius, nes visi talonai užimti, o laukiančiųjų eilė sudaro dar 900 pacientų. Klaipėdos universiteto ligoninėje kardiologo konsultacijas galima gauti nuo rugpjūčio 7 dienos“, – pavyzdžius komentavo J. Čelutkienė.
Pacientai nenori rinktis bet kokio gydytojo
Viceministrė konstatavo, kad daugeliui pacientų užsiregistruoti pas gydytoją nėra paprasta užduotis. „Daug kas to nemoka ir nežino, ką daryti gavus siuntimą. „Be to, turime duomenis, kad po to, kai siuntimas yra išrašytas, 20 dienų būna tyla, pacientai tiek laiko nieko nesiima ir pagaliau sugalvoja, ką daryti.
Prieš du mėnesius paleista mobilioji programėlė, kuri situaciją labai palengvina. Visi kartu galime matyti laiku, talonus, kokios datos yra kokioje įstaigoje, tą galime stebėti visi“, – kalbėjo ji.
SAM atstovė akcentavo, kad registracija pas gydytoją neturėtų būti paciento galvos skausmas, o tą turėtų padėti suvarkyti šeimos gydytojo komanda, registratoriai.
J. Čelutkienė atkreipė dėmesį į dar vieną tendenciją – kai įkeliami nauji laisvi talonai pas gydytoją, nors pacientai juos mato, bet neskuba iškart jų užpildyti, mat nori registruotis pas konkretų gydytoją.
„Čia įvertinome ir Klaipėdos universiteto ligoninės patirtį, kad jei vis tik telefonu pasikalbama su pacientu, registratorė skiria laiką, išaiškina paciento poreikius, paklausia, su kokia problema jis ateina, gali patarti, kad visai nebūtinai laukti nežinia kokiu pagrindu parekomenduoto specialisto, o gali padėti ir tas gydytojas, pas kurį yra laisvų talonų“, – pastebėjo ji.
Eksperimentas dėl neleidimo rinktis gydytojo pavardės – rudenį
Viceministrė pridūrė, kad dar kol kas nesiimta pilotinio projekto dėl registracijos be gydytojo pavardės, bet tai laukia rudenį.
„Vasaros laikotarpiu norime įvertinti, kaip vien 4 mėnesių registracijos tvarka jau paveikė eiles. Rudenį galvojame, kad atliksime ir pilotinį projektą, kai būtų registruojamasi ir be konkrečios gydytojo pavardės.
Bet šiandien, kai įstaigos planuoja savo darbą, yra ir atostogos, ligos, nenumatytos aplinkybės, jei yra ne visai aišku, kas dirbs už trijų mėnesių, įstaigos turi tokią galimybę ir iš dalies tai jau naudoja, kad numato vizito laiką, bet iš anksto nėra aišku, koks gydytojas tą vizitą įvykdys. Yra tokių centrų, kur žinome, kad labai efektyvus darbas užtikrinamas, kai vyksta rotacija paslaugą suteikia keli gydytojai ir tą daro labai efektyviai“, – pasakojo viceministrė.
„Vasaros laikotarpiu norime įvertinti, kaip vien 4 mėnesių registracijos tvarka jau paveikė eiles. Rudenį galvojame, kad atliksime ir pilotinį projektą, kai būtų registruojamasi ir be konkrečios gydytojo pavardės.“
Tačiau, pasak jos, jei pacientas serga lėtine liga, egzistuoja ilgalaikio stebėjimo tvarka ir čia pacientas gali prisirišti prie paciento, pas kurį lankosi nuolat.
Ministrės manymu, ši tvarka atleidžia nuo registracijos naštos – yra ryšys su pacientu, taip sumažinamas barjeras patekti pas gydytoją: „Ši tvarka turėtų labiau išplisti, nes dabar ilgalaikio stebėjimo paslaugos nesudaro ir 2 proc. jos šiek tiek auga, bet matome, kad tuo reikėtų naudotis daugiau.“
Plės nuotolines konsultacijas tarp gydytojų
Viceministrė pasakojo, kad yra planuojamas ir pilotinis projektas dėl nuotolinių paslaugų plėtros.
„Kad pacientai nevažiuotų be reikalo, daug klausimų norėtųsi išspręsti nuotoliu. Formuojame pilotinį projektą nuotolinių konsultacijų, kurios yra asinchroninės tarp šeimos gydytojų ir gydytojo specialisto“, – komentavo ji.
Tai reiškia, kad pagal paciento duomenis, tyrimų rezultatus specialistas galėtų įvertinti, kaip pacientui koreguoti gydymą ar vis tik reikėtų atvykti pasikonsultuoti gyvai.
J. Čelutkienė priminė, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl susidaro didžiulės eilės, yra gydytojų trūkumas. Pasak jos, viešajame sektoriuje gydytojų mažėja, o privačiame sektoriuje eilių nėra – pacientai laukiami kad rytoj.
Kaip nurodė viceministrė, gydytojų, dirbančių pirmaeilėse pareigose, privačiose gydymo įstaigose ypač sparčiai daugėja Vilniuje ir Kaune.
„Viešajame sektoriuje teikti paslaugas galimybės mažėja. Kaip žinia, Vyriausybė teikia sprendimus, projektus keisti įstatymus“, – pridūrė ji.
Portalas tv3.lt primena, kad SAM iniciatyva uždrausti priemokas jau sukėlė didelę diskusijų bangą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Visi juk žinome, kad gydytojas nelygu gydytojui. Kitam ir katino neduočiau.
